Liūdnai pagarsėjusiam, daugybę kartų anksčiau teistam 45 metų recidyvistui Antanui Kandrotui-Celofanui pabėgus į Baltarusiją, Kauno apygardos teismas jo atžvilgiu išdavė Europos arešto orderį. Tai naujienų portalui Lrytas antradienį patvirtino šio teismo pirmininko padėjėja komunikacijai Vija Kudzienė.
Iki šiol buvo paskelbta A. Kandroto paieška Lietuvoje.
Europos arešto orderis (visoje ES veikianti supaprastinta tarpvalstybinė teisminė besislapstančių nuo teisingumo asmenų perdavimo procedūra) reiškia, kad bėglys jau yra ieškomas tarptautiniu mastu.
Lrytas žiniomis, orderis buvo išduotas šią savaitę.
Portalas Lrytas dar praėjusią savaitę teiravosi Teisingumo ministerijos, ar ji jau kreipėsi į Baltarusijos institucijas dėl A. Kandroto išdavimo Lietuvai, prašydama taikyti ekstradicijos procedūrą.
Baltarusija, kaip žinia, Europos Sąjungai nepriklauso. TM į šią valstybę dėl Celofano perdavimo ketina kreiptis, remdamasi dvišalio bendradarbiavimo sutartimi.
„Įstatymų numatyta tvarka Teisingumo ministerija gali kreiptis dėl ekstradicijos tuomet, kai sulauks atitinkamo kreipimosi iš Kauno apygardos teismo. Pagal tvarką procedūra yra tokia, kad teismas turi kreiptis į Teisingumo ministeriją, o tuomet ministerija užtikrina tolimesnių dokumentų parengimą ir išsiunčia juos Baltarusijai, remdamasi dvišalio bendradarbiavo sutartimi“, – taip birželio 26 dieną, dar iki Europos arešto orderio išdavimo Celofano atžvilgiu, portalui Lrytas teigė teisingumo ministrės Ritos Tamašunienės patarėja komunikacijai Božena Zabarovska-Zdanovič.
Dabar kliūčių dėl kreipimosi į Baltarusiją likti neturėtų, tačiau net ir sulaukusi Lietuvos prašymo perduoti bėglį, ši šalis vargu ar tai padarys, nes Celofanas tapo jos propagandos mašinos dalimi ir yra naudingas diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos rėžimui.
Kita vertus, jeigu A. Kandrotas dabar sumanytų įkelti koją į bet kurią ES šalį, bėglį sulaikę vietos pareigūnai jį nedelsdami perduotų Lietuvai.
Neilgai trukus Interpolo kanalais turėtų būti paskelbta tarptautinė Celofano paieška visame pasaulyje.
Institucijos pražiopsojo bėglį
Nuosprendis didžiulio masto aferų byloje A. Kandrotui įsiteisėjo 2026 metų birželio 11 dieną, Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus bėgliui nepalankią nutartį – nors skundą pateikęs Celofanas dėl dalies epizodų buvo išteisintas, Kauno apygardos teismo dar 2023 metų lapkričio 27 dieną skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė sušvelninta nežymiai, iki 3 metų ir 6 mėnesių.
Įsiteisėjus verdiktui, Celofanas nedelsiant turėjo būti pristatytas į kalėjimą tačiau dėl Lietuvos institucijų aplaidumo šio ardomųjų jėgų veikėjo iš Kulautuvos (Kauno r.) pėdsakai jau seniai buvo atšalę.
A.Kandrotas paspruko iš Lietuvos šių metų balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje. Prieš pabėgimą jam buvo paskirta švelni kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kurios jis nepaisė ir leidimo išvykimui į Baltarusiją teismo neprašė, veikiausiai nebūtų ir jo gavęs.
Nors oro uostams, pasienio tarnyboms ir kitoms institucijoms turėtų būti pristatyti sąrašai baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų, kurie yra įsipareigoję neišvykti iš Lietuvos per bylų nagrinėjimą, Celofano atveju, panašu, buvo pademonstruotas visiškai aplaidus požiūris.
