Laidoje „Nepatogūs klausimai“ ketvirtą kartą apsilankiusi dainininkė Justė Arlauskaitė-Jazzu atėjo kitokia nei bet kada anksčiau. Pirmą kartą čia ji buvo prieš šešerius metus, o dabar – brandi, daug patyrusi, per motinystę ir vidines transformacijas perėjusi moteris, kuri į sceną grįžta ne iš pareigos, o iš vidinio poreikio.
„Aš nebežinau, ką reiškia būti scenoje“
Laidoje Jazzu atvirai kalbėjo apie sugrįžimą po trejų metų pertraukos, naują albumą, kūrybinę krizę, ego mirtį, santykius, meilę, dvasines praktikas ir tai, kodėl šiandien ji nebenori niekam pataikauti.
Dainininkė neslėpė – po motinystės grįžti į sceną buvo ne euforija, o abejonė. Per pastaruosius trejus metus ji sąmoningai leido sau būti labiau mama nei kūrėja.
„Na, kažkaip visiškai intuityviai jaučiu, kad po motinystės reikia pilna koja grįžti į sceną. Aš jau net nebežinau, ką tai reiškia – pilna koja būti kažkur. Per tuos trejus metus pakankamai atsitraukiau, leidau sau būti labiau mama nei dainininke, kūrėja.
Ir tas sugrįžimas po trejų metų – nuliūks. Nes aš nebesuprantu, kas vyksta scenoje, yra daug dalykų, kurių nebenoriu. Ar aš išvis noriu grįžti į sceną? Ką aš veikiu? Aš visada pradedu nuo savęs.
Scena mane kažkada įmetė į egzistencinius klausimus, į ego apraiškas – kodėl aš ten noriu eiti? Gal aš galiu tiesiog kurti? Atrasti kitokią formą, egzistuoti muzikoje?“ – klausė J. Arlauskaitė-Jazzu.
Jazzu atvirai kalbėjo apie spaudimą kurti hitus ir industrijos lūkesčius, su kuriais anksčiau susidurdavo nuolat.
„Aš kuriu nuo elektronikos iki pop muzikos, bet žiūrint į dabartinę situaciją, reikėtų derintis, pataikauti. Aš to nedarysiu. Tada man teko labai sąžiningai išsigryninti, ko noriu iš savęs kūrybiškai, ko noriu iš klausytojo. Taip ir gimė šitas albumas.
Aš nebegaliu sau leisti kurti per prievartą. Buvo tokių pamąstymų – net pora dainų – kad „reikia hito, juk tu hitų kūrėja“.
Dar prieš trejus metus žmonės man skambindavo, klausdavo, kaip geriau tą gabalą padaryti, kaip skamba šiuolaikinė muzika. O aš šiandien net nebežinau, ar man patinka, kaip ji skamba“, – atviravo Jazzu.
Naujasis albumas su ypatingomis reikšmėmis
Būtent atsisakymas kurti per prievartą ir tapo naujo albumo pradžia. Ji pabrėžė, kad šįkart pradėjo ne nuo rinkos, o nuo savęs – nuo klausimo, ko iš tikrųjų nori kūryboje ir ką nori duoti klausytojui.
„Aš tikrai buvau pastrigusi. Mes su Leonu buvome sukūrę stiprią muzikinę autentiką. Bet dabar dainas sukuria per dvi minutes. O man, kaip autorei, kaip kompozitorei, per dvi minutes sukišti informaciją – labai sunku. Vien tam, kad kažkas paklausytų per algoritmą? Man tai nesąmonė.
Kai sėdau rašyti šį albumą, viskas – važiuoja. Aš nustojau galvoti, kad turiu su kažkuo konkuruoti, lygintis. Aš nemanau, kad man reikia su kažkuo lygintis.
Aš esu gyva legenda. Taip yra. Čia ne uodegėlės kilnojimas – man pačiai reikėjo tuo patikėti.
Aš dvidešimt metų scenoje. Nei aš sensiu, nei mano dainos sens. Aš tik augu.
Dabar esu labai laiminga, nes albumas, kuris išeina sausio devintą, yra brandžiausias mano darbas. Aš juo labai didžiuojuosi. Draugai ateina, užleidžiu paklausyti – ir jie sako: „Wow“, – pabrėžė atlikėja.
Albumo pavadinimas „Alisa 144“ turi kelias prasmes – nuo tatuiruotės iki aliuzijos į „Alisą stebuklų šalyje“. Jazzu sako, kad gyvenimą mato kaip stebuklą, priklausantį nuo požiūrio kampo.
