Konservatorių Kazį Starkevičių teisėsauga planavo apklausti kaip specialųjį liudytoją, bet jis, „Delfi“ žiniomis, duoti parodymus atsisakė. Advokatas Remigijus Merkevičius „Delfi“ paaiškino, ką tokie veiksmai paprastai reiškia ir kas bus toliau.
Seimo narys K. Starkevičius, kurio kabinetą ir namus pirmadienį krėtė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai, antradienį lankėsi tarnybos būstinėje, bet joje prabuvo tik maždaug pusvalandį.
Remdamasis šaltiniais, „Delfi“ trečiadienį paskelbė, kad politikas institucijai atsisakė teikti parodymus.
Priversti negalima
Pirmadienį Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis teigė, kad tiek K. Starkevičių, tiek demokratų „Vardan Lietuvos“ pirmininką Saulių Skvernelį ketinama apklausti kaip asmenis, kurie gali duoti parodymus apie savo padarytą nusikalstamą veiką, arba kalbant paprasčiau – specialiaisiais liudytojais.
„Mūsų Konstitucijoje parašyta, kad niekas negali būti verčiamas duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Tad nesvarbu, specialusis liudytojas, ar ne specialusis, įtariamasis, ar nukentėjusysis, bet koks žmogus Lietuvoje turi teisę atsisakyti duoti parodymus prieš save ir savo artimuosius“, – paaiškino advokatas, baudžiamosios teisės specialistas R. Merkevičius.
Paklaustas, ko tokiu veiksmu galima pasiekti, teisininkas teigė, kad tai labai priklauso nuo konkrečios situacijos.
„Bendrai advokatūros teorija sako, kad jeigu tu nežinai visų faktinių aplinkybių, tai gal geriau ir nekalbėk. Yra net posakis – paskubėsi, žmones prajuokinsi. Tai čia galioja ta pati taisyklė“, – kalbėjo jis.
Remigijus Merkevičius
FOTO: TEISMAI.LT
Anot R. Merkevičiaus, teisėje niekas neturėtų niekur skubėti, nes neatsargiai pasakytas žodis, net to žodžio interpretacija gali turėti lemiamą reikšmę procese.
„Jeigu žmogus nėra tikras dėl tų aplinkybių, dėl kurių klausia, tai turbūt labai racionalus sprendimas atsisakyti duoti parodymus. Klausimas, ką darys justicija dabar“, – pabrėžė jis.
Kaip atrodo atsisakymo procedūra
Teisininkas teigė, kad tai, jog Seimo narys nusprendė neduoti parodymų, nereiškia, kad teisėsauga yra surinkusi labai svarius įrodymus prieš jį.
„Visiškai ne taip. Ir greičiausiai, kad niekas jam tų įrodymų nerodė, nes vienintelis dokumentas, kurį jis matė, yra prokuroro nutarimas jį apklausti vadinamuoju specialiuoju liudytoju. Tai dažniausiai būna skurdus, formalaus turinio dokumentas, iš kurio gali suprasti, apie kokią istoriją vyksta kalba, bet apie jokius įrodymus ten kalbos nėra“, – teigė pašnekovas.
Jis paaiškino, kad atsisakęs duoti parodymus asmuo konkrečių klausimų, iš kurių galėtų spręsti apie tai, ką apie jį turi surinkusi teisėsauga, neišgirsta.
„Procedūra atrodo taip: pateikiamas prokuroro nutarimas apklausti, ir ten būna arba grafa, arba patys pareigūnai parašo „sutinku“ arba „nesutinku“ būti apklaustas. Ir viskas, jei patvirtini, kad nesutinki, pareigūnas fiksuoja ir toliau niekas nebevyksta“, – teigė advokatas.
Kaip procesas vyksta toliau?
Anot pašnekovo, viskas priklauso nuo teisėsaugos turimų duomenų.
Pasak advokato, asmeniui atsisakius duoti parodymus žmogus nebeturi vadinamojo specialiojo liudytojo statuso, o teisėsauga renka duomenis, ir jei jų pakanka pareikšti įtarimą, jį reiškia.
„Bet justicija kartais keršija už atsisakymą duoti parodymus ir ant rytojaus pateikia pranešimą apie įtarimą. Tai prieštarauja teisei, bet tokių pavyzdžių yra“, – apie tai, kokių pasitaiko situacijų, kalbėjo advokatas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Seimo nariams įteikti pranešimus apie įtarimus nėra paprasta, nes pirma Seimas turi sutikti, kad būtų panaikinta jų teisinė neliečiamybė.
Tiria kyšininkavimą ir korupciją
Pirmadienį STT atliko kratas K. Starkevičiaus ir S. Skvernelio namuose bei kabinetuose Seime.
Opozicinės „Vardan Lietuvos“ lyderis S. Skvernelis pirmadienį po kratų kalbėjo, kad yra ramus ir nieko nusikalstamo nepadarė, tačiau plačiau nieko komentuoti negali, nes jis įsipareigojo neatskleisti ikiteisminio tyrimo duomenų. K. Starkevičius feisbuke paskelbė, kad stabdo narystę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje, bet yra ramus, bendradarbiauja su teisėsauga ir jokių nusikaltimų nepadarė.
Šie veiksmai atlikti vykdant tyrimą dėl kyšininkavimo, korupcijos ir prekybos poveikiu organizuotoje grupėje.
Turimais teisėsaugos duomenimis, iš augalus ir augalinius produktus gabenančių įmonių atstovų sistemingai buvo reikalaujami ir gaunami didelės vertės kyšiai už šių krovinių gabentojams Valstybinės augalininkystės tarnybos išduodamus fitosanitarinius sertifikatus. Neoficialiomis žiniomis, pasinaudojant šiais sertifikatais galėjo būti gabenama kontrabanda. Įtariama, kad bendra kyšių suma gali siekti 1,5 mln. eurų.
Šaltinis: DELFI.LT