„Man nėra kada į kalėjimą“
Daug kartų praeityje teistas, finansinėmis aferomis ir sumaišties kėlimu „pasižymėjęs“, pas Rusijos sąjungininkę pabėgęs A. Kandrotas birželio 10 dieną dalyvavo propagandinėje Baltarusijos radijo laidoje.
Birželio 11-ąją, jau po Apeliacinio teismo verdikto paskelbimo „Facebook“ paskyroje pasirodė kitas įžūlus „vaizdelis“, kur Celofanas iš kirpyklos pareiškė: „Keturias dienas manęs tegul neklibina – aš būsiu užsiėmęs, man nėra kada į kalėjimą“.
Šalyje, kur A. Lukašenkos rėžimas itin nuožmiai susidoroja su jo oponentais, grasina Lietuvai, Europai, NATO, remia Ukrainą naikinančią Rusiją ginklais ir šaudmenimis, įsitaisęs Celofanas pila purvą ant Lietuvos, skleidžia dezinformaciją, jog yra persekiojamas, negaili pagyrų kruvinais nusikaltimais, ypatingai brutaliais protestų nuslopinimais pagarsėjusiam Baltarusijos diktatoriui, o vietos propagandistai jį pristato kaip „politinį pabėgėlį“.
Aferos – milžiniškos
Baudžiamoji byla A. Kandrotui ir trims jo sėbrams buvo iškelta dėl sukčiavimo, neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, kurioje A. Kandrotas su savo bendrininkais apskundė nepalankų Kauno apygardos teismo nuosprendį. Būtent ši byla ir „pasiuntė“ Celofaną į kalėjimą.
Pagal Kauno apygardos teismo verdiktą Celofanas su savo bendrininkais buvo įpareigotas solidariai sumokėti į valstybės iždą pridėtinės vertės mokestį (PVM), kurio bendra suma siekia 1,5 mln. eurų, ir 30 tūkst. eurų siekiantį akcizo mokestį.
Prokuratūros kaltinimuose nurodoma, kad byloje inkriminuojamas apgaulingas dviejų įmonių, „Stelažai LT“ ir „Remilgės“, buhalterinės apskaitos tvarkymas, mokesčių išvenginėjimas (buvo vežami naftos produktai, nemokant į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio), kitos veikos.
Kauno apygardos teismas pažymėjo, jog A. Kandroto padarytos nusikalstamos veikos – ne pavienės, jos truko gana ilgą laiką, naudojant sudėtingas ir painias šešėlines schemas.
Šokiruojančios machinacijų detalės
Kauno apygardos teisme buvo nustatyta, kad bendrininkų grupė, kuriai priklausė ir Celofanas, iš anksto susitarusi su daryti sunkų nusikaltimą – įsigyti iš Vokietijos įmonių naftos produktus su nuliniu PVM tarifu ir juos realizuoti be apskaitos dokumentų įvairiems ūkio subjektams bei dalį įsigytų produktų realizuoti panaudojant fiktyvias sąskaitas faktūras, apsirūpino 257 tonomis naftos produktų, kurie vilkikais buvo atgabenti į Lietuvą.
Vėliau naftos produktai be jokios apskaitos dokumentacijos buvo parduoti ūkio subjektams, kurių ikiteisminio tyrimo metu nustatyti nepavyko.
Taip pat Kauno teismas pripažino, jog A. Kandrotui būnant faktiniu privačios bendrovės vadovu, siekiant išvengti mokesčių, iš nenustatytos kilmės grynųjų pinigų buvo įsigyta 1 460 tonų dyzelino su nuliniu PVM už beveik milijoną eurų – šį krovinį į Lietuvą vilkikais atgabeno Lenkijos įmonių vežėjai.
Tai – tik nedidelė dalis epizodų, už kuriuos buvo nuteistas Celofanas su savo bendrininkais.
Lietuvos apeliacinis teismas Celofaną ir jo bendrus išteisino dėl sukčiavimo epizodų, tačiau už kitus epizodus jis liko pripažintas kaltu ir įkalinimo bausmės neišvengė.
Aferos – viena po kitos
A.Kandroto biografijoje driekiasi ilgas baudžiamųjų bylų šleifas.