„Beje, vienas iš pavadinimų – „Alisa 144“. Tai nuoroda ir į tatuiruotę, ir į „Alisą stebuklų šalyje“. Man atrodo, kad visas gyvenimas mums duotas kaip stebuklas – viskas priklauso nuo požiūrio kampo, kaip į jį žiūri. O aš laiminga tada, kai myliu.
Tas skaičius atėjo iš mano šamaniškų praktikų. Vienos ceremonijos metu atėjo žinia apie „rainbow warriors“ – ir tie skaičiai. Nes ten, patikėkit, yra ką veikti. Ir nuo to laiko tas skaičius mane tiesiog visur persekioja“, – paprastai apibendrino ji.
Meilės akimirka su Tadu Gryn
Kalbėdama apie santykius su Tadu Gryn, Jazzu neskubėjo romantizuoti ar kurti pasakos. Vietoje to ji kalbėjo apie artumą, intelektinį ryšį ir labai paprastą buvimą kartu.
„Oi, kaip jis moka kalbėti. Čiulbėti. Wow. Bet man tai labai patinka. Mes labai daug juokiamės“, – sakė atlikėja.
Pasak Jazzu, juos sieja panašus gebėjimas jausti erdvę ir žmones. Tadas, anot jos, yra itin empatiškas, gilaus mąstymo žmogus, kuris niekada nesukuria nepatogumo kitiems.
„Mes abu esam tokie lankstūs, prisitaikantys žmonės, kurie jaučia erdvę. Tadas turi didelį gylį, labai plačiai žiūri į pasaulį. Ir jis be galo protingas – niekada nepadarys taip, kad kažkas jaustųsi nepatogiai. Mano gynybinė forma, matyt, buvo nuo nereikalingų žmonių ar emocijų. Todėl aš kartais atrodau – ar iki šiol atrodau – nemaloni, pasikėlusi.
Bet mes su Tadu tuo labai panašūs. Aš lygiai taip pat noriu „išpurenti“ erdvę žmonėms, kurie yra kambaryje. Nenoriu, kad kažkas jaustųsi blogai. Bet jeigu kažkas jaučiasi laisvai – aš galiu ir chichi, ir chacha. Mes su Tadu tuo panašūs. Mes mylim žmones.“, – pabrėžė ji.
Atlikėja atvirai kalbėjo ir apie sąmoningą sprendimą neslėpti santykių ir iš karto apie juos pasakyti viešai.
„Aš manau, kad šiais laikais bučiniais ir apkabinimais mes nebe „parduodam“. Mes labai sąmoningai padarėm tą žingsnį – kad nebūtų persekiojimų, spekuliacijų. Mes gyvenam mažoje šalyje, kur viskas labai greitai tampa aišku.
Aš žinojau, kas bus – pradės skambinėti žurnalistai, prasidės „taip ar ne“, tada bus velkamos kažkokios istorijos apie santykius su Donatu, interpretacijos, kurių visai nereikia. Todėl mes, kaip du sąmoningi žmonės, nusprendėm tiesiog pasakyti – mes kartu.
Jeigu kažkas nufotografuos – mes nesislapstysim. Mes gi nežaisim Holivudo kaimuko. Ir ne tas amžius, kad būtų „oi, kaip romantiška slėptis“, – pasakojo Justė laidoje „Nepatogūs klausimai“.
Nori šeimos ir vaikų
Jazzu neslėpė ir ateities planų. Ji atvirai pasakė, kad abu su Tadu nori šeimos ir vaikų, o svarbiausia – gyventi laisvai, nekreipiant dėmesio į pašalines nuomones.
„Mes norim šeimos, vaikų. Mes įsimylėję. Ir mes taip nusispjovėm į kitų nuomones, kad tiesiog norisi gyventi gražų, fainą gyvenimą“, – sakė ji.
Jazzu atviravo, kad su Tadu Gryn jie buvo pažįstami beveik dvidešimt metų, tačiau ilgą laiką vienas kito nematė kaip vyro ir moters.
Viskas prasidėjo po keisto koncerto – šlapio, šalto sekmadienio. Jazzu kartu su bičiuliais nusprendė užsukti į „In Vino“.
„Viskas prasidėjo šiek tiek juokingai. Mes su Aurimu Juodiškiu buvom keistame koncerte – sekmadienis, šlapia, šalta. Pasukom iš Kotrynos bažnyčios į Vilniaus gatvę, ir aš sakau: gal nebejuokaukim, einam į „In Vino“.
