Profesorius, šeimos gydytojas Julius Kalibatas itin skeptiškai vertina laiko persukimą. Anot jo, toks laiko kaitaliojimas sukelia stresą mūsų smegenyse, o tai sukelia daugybę negalavimų ar net rimtų ligų.
Jau šio sekmadienio naktį, iš spalio 25-osios į 26 dieną, pasuksime savo laikrodžių rodykles viena valanda atgal ir grįšime prie žiemos laiko. Toks laiko kaitaliojimas iki šiol vyksta norint efektyviau išnaudoti šviesųjį paros metą, tačiau yra kritikuojamas dėl neigiamo poveikio sveikatai.
Sveikatos apsaugos ekspertai skeptiškai žiūri į du kartus metuose vykstantį laiko sukiojimą. Prof. J. Kalibatas tikina, kad nerastume nė vieno šeimos gydytojo, kuris teigiamai vertintų žiemos ir vasaros laikų įvedimo poveikį žmonių sveikatai.
„Kaip tik priešingai. Matome, kad šiuo periodu padaugėjo pacientų, prašančių migdomųjų, raminančiųjų vaistų. Po laiko sukiojimo pacientams sutrinka miegas, kiti skundžiasi pablogėjusia atmintimi, atsiranda širdies skausmai ir panašūs nusiskundimai“, – sako šeimos gydytojas.
Pasak J. Kalibato, laikrodžio rodyklės pasukimas valanda į priekį ar atgal tikrai nepailgina dienos šviesos. Dienos ilgumas, kaip teigia jis, koks buvo, toks ir lieka. Vis tik, atkreipia dėmesį profesorius, toks laiko sukiojimas sutrikdo žmogaus biologinį laikrodį.
„Tai dar vadinama cirkadiniais ritmais (natūralūs 24 valandų biologiniai ciklai, kurie reguliuoja miego ir budrumo laiką, kūno temperatūrą, hormonų išsiskyrimą ir kitas organizmo funkcijas, padeda prisitaikyti prie aplinkos pokyčių; juos valdo vidinis laikrodis, esantis smegenyse, kuriam padeda išorės signalai, ypač šviesa – red. past.).
Ne veltui japonų mokslininkas Takeshi (Kijoto universiteto mokslininkas Takeshi Imai – red. past.) 1997 m., atradęs cirkadinį geną, pabrėžė, kad kiekviena mūsų kūno ląstelė jaučia laiką, – dėmesį atkreipia profesorius. – Tas dirbtinis laiko kaitaliojimas sukelia stresą mūsų smegenyse, o tai gali sukelti dezorientaciją, atminties sutrikimus, pažinimo funkcijų pablogėjimą, lėtinių ligų paūmėjimą ir net, jo nuomone, onkologinių ligų padidėjimo riziką.“
Laiko pakeitimas, akcentuoja laidos svečias, yra lėtinis stresas. O būtent lėtinis stresas, toliau tęsia profesorius, yra viena pagrindinių onkologinių susirgimų priežasčių.
„Viso pasaulio mokslininkai aktyviai iki šiol tiria, kokią įtaką laiko pakeitimas turi žmogaus sveikatai. Deja, nė vienas iš jų nerado, kad toks laiko sukiojimas turėtų teigiamą poveikį mūsų sveikatai“, – kritikos laiko sukiojimo politikai negaili šeimos gydytojas, prof. J. Kalibatas.
Visą pokalbį su J. Kalibatu žiūrėkite laidoje „Alfa taškas“.
Šaltinis: ALFA.LT
