Valstybinių pensijų dalis, palyginti su pragyvenimo išlaidomis, Europoje labai skiriasi, o pensijos pragyvenimui neužtenka dvidešimtyje šalių. Sąraše raudonuoja ir Lietuva, tačiau tai kalbinto profesoriaus nestebina – tai rodo politinį ryžtą dėl valstybinių pensijų ir tikrąją pensininkų padėtį.
Pastebima, kad Šiaurės ir Vakarų Europoje pensijos dažnai padengia arba viršija būtiniausias išlaidas, o Rytų Europoje ir Balkanuose jų dažnai nepakanka šioms išlaidoms padengti.
Tokia išvada darytina remiantis darbo užmokesčio ir žmogiškųjų išteklių įmonės „Moorepay“ tyrimu, kurį plačiau aprašo portalas „Euronews Business“.
Tokius skirtumus profesorius, ekonomistas Romas Lazutka „Delfi“ aiškino ne ekonominiais, o politiniais veiksmais. Tiesa, prie to kažkiek galėjo prisidėti ir istorija.
„Tarkime, jei štai mes imtume 36 metus po nepriklausomybės atkūrimo ir imtume Vakarų Europą – Prancūziją, Vokietiją, Belgiją, Austriją – tai jie 1970 metais pensininkų skurdą praktiškai įveikė praėjus 20–25 metams po karo. Susitvarkė, nes buvo atitinkama politika ir pripažįstama, kad žmonės yra žmonės – nesvarbu, kokio amžiaus ir ar kas nors sukaupę, bet yra valstybinės pensijos ir jos turi veikti“, – pateikė palyginimą jis.
Europoje – ryškūs skirtumai
39 Europos šalyse, įskaitant Europos Sąjungos valstybes nares, šalis kandidates, Europos laisvosios prekybos asociacijos šalis ir Jungtinę Karalystę, pensijų dalis gyvenimo išlaidų atžvilgiu svyruoja nuo 22 proc. Sakartvele iki 225 proc. Liuksemburge.
Pavyzdžiui, Liuksemburge vidutinė valstybinė pensija yra 28 790 eurų, o pragyvenimo išlaidos – 12 791 euras. Tai reiškia, kad lieka 15 989 eurų perteklius. Taigi, valstybinė pensija yra daugiau nei dvigubai didesnė už pragyvenimo išlaidas.
„Moorepay“ surinko duomenis apie vidutines pensijas, duomenys apie pragyvenimo išlaidas paimti iš „Numbeo“ ir atspindi šalies vidurkį. Todėl pabrėžiama, kad situacija gali skirtis priklausomai nuo miesto. Rezultatai atspindi vieno asmens gyvenimo išlaidas ir vieną pensiją 2025 m. spalio pabaigoje.
Tokia situacija stebima ir Italijoje, Suomijoje, Ispanijoje, Danijoje.
Pensijų dalis, palyginti su pragyvenimo išlaidomis, keliose kitose šalyse (Islandija, Norvegija, Vokietija, Belgija, Austrija, Prancūzija, Nyderlandai, Švedija) svyruoja nuo 150 proc. iki 180 proc.
Šešiose šalyse šis rodiklis svyruoja nuo 100 proc. iki 150 proc. Valstybinės pensijos vis dar yra pakankamos vieno asmens pragyvenimo išlaidoms padengti, išskyrus nuomą. Į šį sąrašą patenka Šveicarija, Airija, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Čekija, Graikija.
Pensijos nepakanka ir lietuviams
20 iš 39 Europos šalių valstybinės pensijos nepakanka. 2026 m. vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia 750 eurų, o turint būtinąjį stažą – 810 eurų, atskai2
Tiesa, į pragyvenimo išlaidas neįskaičiuojamas nuomos mokestis. Jei nuomos mokestis būtų įskaičiuotas, šis skaičius greičiausiai pasikeistų.
Čia matoma ir Lietuva (85 proc.), Estija (91 proc.) kartu su Slovėnija, Slovakija, Portugalija, Juodkalnija, Kroatija, Vengrija.
Situacija dar prastesnė kitose šalyse, nes kai kuriais atvejais pensijos sudaro mažiau nei 65 proc. pragyvenimo išlaidų. Taip yra Ukrainoje, Albaijoje, Moldavijoje, Sakartvele. Visose šiose šalyse, kaip rašoma leidinyje, pensijų nepakanka net pusei pragyvenimo išlaidų padengti.
Pensijų dalis gyvenimo išlaidose taip pat sudaro 53 proc. Bosnijoje ir Hercegovinoje, 58 proc. Kipre, 61 proc. Šiaurės Makedonijoje, 64 proc. Turkijoje ir 65 proc. Latvijoje.