Paskambinau Gyčiui Ivanauskui – gal nori arbatos, seniai matėmės. Jis ateina, tada dar kažkas ateina – labas, labas. Sutikom „X faktoriaus“ vaikus, pradėjom kalbėtis.
O aš jau po poros taurių – prasidėjo profesūra. Nes kai aš kalbu, patikėkit, ten jau prasideda. Ir tada sėdi Tadas. Ir jis komentuoja ant viršaus. Ir manęs tai neerzina. Aš galvoju – koks išmintingas žmogus.
Mes ir anksčiau esam kalbėję gyvenime, bet čia buvo toks momentas, kai atsisuku – ir toks „fuf“. Ir mes abu tą pajautėm. Palauk, ar čia sielos žmogus, ar tiesiog pasidarė įdomu? Gali vartyti nuo seksualumo iki dvasingumo. Mes abu tai pajautėm.
Po to išsiaiškinom, kad Tadas į tą „In Vino“ ėjo traukdamas save už ausų. Jis sakė, kad ilgą laiką buvo vienišas, pasidaręs asocialus, nenorėjo niekur eiti. Buvo gilioje vienatvėje. Jis su Toma vaikščiojo ir sakė – viskas, aš einu socializuotis, man reikia žmonių. Ir va – mes susitikom“, – prisiminė Jazzu.
Du žmonės, išėję iš vienatvės
Vėliau paaiškėjo, kad tuo metu abu išgyveno labai panašų vidinį etapą. Tadas, pasak J. Arlauskaitės-Jazzu, buvo gilioje vienatvėje ir net vengė socialinio gyvenimo.
„Aš išvis galvojau, kad būsiu viena. Net buvau „Instagrame“ pasirašiusi apie taurų vienišumą, apie tai, kaip atradau buvimą su savimi. Turėjau reikalavimų vyrui – tokio vyro, sakiau, net nėra galaktikoje. Teko paskui žmonėms skambinti ir sakyti: įsimylėjau.
Jeigu dabar atsirastų naujas bičas ir reikėtų vaidinti, kad esi gražesnė, nei esi – tingiu. Dar ir su kažkieno draugais susipažinti… Galvoju – nenoriu. Atsikniskit su tom meilėm. Aš tikrai netikėjau.
Man buvo skaudu. Aš negalvojau, kad su Donatu išsiskirsim. Mes buvom senatę susiplanavę kartu. Bet niekada nežinai, koks yra gyvenimas. Nekiškit pirštų į žmones ir niekada neteiskit“, – pasakojo ji.
Tačiau gyvenimas, pasak jos, dažnai turi savų planų.
„Kai pasidaviau flow – kaip bus, taip bus – visata sau pasakė: „Aš turiu planą.“ Ir tas planas jungia.
Faina ir tai, kad mes visi vieni kitus pažįstam daug metų. Mūsų geriausi draugai – Gytis ir Toma. Kaip bepažiūrėsi, mes viena chebra. Tiek metų, o kokie gyvenimo vingiai. Niekada nežinai.
Mes abu buvom paskendę tokiame gyvenimo liūdesyje. Jis galvojo, kad jam moterų nebereikia. Sakė, bus vienišas, net šeimai taip pasakė. Ir kai taip nutinka – atsiranda tokia romantika. Mes kaip paaugliai. Ir kartu – brandi meilė.
Kai nebereikia matuoti, kas labiau myli. Kai sutampa intelektas – o santykiuose tai labai svarbu. Mes kaip geriausi draugai. Geriam tekilą, arbatą, nemiegam iki penkių ryto. O paskui aš vedu vaiką į darželį – ir man taip gera.
Tiek turim, ką kalbėti. Ir taip jauku kartu tylėti“, – atviravo ji.
Dvasiniai mokytojai ir ateities planai
„Nepatogūs klausimai“ laidoje atlikėja atvirai pasakojo, kad dvasinės praktikos jos gyvenime nėra epizodinis etapas ar mada. Tai – nuoseklus kelias, padėjęs išgyventi sudėtingus gyvenimo periodus ir grįžti į vidinę pusiausvyrą.
Aš tęsiu praktikas. Vasarą buvo atvažiavęs guru, tai vedžiau draugus – pasodinau juos į meditaciją. Nes man tai tikrai vienintelis dalykas, kuris nuramina protą.
Ir, tiesą sakant, kai bus vestuvės, norėčiau, kad atvažiuotų tie dvasios mokytojai. Norėčiau, kad visi šventikai, kurie tam tikru metu mane lydėjo, būtų šalia. Tos dvasinės praktikos tęsiasi, ir Tadui tai taip pat pasirodė įdomu.
