Karas, epidemija, sprogusi baltarusių atominė elektrinė, gamtos ir kitos nelaimės daugelį Lietuvos gyventojų gali palikti be maisto, vandens ar būtiniausių higienos priemonių ir drabužių. Kad tokiais atvejais žmonės nemirtų badu iš troškulio ar šalčio, yra ar bent turėtų būti kaupiamas valstybės rezervas.
Už mokesčių mokėtojų pinigus tarnautojai ir valdininkai turėtų nupirkti ir saugiai laikyti pakankamą kiekį maisto atsargų, gėrimų, drabužių, degalų, kitų maisto ir nemaisto prekių.
Tačiau, kaip rodo Valstybės kontrolės auditas, atsakingi darbuotojai to nedaro.
Taigi, naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kodėl valdininkai savo darbo nepadaro, nors algas už jo padarymą vis tiek gauna.
Tik dešimtadalis atsargų saugojimo vietų parinktos įvertinus realias grėsmes
Auditas atskleidė, kad valstybė vis dar neturi aiškios ir efektyvios sistemos, kaip krizės ar karo atveju gyventojus greitai pasiektų būtinos atsargos. Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį ne tik į pačių atsargų kaupimo problemas, bet ir į jų paskirstymo bei logistikos spragas.
Buvo nustatyta, kad atsargų pristatymas nėra susietas su realiais krizių scenarijais, o atsakomybės tarp institucijų – neaiškios. Dėl to Valstybės kontrolė Vyriausybės kanceliarijai rekomendavo saugojimo vietas parinkti pagal galimus pavojus ir jų padarinius bei didinti decentralizaciją, kad atsargos būtų arčiau gyventojų visuose šalies regionuose.
Dabar šį kriterijų atitinka apie 10 proc. sandėlių, o įgyvendinus rekomendaciją, visos saugojimo vietos būtų parinktos įvertinus realias grėsmės.
Sandėlių plėtros strategiją Vyriausybės kanceliarija turi parengti iki š. m. rugsėjo 30 d., o įgyvendinti – iki 2030 m. pabaigos.
Nustatė spragų valstybės maisto rezervo sistemoje
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) buvo patvirtinusi, kad tiekėjai pasirengę užtikrinti reikiamus kiekius, tačiau auditoriai nustatė, kad šių dokumentų nepakako.
Auditas taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo 2022 m. valstybė maisto atsargų fiziškai nekaupia – jos rezervuojamos pagal sutartis su tiekėjais.
Toks modelis pasirinktas siekiant sutaupyti, tačiau, auditorių teigimu, nėra atlikti skaičiavimai, ar tai iš tiesų pigiau nei turėti savo sandėliuojamas atsargas.
„Valstybės rezervo atsargos saugomos tiekėjų, dalyvavusių skelbtame viešajame atvirame konkurse ir laimėjusiųjų nurodytose vietose Lietuvos teritorijoje“, – pasakoja ŽŪM atstovai.
Audito ataskaitoje ŽŪM pateikta viena rekomendacija – griežčiau tikrinti, ar tiekėjai iš tiesų turi sukaupę tiek maisto atsargų ir tokiose vietose, kaip numatyta sutartyse su valstybe.
ŽŪM atstovai tikina, kad Valstybės kontrolės rekomendacijas institucija įvertino ir iki š. m. birželio 30 d. atnaujins tvarkos aprašą. Tai leis įsitikinti, kad audito pastabos yra atlieptos.
Šiuo metu ministerija yra sudariusi 49 ilgo tinkamumo vartoti maisto produktų ir jų rezervavimo paslaugų įsigijimo sutartis.
Kyla nauji rezervo sandėliai
Auditas taip pat išaiškino ir civilinės saugos atsargų planavimo spragas. Dalis sukauptų priemonių kiekių nėra aiškiai pagrįsti realiais grėsmių scenarijais.
Civilinės saugos priemonių atsargų rezervas grindžiamas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) 2018 m. patvirtintu tvarkos aprašu. Jame, audito išvadomis, 34 proc. suplanuotų priemonių kiekių nėra pagrįsti galimų pavojų scenarijais.
PAGD pažymi, kad po atlikto audito, departamentui nebuvo pateikta konkrečių rekomendacijų, kurias jis turėtų įgyvendinti.
Nepaisant to, buvo įvertintos bendros audito išvados dėl valstybės rezervo valdymo sistemos.
„Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės įžvalgas, departamente inicijuotas dalies vidinių tvarkų ir procesų tobulinimas, jau parengti jų pakeitimų projektai“, – pasakoja PAGD Komunikacijos skyriaus vedėja Jolita Orentaitė.