Svarbu pažymėti, kad „Euronews Business“ apskaičiavo „vidutines pensijos išlaidas vienam gavėjui“, siekdamas parodyti, kuriose Europos šalyse mokamos didžiausios pensijos. Tai atspindi bendrąsias senatvės pensijas, remiantis Eurostato duomenimis. Tačiau „Moorepay“ naudojo kitą metodiką ir rinko duomenis iš vidaus šaltinių, įskaitant naujienų agentūras.
Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, du trečdaliai 65 metų ir vyresnių žmonių pajamų Europoje gaunamos iš valstybės.
Lietuvos Valstybės duomenų agentūros naujausiais duomenimis, 2025 m. apie 653 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.
„Dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba, palyginti su 2024 m., padidėjo 13,5 proc. ir sudarė 699 Eur per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1 468 Eur – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus“, – rašoma apžvalgoje.
Istorija – ne pasiteisinimas?
Ekonomistas, prof. Romas Lazutka šia statistika taip pat pasidalijo savo „Facebook“ paskyroje ir sakė jau sulaukęs įvairiausių komentarų. Jis ir pats pasidalijo savo vertinimu, kodėl kai kuriose valstybėse pensininkai gyvena gerai, bet didžiojoje dalyje pensijos pragyvenimui nepakanka.
Romas Lazutka
FOTO: Andrius Ufartas | Delfi
Profesoriaus teigimu, pagal aprašytą metodiką paruošta statistika leidžia susidaryti gana aiškų ir tikslų vaizdą, kaip gyvena pensininkai, net ir neįskaičius išlaidų būstui. Taip palyginti yra lengviau, nes būsto nuomos kainos tarp tos pačios šalies didžiųjų miestų ir mažesnių miestelių gali labai skirtis. Be to, pensiniame amžiuje didelė dalis jau turi savo namus, ypač Lietuvoje.
„Tai, kad lyginama su pragyvenimo išlaidomis, tai irgi geras papildomas rodiklis, nes labai dažnai matuojama procentais nuo vidutinės algos. Bet jei kainos šalyje yra didelės, tarkime, labai geras Airijos pavyzdys. Airijos išsivystymo lygis yra prie Liuksemburgo ir lenkia kitas Europos šalis, todėl, nes ten yra priskaičiuojamas tarptautinių korporacijų sukurtas produktas – daug amerikietiškų kompanijų yra įsiregistravusios Airijoje dėl mažesnių mokesčių.
Taip jų sukurtas bendrasis vidaus produktas pridedamas airiams ir atitinkamai dėl to ten didesnės kainos, o pensijos nėra labai didelės“, – paaiškino jis.
Žmonėms, kaip teigė, yra ne kiek svarbu, kiek pensijos yra mažesnės už dirbančių žmonių algas, bet ar pensijos pakanka pragyvenimui.
Paprašytas įvertinti, kodėl Lietuvoje pensijos sudaro 85 proc. pragyvenimo išlaidų ir dėl kokių priežasčių Europoje skirtumai yra gana ryškūs, R. Lazutka pasidalijo savo įžvalgomis.
Ekonomistas sakė matęs, kad socialiniuose tinkluose žmonės iškart pastebėjo, kad pensijų pragyvenimui neužtenka pokomunistinėse šalyse. Tačiau, tarkime, Lenkijoje pensininkams pajamų užtenka, o Lietuvoje jau ne.
„Kita vertus, kai skaičiuojame šalies bendrąjį vidaus produktą, tai mes lenkiame visas pokomunistines šalis, išskyrus Čekiją, Slovėniją, netgi lenkiame ir Portugaliją, Graikiją, o mūsų pensijos vis tiek sąlyginai mažesnės“, – pastebėjo ekspertas.
Anot jo, šie duomenys papildo jau turimus duomenis.
„Mes žinome, kad Lietuvoje pensijos mažos, lyginant su vidutine alga, taip pat, kai žiūrime į pensininkų skurdo lygį, matome, kad tarp pensininkų yra apie 40 proc., kai kitose šalyse jis nesiekia darbingo amžiaus gyventojų skurdo lygio. Mes tai žinome, tačiau tai yra dar papildomas kampas – ar žmogus, gaudamas valstybinę pensiją, gali padengti būtiniausias pragyvenimo išlaidas.
Nėra gerai, kad žmonės negali pragyventi, atsižvelgiant į mūsų pragyvenimo lygį ir atsimušant į mūsų ekonominius pasiekimus“, – dėstė socialinių mokslų daktaras.
Yra ir dar viena priežastis, kodėl profesoriui šie duomenys pasirodė įdomūs – pabrėžiama, kad skaičiuojama nuo valstybinių pensijų.