Kai į bet kokią praktiką eini su intencija sau padėti – kai ieškai pagalbos – tada nebelieka pasipriešinimo. Nebelieka „neturiu laiko“, „negaliu“, „tai nesvarbu“. Nes nėra svarbesnio dalyko už tave patį, kai žinai rezultatą ir jauti, kaip tai tau padeda.
Bet kai kalba eina apie ceremonijas, kur reikia išeiti iš komforto zonos, iš kūno – pasipriešinimas visada atsiranda. Tai labai žmogiška. Todėl aš neteisiu. Man meditacija – lengvesnė forma“, – sakė ji.
Kalbėdama apie gyvenimo malonumus, Jazzu neslėpė, kad buvo etapas, kai ji bandė suderinti dvasines praktikas su hedonizmu.
„Taip. Kažkuriuo savo gyvenimo etapu, tarp dvasinių dalykų, kad būtų spalvingiau gyventi, atradau hedonizmą. Bandžiau suderinti dvasines praktikas su žemiškais malonumais. Ir, tiesą sakant, man visai neblogai sekėsi.
Aišku, nereikia piktnaudžiauti tais „tamsesniais“ dalykais. Nereikia lakti penkių puodelių kavos per dieną – gali išgerti vieną, sustoti, atkreipti dėmesį į save ir visus turimus kūnus. Man atrodo, kad viskas yra balansas.
Ne penkias dienas iš eilės vyną gerti ir ne kavą kibirais pilti. Viskas turi ribas“, – pasakojo ji.
Sąmoningas pasitraukimas iš muzikos
Jazzu atvirai pripažino, kad jos populiarumas per pastaruosius metus sumažėjo, tačiau tai buvo sąmoningas ir apgalvotas pasirinkimas. Pasak atlikėjos, atsiradus vaikui, prioritetai pasikeitė iš esmės.
„Mano gyvenime atsirado vaikas, ir niekas negalėjo būti svarbiau. Aš negalėjau būti vienu metu ir labai gera dainininkė, ir labai gera mama – man tiesiog tai nebūtų pavykę.
Aš vis tiek dirbau. Nebuvau mistiškai dingusi. Aš kažkur buvau, bet neturėjau nei laiko, nei jėgų, nei resursų eiti į studiją ir kurti taip, kaip norėčiau. Reikėjo išlaukti.
Kai pasitrauki sąmoningai, atsiranda naujų veidų. Taip buvo visada ir taip bus. Gyvenimas – konvejeris. Popdivų tikrai yra daug, nėra ko slėpti. Ir aš jomis nuoširdžiai džiaugiuosi“, – sakė ji.
Atlikėja pabrėžė, kad pasitraukimas iš aktyvios scenos visada atveria duris naujiems vardams – ir tai ji priima ramiai.
„Mes visi po vienu dangumi. Vietos užteks visiems. Ir aš nemanau, kad dabar turiu su kažkuo kovoti dėl to „pyrago“. Po dvidešimties metų scenoje aš turiu vardą. Žmonės supranta, kas yra kas.
Ir nemanau, kad mane galima vadinti pop diva ir lyginti su dabartinėmis – skirtumas labai didelis. Yra daug lygių. Aš esu unikali, autentiška, turiu savo klausytojų ratą daugybę metų. Ir manau, kad tai nebepasikeis.
Aš savo lubas jau pasiekiau. Tokios pop muzikos, kokia skamba šiandien, aš nebekursiu. Bet žmonės, kurie augo kartu su manimi, jie vis tiek mane klausys.
Aš nenoriu keistis dėl nieko. O dėl kolegų, kuriems sekasi, aš galiu tik džiaugtis. Aš nesuprantu tų „matavimų organais“, tų piktų komentarų“, – teigė ji.
Nesupranta, kas nutiko su dainomis
Kalbėdama apie tai, kas vyksta popkultūroje, Jazzu neslėpė nusivylimo.
„Anksčiau žmonės kurdavo dainas radijui. Dabar viskas apsivertė – ir visi skamba vienodai. Tas pats patternas. Man dėl to gaila kai kurių atlikėjų.
Ne todėl, kad tai mane asmeniškai neramintų – ačiū Dievui, aš visada būsiu unikali. Bet man taip norisi matyti asmenybes scenoje. Unikalumą. O ne štampuotes.
Man gaila tų žmonių, kurie savo idėjas atiduoda stipresniems. Vietoj to, kad kurtų savo kelią ir savo garsą, jie daro nesąmones dėl klikų, vienos nakties šlovės. Gal dėl pinigų – nežinau. Bet tai nėra ilgalaikė perspektyva“, – teigė ji.
