Lietuvos kariai jau netrukus gali atsidurti Ukrainoje
Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė leidiniui „Financial Times“ teigia, kad Lietuva yra pasirengusi dislokuoti savo karius Ukrainoje. Tai esą būtų mokymo misija[1]. Vis dėlto, tarptautiniu mastu ši idėja tebėra vertinama itin atsargiai, vengiant išprovokuoti tiesioginę NATO konfrontaciją su Rusija ir taip eskaluoti konfliktą, galintį nuvesti net į Trečiąjį pasaulinį karą.
Ministrė pirmininkė „Financial Times“ sakė, kad turi Lietuvos parlamento leidimą siųsti karius į Ukrainą mokymo tikslais. Seimas dar praėjusių metų pabaigoje priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“.
Šio įstatymo nuostatose užsimenama ne tik apie karinės pagalbos misiją Ukrainai remti Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse, bet ir apie karinę mokymo operaciją Ukrainoje.
Dabar, kalbėdama jau apie realią galimybę Lietuvos karius siųsti į Ukrainą, I. Šimonytė vertina Rusijos, kuri šį sprendimą galėtų palaikyti provokacija, grėsmę, tačiau idėjos neatsisako.
„Jeigu mes tik galvotume apie Rusijos atsaką, tada nieko negalėtume siųsti. Kas antrą savaitę girdi, kad kas nors bus bombarduojamas“, – sako I. Šimonytė.
Iš tiesų, dar šią savaitę Rusija, reaguodama į Prancūzijos vadovo Emmanuelio Macrono komentarus, susijusius su prancūzų karių siuntimu į Ukrainą, surengė taktinių branduolinių ginklų pratybas. Tačiau I. Šimonytės tai, regis, negąsdina.
Dar praėjusią savaitę po dvišalio susitikimo su Ukrainos premjeru Denysu Šmyhaliu I. Šimonytė teigė, kad Lietuvos kariai instruktoriai galėtų apmokyti ukrainiečius ir prieš Rusiją kovojančios šalies teritorijoje; anot jos, užtikrinus tinkamą oro gynybą, būtų įmanoma suvaldyti lietuvių instruktoriams kylančias rizikas.
„Mokome karius, tarkime, Lietuvoje ar kitose valstybėse. Ar jie galėtų būti mokomi Ukrainoje? Su tinkama oro gynyba, manau tikrai tas rizikas galima suvaldyti“, – sakė I. Šimonytė.
Jos teigimu, pagalbos Ukrainai formų ir įsitraukimo būdų gali būti įvairių, o svarbiausia, kad sąjungininkai nunusibrėžtų sau raudonų linijų.
„Akivaizdu, kad mes negalime būti atversta knyga, kuri tiesiog guli ant stalo, kad Putinas tiesiog galėtų tą knygą paskaityti ir viską žinoti, ką mes darysime“, – pridūrė I. Šimonytė.
Tačiau kartu, politikė pastebėjo, kad Prancūzijos vadovo paskatinta diskusija tapo neteisingų interpretacijų taikiniu.
„Man atrodo, kad buvo patogu tą diskusiją nuvesti į interpretaciją, kad prezidentas Macronas siūlo siųsti combat ready troops (liet. kovai pasirengusius karius) – žmones, kurie yra kariai, parengti kariauti fronte. Kai tuo tarpu pati diskusija yra apie įvairiausius dalykus“, – kalbėjo politikė.
E. Macrono idėją partneriai vertina atsargiai, o Lietuva skuba jai pritarti
Tarptautinėje erdvėje jau kurį laiką netyla diskusijos dėl Prancūzijos prezidento E. Macrono pasiūlymo siųsti NATO šalių karius į Ukrainą.
E. Macronas sakė, kad kiekviena šalis ateityje galėtų priimti savarankiškus sprendimus dėl karių dislokavimo, tačiau NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas suskubo patikinti, kad pats Aljansas siųsti karių į Ukrainą neketina. JAV pateikė analogišką poziciją, tačiau pabrėžė, kad partneriams savo pajėgų dislokuoti Ukrainoje neuždraus.
Tačiau tokios valstybės kaip Lietuva bei kitos Baltijos šalys ar Lenkija, idėją suskubo paremti. Kita vertus, prieštarų dėl šio klausimo nestinga. Kol vieni Lietuvos politikai sveikino tokią Prancūzijos vadovo iniciatyvą, kiti kalba apie tai, kad žengę šį žingsnį tik didiname pavojų sau.
Pati Lietuvos visuomenė šiuo klausimu taip pat yra išreiškusi poziciją. Apklausos rodo, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų pasisako prieš bet kokį Lietuvos pajėgų dislokavimą Ukrainoje. Beveik 56 proc. respondentų karių siuntimui nepritaria, apie 15 proc. – pritaria, tačiau tik tokiu atveju, jei tą darytų ir sąjungininkai, dar panašiai tiek – pasisako už karių siuntimą, tačiau tik tam, jog būtų apmokyti ukrainiečiai.
Lietuvos pajėgų dalyvavimą kariniuose veiksmuose Ukrainoje palaiko vos 3,5 proc. apklaustųjų.
Politikos sluoksniuose vyrauja kitokios nuotaikos: aukščiausias pareigas einantys Lietuvos politikai karių siuntimui tiesiogiai neprieštarauja: priešingai, paramą iniciatyvai yra pareiškę tiek užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, tiek jau minėta premjerė I. Šimonytė bei prezidentas Gitanas Nausėda. Jie kalba apie skirtingas apmokymų misijas ir panašų įsitraukimą.
