Apie 3 mlrd. eurų – tiek, skaičiuojama, gyventojai jau atsiėmė iš II pensijų pakopos. Tačiau specialistai ir politikai įspėja: nors šiandien tai gali atrodyti kaip apčiuopiama nauda, sprendimas gali turėti ilgalaikių pasekmių būsimai pensijai.
Iki 2019 metų dalis socialinio draudimo įmokų buvo nukreipiama į pensijų fondus, todėl mažėjo „Sodros“ pensija, o po reformos kaupimas tapo papildomas ir šio poveikio nebeturi.
Vis dėlto ankstesni sprendimai iki šiol daro įtaką – daliai gyventojų prarasti apskaitos vienetai nėra pilnai atkuriami net ir pasitraukus iš sistemos.
Kas iš tiesų laimi – tie, kurie pasiima sukauptus pinigus dabar, ar tie, kurie lieka kaupti toliau? Ir ką svarbu žinoti prieš priimant sprendimą?
Pasitraukimas gali turėti ilgalaikių pasekmių pensijai
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis „Facebook“ pasidalijo įrašu, kuriame pažymėjo, kad II pensijų pakopos lėšų išmokėjimo laikotarpiu pavyko išvengti blogiausio scenarijaus – nuo balandžio 1 iki 15 dienos finansų rinkos kilo, atstatė metų pradžios praradimus, o dalis fondų sugrįžo į ankstesnes aukštumas.
Anot jo, tai paneigė viešojoje erdvėje sklandžiusius teiginius, esą fondų vertė galėjo būti dirbtinai mažinama.
Politikas taip pat atkreipia dėmesį, kad išmokėjimo momentas turėjo tiesioginę įtaką gyventojų gaunamai sumai – kuo vėliau buvo pateiktas prašymas, tuo didesnė galėjo būti grąža.
Vis dėlto, jo teigimu, svarbiausia problema slypi ne trumpalaikiuose rinkų svyravimuose, o ilgalaikėse pasekmėse gyventojų pensijoms.
Pasak jo, gyventojams, kurie kaupė iki 2019 m. reformos, pasitraukimas iš II pakopos gali reikšti mažesnę „Sodros“ senatvės pensiją, nes dalis anksčiau sukauptų apskaitos vienetų nėra atkuriama. O tiems, kas kaupė nuo 2004 metų, jo skaičiavimais, apskaitos vienetų neteko už 4.6 metus.
Dėl to, anot politiko, susidaro paradoksali situacija – žmogus dalyvavo pensijų kaupimo sistemoje, tačiau iš jos pasitraukęs ateityje gali gauti mažesnę pensiją.
Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su L. Kukuraičiu jis plačiau papasakojo apie savo įžvalgas.
„Nuo 2019 metų įgyvendinome reformą ir padarėme sistemas papildančias viena kitą. „Sodroje“ eina vieni įmokų tarifai, o pensijų fonduose – papildomi tarifai. Ne iš „Sodros“ atimama ir atiduodama pensijų fondams, bet papildomai mokama į pensijų fondus. Tada šitos sistemos pradėjo viena kitą papildyti, o ne konkuruoti“, – nurodo L. Kukuraitis.
L. Kukuraitis teigia, kad konkurencija sukūrė ne tik individualią žalą tiek to meto senatvės pensininkams, tiek kaupusiems, bet ir sisteminę žalą. „Sodroje“ pradėjo trūkti pinigų, nes šimtai milijonų būdavo pervedama į pensijų fondus, todėl negalėjo augti to meto pensijos.
„Dabar jau matome, kad tas euras „Sodroje“ augo kur kas sparčiau negu pensijų fonduose. Ta vertė augo dėl kelių priežasčių – dėl politinių sprendimų didinti pensijas ir dėl to, kad nuo 2017 metų jos buvo indeksuojamos pagal vidutinio darbo užmokesčio augimą. Vadinasi, tas euras, įdėtas 2004 metais, yra kur kas vertingesnis „Sodroje“ nei pensijų fonduose iki 2019 metų“, – toliau aiškina L. Kukuraitis.