Pasak Jazzu, tokia tendencija kenkia ne tik kūrėjams, bet ir klausytojams, nes tekstai praranda prasmę, o muzika – gylį.
„Aš labai laukiu, kad šitas etapas greičiau praeitų. Vardan kūrėjų. Nes ne visi turi stuburą pasirinkti, kas yra kas. Ir dėl klausytojų išprusimo.
Dabar mus maitina tokia slaviška popkultūra, kur tekstas nebetenka prasmės, nebėra jokio meno. Tai kenkia visiems. Mūsų rinka labai maža – visi vieni kitus pagauna, ir tas ratas užsisuka kaip vijurkas.
Nežinau, kur tai nuves. Bet gal dar ateis koks katarsis. Gal bus vertinama ne niša ar paklaidos, o klausomasi tų, kurie turi unikalų balsą“, – sakė atlikėja.
Ką mano apie M1 apdovanojimus?
Kalbėdama apie M1 muzikos apdovanojimus, Jazzu pabrėžė, kad į šį reiškinį žiūri ramiai ir be asmeniškumų. Ji grįžo, pasižiūrėjo, įvertino situaciją ir priėmė ją tokią, kokia ji yra.
„Aš grįžau, pasižiūrėjau, prasukom. Gerai, kad balsuoja tauta – viskas su tuo gerai. Nesuprantu tik vieno dalyko: kodėl apdovanojimams vis dar negana Vaido Baumilos, kuris trendina jau trejus metus. Klausimų kilo ir man.
Bet kadangi tai mano kolegos, aš galiu pasidžiaugti kiekvienu. Tautos balsas yra svarbiausias – žmonės perka bilietus, eina į koncertus, ir viskas. Basta.
Smagu, kad tokie apdovanojimai vyksta. Bet ar jų reikia penkiasdešimt trijų vienoje tokioje mažoje šalyje – nesu tikra. Galėjo būti kitoks formatas“, – sakė ji.
Kalbėdama apie industrijos vidų, Jazzu kritikavo tai, ką vadina „passive aggressive“ požiūriu – kai viešai deklaruojama viena, o realybėje vyksta visai kas kita.
„Vis dėlto gerbiu kolegų darbą. Ir, aišku, kokia laimė gauti apdovanojimus. Man gal artimesnis „Grammy“ principas – kai renka pagal aiškius kriterijus ir supranti, kodėl renkami.
Gal dėl to man artimesni ir M.A.M.A. apdovanojimai. Bet kai formatas tampa toks passive aggressive – kai sakoma, kad sprendžia ekspertai, o realiai apdovanoja draugeliai – aš nesuprantu, kam to reikia.
Galima labai paprastai, su meile pasakyti: turim dar vienus apdovanojimus, nekonkuruojam, esam unikalūs. Bet kai vėl pradedam matuotis – kam?
Man atrodo, kad mums tiesiog reikia daugiau pagarbos vienas kitam“, – atviravo ji.
Pabaigos nėra nesėkmės
Laidoje Jazzu atvirai prakalbo ir apie verslus, kuriuos vystė kartu su artimais žmonėmis. Ji paneigė bet kokias kalbas apie nesėkmes ar krizę, pabrėždama, kad sprendimai buvo logiški ir apgalvoti.
„Mes atidarėme kitą restoraną – „Mitai“. O senąjį uždarėme, nes ten senas pastatas, reikėjo labai daug investuoti. Laikyti du restoranus Anykščiuose – beprotybė. Toks ir buvo planas: pereiti į naują vietą. O dabar – iš to restorano judėti toliau, gal net į Ispaniją“, – pasakojo Jazzu.
Nepaisant patirties, Jazzu neslepia – restoranų verslas yra vienas sudėtingiausių.
„Su restoranais aš šiaip neprasidėčiau. Tai be galo negailestingas verslas, reikalaujantis daug jėgų. Bet, jeigu jau svajoti – tai apie mažą bariuką prie jūros, saulėlydžius ir „f**k it all“, – sakė ji.
Ji atvirai reagavo ir į piktdžiugiškas interpretacijas, kurios kartais pasirodo viešojoje erdvėje.
„Jeigu kas nors galvoja, kad čia kažkas piktdžiugiškai nesiseka – labai klysta. Viskas sekasi. Tiesiog gyvenime priimami logiški sprendimai. Kas baigiasi – tas baigiasi. Nereikia laikytis to, ko nebereikia“, – teigė ji.
Šaltinis: tv3.lt