Pirmą kartą teisiamųjų suole Celofanas atsidūrė 2010 metų rugsėjį. Tada Kauno apylinkės teismas už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą jam skyrė 2,6 tūkst. litų baudą – būdamas įmonės savininkas ir direktorius jis įkliuvo teisėsaugai dėl tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymo 2007–2009 metais apie personalo priėmimą į darbą, jo atleidimą ir užmokestį.
Antra byla buvo iškelta po to, kai 2008-aisiais Celofanas įsigijo įmonę, užregistravo ją asocialaus asmens vardu ir prisipirko vilkikų, kurių vertė popieriuje siekė pusketvirto milijono litų, – sandoris buvo fiktyvus, o machinacijomis iš valstybės buvo susigrąžinta 620 tūkst. litų pridėtinės vertės mokesčio.
Šioje byloje už sukčiavimą stambiu mastu ir dokumentų klastojimą 2013 metų sausį Vilniaus apygardos teismas A.Kandrotui skyrė 1 metų ir 7 mėnesių realią įkalinimo bausmę. Trečioje byloje 2017 metų birželį Alytaus rajono apylinkės teismas pripažino jį kaltu pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius (rengimasis įvykdyti nusikaltimą ir sukčiavimas dideliu mastu).
Belangės tąsyk jis išvengė – vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas.
Bylų grandinė ilgėjo
Laikui bėgant, Celofano bylų grandinė vis ilgėjo.
Kauno apygardos teismas 2021 metų vasarį ir 2022 metų gruodį priėmė nuosprendžius dar dvejose bylose dėl finansinių nusikaltimų, pagal kuriuos A. Kandrotui buvo skirtos realios 1 metų ir 10 mėnesių bei 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.
Vėliau aukštesnės instancijos teismai šiuos nuosprendžius keitė, tikslino, vieną bylą Aukščiausiasis teismas netgi buvo gražinęs svarstyti iš naujo.
2024 metų sausį Lietuvos apeliacinis teismas priėmė du verdiktus: viename Celofanui palikta galioti 1 metų ir 10 metų subendrinta įkalinimo bausmė, o kitame skirtas taip pat realus 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimas.
2024 metų vasarį šios abi bausmės buvo subendrintos, skiriant 2 metų ir 10 mėnesių įkalinimą.
„Pasižymėjo“ ir akcijomis prieš Ukrainos vėliavų iškėlimą
2025 metų birželį Celofanas buvo išleistas į laisvę, tačiau sprendžiant iš nesibaigiančios bylų grandinės, jam vėl smarkiai pakvipo kalėjimu.
Be minėtos finansinių aferų bylos Apeliaciniame teisme, ties A. Kandrotu „kabo“ dar ne vienas procesas, galintis pasibaigti belange – tiesa, jei jis neliks Baltarusijoje.
Vilniaus apygardos teismas dar nepaskelbė savo sprendimo dėl A. Kandroto ir kitų nuteistųjų skundų riaušių byloje, kurioje Celofanui yra skirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, be to, jis pripažintas recidyvistu.
Dar vienoje „šviežiausių“ bylų Celofanas pripažintas kaltu dėl neapykantos kurstymo – už tai jam skirtas 1 metų įkalinimas. 2026 metų kovo 19-ąją paskelbtas Vilniaus apylinkės teismo verdiktas šiuo metu irgi nėra įsiteisėjęs.
A.Kandrotas taip pat skandalingai pagarsėjo, rengdamas akcijas prieš Ukrainos vėliavų iškėlimą Vilniuje artėjant NATO viršūnių susitikimui. Celofanas anksčiau netgi buvo pareiškęs, kad prieš Rusiją yra naudojama agresija.
Šiuo metu Celofanas yra teisiamas dėl jam inkriminuojamo viešosios tvarkos pažeidimo, ranka trenkiant per veidą už Ukrainą aktyviai veikiančiam visuomenininkui Valdui Bartkevičiui.
Nors įžūlus bėglys yra pasprukęs iš Lietuvos, tai jam nesutrukdė pirmadienį nuotoliniu būdu dalyvauti šią bylą nagrinėjančio Vilniaus apylinkės teismo posėdyje, kuriame jis kėlė erzelį.
Šaltinis: LRYTAS.LT