Jo teigimu, tie žmonės, kurie kaupė iki 2019 metų, prarado, nes fonduose sukaupė mažiau, negu būtų gavę „Sodroje“
Jis taip pat akcentuoja ir kitą dalyką – jeigu žmogus dabar pasiima dalį sukauptų pinigų, jo būsima „Sodros“ pensija bus mažesnė. Taip yra todėl, kad dalis įmokų – nuo maždaug 20 iki daugiau nei 50 proc., priklausomai nuo laikotarpio – buvo pervedama į pensijų fondus, o ne likdavo „Sodroje“. Atitinkamai už tą dalį nėra priskaičiuojami apskaitos vienetai.
Esą, kad jei žmogus nebūtų kaupęs, jis būtų turėjęs daugiau apskaitos vienetų.
„Kalbant apie mastą, vidutiniškai tai gali būti apie 4,6 apskaitos vieneto. Tačiau jei žmogus uždirbo daugiau, pavyzdžiui, du vidutinius darbo užmokesčius – praradimas gali siekti ir apie 10 apskaitos vienetų“, – taip pat nurodo politikas.
Jo teigimu, kad išeinant iš sistemos šiuo metu yra perkama dalis apskaitos vienetų – iš anksčiau pervestų įmokų ir valstybės paskatos. Tačiau jų nuperkama mažiau, nei buvo prarasta iki 2019 metų. Tai svarbu žinoti – dalis sugrįžta į „Sodrą“, bet nuostolis pilnai nekompensuojamas.
Situacijos labai skiriasi – vieni pradėjo kaupti 2004 metais, kiti vėliau, dar kiti tik po 2019 metų reformos. Tie, kurie kaupė po 2019 metų, jų „Sodros“ pensija nėra sumažėjusi.
„Džiaugiuosi, kad 2019 metų reforma atskyrė šias sistemas ir padarė jas papildančias viena kitą. Iki tol jos buvo konkurencinės, ir ta konkurencija sukėlė ne tik individualią, bet ir sisteminę žalą.
Kai sistemos konkuruoja, jos bando viena kitą sumenkinti. Todėl tuo metu girdėjome labai aštrias ir priešiškas pozicijas. Iš pensijų fondų pusės buvo teigiama, kad „Sodra“ ateityje bankrutuos, tačiau realybėje matome, kad taip nėra – tai vienas stipriausių finansinių fondų“, – prideda jis.
L. Kukuraitis teigia, kad tuo metu iš „Sodros“ pusės būdavo sakoma, kad pensijų fondai yra tik privatus pelno siekiantis reikalas ir mažai susijęs su pensijų sistema.
Jo žodžiais, tokios priešpriešos mažino pasitikėjimą tiek „Sodra“, tiek pensijų fondais. Dėl to buvo prarasta dalis viešojo pasitikėjimo, kurį atkurti užtruko ir vis dar užtrunka.
Ragina vertinti ilgalaikes pasekmes
Nors gyventojai jau atsiėmė apie 3 mlrd. eurų, jis ragina atsakingai vertinti tokius sprendimus ir galvoti apie ilgalaikes pasekmes.
L. Kukuraitis taip pat pažymi, kad dalis žmonių, atsiėmę lėšas, vėliau sugrįžta į sistemą, nes II pakopa suteikia tam tikrų privalumų – valstybės paskatą (apie 400 eurų per metus), palyginti nedidelius administracinius mokesčius ir mokestines lengvatas investicinei grąžai.
Vis dėlto, anot jo, sistema pamažu keičia savo pobūdį ir vis labiau tampa investavimo priemone didesnes pajamas gaunantiems gyventojams.
Galiausiai politikas pabrėžia, kad iššūkių kyla ir tiems, kurie lieka sistemoje – nors kaupimo metu lėšos investuojamos pasaulio rinkose, problemos gali išryškėti išmokų etape, ypač dėl lėtai formuojamo anuitetų fondo ir vangiai indeksuojamų išmokų, todėl ateityje gali prireikti papildomų sprendimų dėl šios sistemos.
Kodėl anksčiau mažėjo pensija
Kadangi iki 2019 m. į pensijų fondus buvo pervedama socialinio draudimo įmokos dalis, tai ta apimtimi mažėjo ir būsima „Sodros“ senatvės pensija, aiškina ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).