Aljanso šalių gretose diskusijos dėl galimo karių siuntimo į Ukrainą taip pat tęsiasi. E. Macronas toliau neatmeta galimybės į Ukrainą nusiųsti karių, ypač jei rusai pralaužtų gynybines linijas ir Kyjivas pateiktų atitinkamą prašymą.
Prancūzijos vadovo teigimu, neleisti Rusijai laimėti šio karo yra strateginis saugumo uždavinys ir jis neatmeta galimybės dislokuoti Ukrainoje sausumos karių iš Europos tam tikroms funkcijoms atlikti.
Rusija grasina atsaku, o Ukraina paskelbė reikšmingą peticiją
Diskusijas dėl Vakarų šalių karių siuntimo į Ukrainą griežtai smerkia Kremlius. Trečiadienį Rusija net pareiškė, kad NATO karių siuntimas į Ukrainą būtų labai pavojingas Vakarams.
Pranešimas pasirodė po to, kai Maskva pastebėjo Ukrainos peticiją, kurioje raginama imtis tokios intervencijos.
Iš tiesų, Ukrainos prezidento interneto svetainėje paskelbtoje peticijoje sakoma, kad Ukraina turėtų prašyti Jungtinių Valstijų, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių siųsti karius, kurie padėtų atremti Rusijos invaziją. Kol kas neaišku, ar peticija surinks reikiamą balsų skaičių, 25 000, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis privalėtų ją patvirtinti arba atmesti. Iki trečiadienio ryto už ją balsavo 1 594 žmonės. Vis dėlto, tai dar vienas signalas, kad diskusijos dėl sąjungininkų karių Ukrainoje tampa veiksmais[2].
„Kijevo režimas yra gana nenuspėjamas. Ne kartą sakėme, kad NATO šalių kariuomenės tiesioginis įsikišimas į šį konfliktą gali kelti didžiulį pavojų, todėl manome, kad tai ne ką mažiau sudėtinga provokacija, ir, žinoma, labai atidžiai tai stebime“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Karių siuntimas gali paskatinti tiesioginį konfliktą su Rusija, negelbėtų ir NATO 5-asis straipsnis
Jei Rusija smogtų NATO šalies kariams Ukrainoje, tai nebūtų pagrindas taikyti NATO 5-ąjį straipsnį. Tai neseniai pareiškė Vokietijos parlamento ekspertai.
„Jei NATO valstybės narės kariniai daliniai dalyvauja kolektyvinėje savigynoje, konflikte Ukrainos pusėje, remiantis Jungtinių Tautų Chartijos 51-uoju straipsniu ir karinių operacijų metu yra užpuolami kitos šalies, tai nėra pagrindas remtis NATO 5-uoju straipsniu“, – teigiama Vokietijos parlamento ekspertų ataskaitoje, kurioje vertinamos galimos Prancūzijos planų siųsti karius į Ukrainą pasekmės.
Pasak analitikų, kolektyvinis bloko atsakas būtų pradėtas taikyti, tik jei Rusija būtų užpuolusi NATO šalį arba smogusi taikiniams NATO teritorijoje.
„Priešingai, Rusijos karinis smūgis į taikinius Prancūzijoje būtų buvęs ginkluotas užpuolimas pagal NATO 5-ąjį straipsnį, todėl susidarytų faktinė situacija, kai NATO narės turi padėti viena kitai“, – teigiama ataskaitoje[3].
Bundestago ekspertai mano, kad Prancūzijos sausumos pajėgų įžengimas į konfliktą Ukrainos pusėje būtų „priimtinas pagal tarptautinę teisę“, tačiau, jų nuomone, NATO šalies žingsnis pasiųsti sausumos pajėgas į Ukrainą automatiškai nepaverstų viso Aljanso konflikto tašku, ja taptų tik atitinkama šalis.
„Jei NATO narė veikia vienašališkai, t. y. ne kaip iš anksto suderintos NATO operacijos dalis ir be NATO karinės vadovybės koordinavimo, tuomet nei Aljansas apskritai, nei kitos NATO valstybės partnerės netampa konflikto šalimi“, – pabrėžiama dokumente.
Įspėjama apie I. Šimonytės patvirtintą karių siuntimą į Ukrainą
Parlamentaro M. Puidoko teigimu, Lietuvos valdžia kryptingai žengia link tiesioginio įsitraukimo į karą. Jo teigimu, ukrainiečių kariai turėtų būti treniruojami griežtai tik Lietuvos ir kitų NATO valstybių teritorijoje, kaip tai daro kitos aljansui priklausančios šalys. M. Puidokas registravo tai numatančias įstatymo pataisas. Vistik jos kol kas į Seimo darbotvarkę įtrauktos nėra.
„Šimonytė patvirtino, kad Lietuvos kariai bus siunčiami į Ukrainą treniruoti ukrainiečių karius. Tuo tarpu mano pateikta pataisa Seime dėl Lietuvos karių nesiuntimo į Ukrainą net nėra įtraukta į darbotvarkę svarstymui‼️
Siūlau leisti mūsų kariams ukrainiečių karius treniruoti tik Lietuvos ir kitų NATO šalių teritorijoje, kaip tai daro kitos NATO šalys.“, – savo facebook paskyroje teigė parlamentaras.
Šaltinis: 77.lt