Jos teigimu, PAGD dar iki audito pradžios buvo inicijavęs valstybės rezervo infrastruktūros stiprinimą. Buvo pradėtas dviejų naujų rezervo sandėlių Ukmergėje ir Šiauliuose planavimas. Jų vietos parinktos atsižvelgiant į realias grėsmes, logistinius aspektus ir siekiant užtikrinti atsargų išskaidymą, kad jos nebūtų koncentruojamos vienoje vietoje.
Tikimasi, kad nauji valstybės rezervo sandėliai bus pastatyti ir pradėti eksploatuoti 2027 m.
Departamentas taip pat yra parengęs nacionalinio gyventojų evakavimo plano projektą, kuris šiuo metu derinamas su atsakingomis institucijomis.
Žada stiprinti medicinos priemonių rezervą
Valstybės rezervo medicinos priemonių sąrašas ir jų kiekiai buvo nustatyti pagal 2022–2024 metais Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sukurtų tarpinstitucinių darbo grupių pateiktus siūlymus.
Valstybės kontrolė nustatė, kad Ministerija, pavesdama joms peržiūrėti valstybės rezervą, nenurodė, kokiems pavojams ir pagal kokius galimus jų scenarijus turėtų būti formuojamas valstybės rezervas.
„Nebuvo įvertinti nacionalinėje rizikos analizėje nustatyti pavojai, kuriems reikėtų planuoti ir sudaryti medicinos atsargų rezervą. Todėl jis sudarytas ne didžiausią riziką keliančių pavojų scenarijais, o Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos subjektų, medicinos darbuotojų profesine patirtimi ir atsižvelgiant į turimas galimybes“, – teigiama audito išvadose.
SAM atstovas Julijanas Gališanskis patikino, jog Ministerija ir Ekstremalių sveikatai situacijų centras, koordinuojant Nacionaliniam krizių valdymo centrui, jau pradėjo valstybės medicinos rezervo pertvarką.
Jos tikslas – užtikrinti, kad valstybės rezervas būtų ne tik tinkamai sukauptas, bet ir prireikus greitai ir efektyviai pasiektų gyventojus bei gydymo įstaigas.
„Šiuo metu įgyvendinami sprendimai, kuriais siekiama užtikrinti efektyvesnį medicinos atsargų išsidėstymą ir operatyvų jų panaudojimą: atsargos nuosekliai decentralizuojamos, stiprinama logistika, sudaromos sąlygos atsargas laikyti tose įstaigose, kurios jas naudos krizės atveju“, – dalijasi Ministerijos atstovas.
Anot jo, tuo pačiu metu vyksta ir praktiniai darbai: rezervas nuolat atnaujinamas, derinami tiekimo bei paskirstymo algoritmai, vyksta infrastruktūros plėtra.
Ruoštis turi ir savivaldybės
Siekiant geriau pasirengti galimoms grėsmėms, Žemės ūkio ministerija yra parengusi projektą, kaip ekstremalios situacijos atveju aprūpinti evakuojamus gyventojus.
Pagal jį savivaldybės turėtų sukaupti maisto atsargų, kurių pakaktų žmonėms nuo ketvirtos iki šeštos evakuacijos dienos. Tačiau auditas parodė, kad šiuo metu savivaldybės neužtikrina, kad šis tikslas būtų įgyvendintas.
Žemės ūkio ministerija yra parengusi planą, kaip ekstremalios situacijos ar karo atveju maistu aprūpinti evakuojamus gyventojus. Pagal jį savivaldybės turėtų sukaupti maisto atsargų, kurių pakaktų žmonėms nuo ketvirtos iki šeštos evakuacijos dienos. Tačiau auditas parodė, kad šiuo metu savivaldybės dar neužtikrina, jog tokios atsargos būtų sukauptos.
Valstybės kontrolės teigimu, aiškiai patvirtintas gyventojų evakuacijos ir aprūpinimo maistu planas padėtų valstybės ir savivaldybių institucijoms koordinuotai ruoštis krizėms ir užtikrinti, kad nelaimės atveju žmonėms netrūktų maisto bei vandens.
Vyriausybės komunikacijos departamento Ryšių su visuomene ir žiniasklaida skyriaus atstovai patikino, kad Vyriausybės kanceliarija kartu su Nacionaliniu krizių valdymo centru ir kitomis institucijomis tęs ir stiprins jau pradėtus veiksmus. Bus siekiama užtikrinti, kad valstybės rezervas būtų planuojamas, kaupiamas ir valdomas pagal rizikomis grįstą, skaidrų ir efektyvų modelį.
Šaltinis: TV3.LT