„O pas mus yra entuziazmas su privačiomis pensijomis ir teisinimasis, kodėl mūsų pensininkų tiek daug skursta ir pensijos tokios mažos. Todėl, kad mes gyvenome sovietmečiu, todėl, kad nekaupėme, nors reikėjo susikaupti, todėl, kad per pasaulį keliauja iš sukauptų pensijomis – nieko panašaus. Tai yra sukauptos privačios pensijos, todėl grafike matome, kad didžiojoje dalyje šalių vien iš valstybinės pensijos laisvai padengia pragyvenimo išlaidas“, – pastebėjo R. Lazutka.
Įvairiose šalyse plačiai paplitusios privačios pensijos: nuo Jungtinės Karalystės, Olandijos iki Danijos. Bet šiose šalyse pensininkai gerai gyvena ne tik dėl to, kad patys kaupia, bet ir dėl to, kad aukštesnės valstybinės pensijos. Tai, anot pašnekovo, rodo, kad tinkama politika gali užtikrinti pakankamas pensijas.
Taip norėjau pademonstruoti, kad turime tvarkyti ir valstybines pensijas, o tose privačiose tegul kaupia, kas nori, bet negalima liūliuoti dar 35 metus, kad jūs dar laukit, kaupkit, ir jūsų vaikai ar anūkai galės gyventi padoriai, o dabar taip gyventi negali.
Romas Lazutka
Taigi, manoma, kad dabartinė pensininkų padėtis nebūtinai priklauso vien tik nuo istorinių aplinkybių. Štai Ispanijoje pensininkai sulaukia tokios valstybinės pensijos, kuri beveik dvigubai padengia pragyvenimo išlaidas. Anot R. Lazutkos, Ispanija ilgai buvo nedemokratiška šalis ir nėra turtinga, bet pensininkai gyvena geriau, nei Lietuvoje.
„Mes kvėpuojame į Ispanijos nugarą, bet pensininkai kvėpuoja gerokai žemiau. Tai reiškia, kad pensijų politika pokomunistinėse šalyse sukuria didelę nelygybę, nesiskaitoma su dalimi silpnesnių gyventojų – tai yra pensininkais“, – mano ekonomistas. Pastebima ne tik tai, bet ir jaunystės kulto iškėlimas, kai jaunas žmogus laikomas ateitimi, o visuomenėje turintys didesnę galią nenori finansuoti valstybinių pensijų ir dėl to jos yra mažos.
Vilniečiai mėgaujasi grįžusia šiluma
FOTO: Ervin Rauluševičius | Elta
Ko reikėtų imtis, kad pensininkai Lietuvoje gyventų geriau? R. Lazutka patikino, kad galima apskaičiuoti su paprasta aritmetika pagal šią logiką.
Jei vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „į rankas“ Lietuvoje grubiai siekia apie 1,4 tūkst. eurų, o pensijos – apie 700 eurų, tai dirbantys žmonės turėtų sumokėti 100 eurų daugiau mokesčių, jog pinigai atsidurtų pensininkų kišenėje. Kadangi pensininkų yra du kartus daugiau, nei dirbančiųjų, tai dviem žmonėms sudėjus po 100 eurų pensija jau būtų 200 eurų didesnė ir siektų 900 eurų. To jau pakaktų pragyvenimui.
„Bet aišku, iš kiekvieno vidutiniškai paimti po 100 eurų papildomų mokesčių – mažiau uždirbantys gal po 20, 30 eurų, o kiti po 200 eurų. Dirbantys žmonės tikrai nebadautų ir nenuskurstų. Mes turime oficialius Eurostato duomenis, kad Lietuvoje dirbančiųjų skurdo lygis – 7 proc., o pensininkų – 40 proc. Tai kodėl taip turėtų būti?
Gaunu tokių komentarų, kad moku tik atimti ir padalinti, bet tos, kurios yra mėlynoje zonoje (anksčiau minėtoje „Euronews“ statistikoje – „Delfi“), taip ir daro iš mokesčių, o didžiąją dalį mokesčių sumoka dirbantys žmonės todėl, kad jie nuo uždirbtų pajamų ir vartojimo moka mokesčius“, – kalbėjo R. Lazutka.
Jis taip pat pridūrė, kad „Sodros“ biudžete yra perteklinis milijardaas eurų ir yra kelių milijardų eurų rezervas, bet jo niekas nenaudoja. Ekonomisto nuomone, šie pinigai nenaudojami valstybės biudžete esančio deficito ir siekiant laikytis Mastrichto kriterijaus, kuris galėtų būti užpildytas didesniais mokesčiais.
Šaltinis: DELFI.LT