Nuo 2019 m. į pensijų fondus socialinio draudimo įmokos dalis nebepervedama, todėl nuo šios datos toliau kaupiantiems žmonėms nuo tų metų būsima „Sodros“ pensija nebemažinama, t. y. liko tik sumažėjimas, buvęs už laikotarpį iki 2019 m.
SADM priduria, kad nutraukus dalyvavimą pensijų kaupime 2026 – 2027 m. žmonėms grąžinamos tik jų lėšomis sumokėtos įmokos ir investicinė grąža.
Tuo metu socialinio draudimo įmokos dalis, pervesta už 2004-2018 metų laikotarpį ir valstybės biudžeto lėšomis sumokėta pensijų įmokų suma pervedama „Sodrai“.
„Sodra“ už pervestą sumą apskaičiuoja papildomus apskaitos vienetus būsimai senatvės pensijai.
SADM primena, kad „Sodros“ puslapyje kiekvienas, svarstantis ar likti pensijų kaupime, ar dalyvavimą nutraukti, gali pasinaudoti skaičiuokle apie prognozuojamą būsimos pensijos dydį, kurioje yra parodomi ir papildomi apskaitos vienetai, kurie būtų įgyjami už iš pensijų fondų „Sodrai“ pervestas lėšas. Kiekvienu individualiu atveju skaičiai skiriasi.
Kur „dingdavo“ dalis jūsų pensijos
„Sodra“ nurodo, kad iki 2019 metų pradžioje įvykusios reformos pensijų kaupimas veikė kitu principu nei dabar – dalis socialinio draudimo įmokų būdavo nukreipiama ne į „Sodrą“, o į pensijų fondus.
Tuo metu gyventojai galėjo rinktis vieną iš dviejų modelių – vadinamuosius 2+0+0 arba 2+2+2. Šie skaičiai reiškė, kas prisideda prie kaupimo: pirmasis skaičius – dalis nuo „Sodros“ įmokų, antrasis – kiek papildomai skiria pats žmogus, o trečiasis – valstybės paskata.
Pasirinkus 2+0+0 modelį, 2 proc. nuo socialinio draudimo įmokų būdavo pervedama į pensijų fondą, tačiau pats žmogus papildomai nemokėjo ir valstybės paskatos negaudavo.
Tuo tarpu pasirinkus 2+2+2 modelį, tie patys 2 proc. buvo nukreipiami iš „Sodros“, dar 2 proc. buvo nuskaičiuojami nuo žmogaus atlyginimo, o valstybė papildomai skirdavo 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio.
Kaip pabrėžia „Sodra“, esminis abiejų modelių principas buvo tas pats – dalis įmokų nepasiekdavo „Sodros“. Dėl to iki 2018 metų pabaigos dalyvavimas antroje pensijų pakopoje reiškė, kad žmogus sumokėdavo mažiau socialinio draudimo įmokų, o tai mažino būsimą „Sodros“ senatvės pensiją. Kitaip tariant, dalis pensijos buvo „perkeliama“ iš valstybinės sistemos į pensijų fondus.
2019 metų reformos metu gyventojams buvo suteikta galimybė nutraukti kaupimą ir sugrįžti į „Sodrą“ – tokiu atveju fonduose sukauptos lėšos buvo perkeltos į „Sodrą“, o anksčiau dėl kaupimo sumažėjusi pensijos dalis buvo kompensuota. Tie, kurie pasirinko tęsti kaupimą, nuo to laiko dalyvauja jau kitokioje sistemoje.
Šiuo metu galiojanti tvarka reiškia, kad įmokos į antrąją pensijų pakopą yra papildomos ir nebėra imamos iš „Sodros“ dalies – žmogus skiria 3 proc. nuo savo atlyginimo, o valstybė prisideda 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Dėl to dabar kaupimas nebe mažina „Sodros“ pensijos, nes socialinio draudimo įmokos lieka sistemoje ir virsta apskaitos vienetais.
Gyventojai savo sukauptus apskaitos vienetus gali pasitikrinti prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros.
Šaltinis: TV3.LT
