Opozicija kreipsis į Valstybės gynimo tarybą (VGT), kad ši įpareigotų Vyriausybę pasiruošti įvairiems šalies gynybos scenarijams, sako konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Siūlysime VGT svarstyti šituos klausimus ir rimtai pasižiūrėti į šią temą ir rimtai pristatyti rezultatus vėliau. Tą kreipimąsi dabar rengiame, šiandien išsiųsime“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė L. Kasčiūnas.
„Kad VGT įpareigotų Vyriausybę pasiruošti įvairiems scenarijams“, – kreipimosi tikslus aiškino konservatorius.
Tokia iniciatyva kilo po to, kai opozicija sakė iš premjerės Ingos Ruginienės neišgirdusi atsakymų į klausimus dėl planų A, B ir C, apie kuriuos ji užsiminė prieš kelis mėnesius. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje esą tik pristatytas scenarijus, kur Lietuva ginasi su sąjungininkais, o apie alternatyvas nekalbėta. Be to, kaip pažymėjo opozicija, pati ministrė pirmininkė apie visa tai kalbėjo mažiausiai.
L. Kasčiūno teigimu, reikia mąstyti strategiškai – kurti planus šalia NATO algoritmais pagrįsto scenarijaus.
„Mes turime strategiškai mąstyti. Šalia to generalinio plano, kuris yra iškaltas akmeny, planas B, planas C turi būti irgi modeliuojamas, nes valstybė turi ruoštis visokioms situacijoms“, – sakė jis.
Paklaustas, ar nemano, jog prezidentas Gitanas Nausėda pasakys, jog tokios iniciatyvos nereikia, konservatorius atsakė neigiamai.
„Aš abejoju, ar prezidentas taip sakys. Aš tikrai prezidentą vertinu kaip tikrą valstybininką. Manau, prezidentas tikrai turi tarti žodį šiais klausimais“, – nurodė L. Kasčiūnas.
Akcentuojama, jog dalis sprendimų jau dabar turėtų tapti realybe
VGT skirtame rašte, su kuriuo susipažino ELTA, teigiama, jog stiprus transatlantinis ryšys yra esminis Europos saugumui. Tačiau, jei nebelieka plano A, Lietuvos gynybos planavimas turi būti iš esmės peržiūrėtas.
„Tai reikštų visai kitokį požiūrį į visuotinę ir teritorinę gynybą, valią gintis, visuomenės įsitraukimą, o fortifikacijos ir gynybinės linijos kūrimas pasienyje su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi jau dabar turėtų tapti realybe, bepiločių orlaivių pajėgumų kūrimas ir kovos su bepiločiais orlaiviais programa jau turėtų būti mūsų prioritetų viršūnėje“, – rašoma kreipimesi.
Jame opozicija pakartojo, jog I. Ruginienė uždarame Seimo NSGK posėdyje taip ir nepristatė galimų alternatyvų, tik pabrėžė, kad gynyba vyktų pagal NATO planavimuose numatytą algoritmą.
„Atsižvelgiant į tokių samprotavimų reikšmę ir turint omenyje vykstančias diskusijas apie tai, kaip Europa turi prisiimti daugiau atsakomybės už savo pačios saugumą, prašau apsvarstyti šį klausimą artimiausiame VGT posėdyje ir įpareigoti Vyriausybę parengti gynimo planus tam atvejui, jei dėl kokių nors priežasčių nesuveiktų Lietuvos kolektyvinė gynyba“, – teigiama opozicijos atstovų parengtame rašte.
Kaip skelbta, sausio pabaigoje, duodama interviu naujienų portalui „Delfi“, I. Ruginienė teigė, jog NATO subyrėjimo atveju jos vadovaujama Vyriausybė turėtų ne tik A, bet ir B, ir C planus valstybės saugumui užtikrinti.
Vasarį Seimo opozicinių frakcijų vadovai pakvietė ministrę pirmininkę šiuos planus pristatyti bendro posėdžio metu. Prieš tai Vyriausybės vadovė buvo kviesta ir į Seimo NGSK posėdį, tačiau tuo metu ji teigė kvietimo nesulaukusi.
G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis tokių ministrės pirmininkės žodžių komentuoti nesiėmė. Jo teigimu, NATO vis dar egzistuoja, tad nereikėtų bėgti įvykiams už akių.
Tuo metu NATO vadovas Markas Rutte perspėjo, kad Europa negali apsiginti be JAV. Jis tai pareiškė, kai kilus įtampai dėl Grenlandijos pasigirdo raginimai žemynui veikti savarankiškai.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukėlė įtampą transatlantiniame Aljanse, kai pagrasino užgrobti autonominę Danijos teritoriją, tačiau po pokalbio su M. Rutte atsitraukė.
Šaltinis: TV3.LT
