JAV Atstovų Rūmai liepos 23 d. antrą kartą priėmė karo galių rezoliuciją, kuria prezidentui Donaldui Trumpui nurodoma išvesti JAV kariuomenę iš konflikto su Iranu. Demokratės Pramilos Jayapal pateikta rezoliucija priimta 214 balsų prieš 208, o balsavimas įvyko vėl paaštrėjus kovoms Artimuosiuose Rytuose.
Rezoliuciją palaikė visi demokratai ir keturi respublikonai
Už dokumentą balsavo visi posėdyje dalyvavę demokratai ir keturi respublikonai. „Axios“ duomenimis, tarp pastarųjų buvo Brianas Fitzpatrickas, Tomas Barrettas, Warrenas Davidsonas ir Thomasas Massie. Balsavimas įvyko praėjus mėnesiui po panašios birželio rezoliucijos, kurią tuomet patvirtino ir Atstovų Rūmai, ir Senatas — tai buvo reikšmingas dvipartinis priekaištas prezidento sprendimui vasarį prisijungti prie Izraelio atakų prieš Iraną. AP pranešė, kad rezoliucija reikalautų Kongreso pritarimo karui, o Senatas liepos 23 d. turėjo svarstyti panašią priemonę.
Debatuose Jayapal teigė, kad karas neturi aiškios misijos, strategijos ar pabaigos tikslo. Trumpas savo ruožtu tvirtino, kad tęsiamos JAV atakos prieš Iraną nereiškia grįžimo į karą ar ilgalaikių veiksmų.
Kodėl rezoliucija laikoma daugiausia simboline
Priemonės laikomos daugiausia simbolinėmis, nes Trumpo administracija teigia, kad tokie žingsniai yra antikonstituciniai; „Axios“ pažymi, kad dokumentas neturi įstatymo galios. Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto vyriausiasis demokratas Gregory Meeksas per debatus apkaltino prezidentą pažeidus įstatymą.
„Leiskite pasakyti aiškiai: šis organas jau pasisakė. Karo galių rezoliucija su dvipartine parama buvo priimta ir Atstovų Rūmuose, ir Senate. Trumpo administracija privalėjo nutraukti karo veiksmus prieš Iraną. Ji to nepadarė“, — sakė Meeksas. Jis pridūrė ketinantis teikti teisės aktą, kuris įpareigotų Atstovų Rūmų pirmininką Mike’ą Johnsoną paduoti Trumpą į teismą dėl rezoliucijų vykdymo. „Guardian“ pažymi, kad Johnsonas yra artimas Trumpo sąjungininkas, todėl tokia iniciatyva šiame Kongrese vargu ar pajudės.
Kongresas tvirtino milijardines karo išlaidas
Diena prieš karo galių balsavimą, liepos 22 d., Atstovų Rūmų respublikonai patvirtino 95 mlrd. dolerių biudžeto planą, daugiausia susijusį su Irano karo reikmėmis. Paketas priimtas 216 balsų prieš 214; prieš balsavo demokratai, du respublikonai ir vienas nepriklausomas narys. AP duomenimis, jame numatyta 60 mlrd. dolerių Pentagonui, 13 mlrd. — kitoms nacionalinio saugumo reikmėms, 12 mlrd. — Trumpo muitų paveiktiems ūkininkams ir 10 mlrd. dolerių balsavimo teisės pakeitimams. Tą pačią savaitę Atstovų Rūmuose taip pat judėjo 1,15 trln. dolerių gynybos išlaidų įstatymo projektas.
Įtampa Artimuosiuose Rytuose vėl paaštrėjo
Balsavimas vyko atsinaujinus kovoms regione: Iranas pastarosiomis dienomis smogė JAV karinėms bazėms, o JAV vykdė atsakomuosius aviacijos smūgius. Su Teheranu siejami Jemeno hutai pagrasino stabdyti Saudo Arabijos naftos gabenimą per Raudonąją jūrą ir liepos 23 d. paskelbė atakavę du tanklaivius — tai pakėlė naftos kainas.
AP rašo, kad Saudo Arabijos valstybinė naujienų agentūra ir Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų centras pranešė apie gaisrą tankeryje Raudonojoje jūroje po atakos, tačiau apie aukas nepranešta. Bab el Mandebo sąsiauris, jungiantis Raudonąją jūrą su Adeno įlanka, yra svarbus prekybos kelias — juo paprastai juda apie 12 proc. pasaulio prekybos ir ketvirtadalis konteinerių srauto. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad hutai turėtų liautis, ir teigė, jog į šį eskalavimą juos įtraukė Iranas.
