2026 m. padidės ne tik minimalioji mėnesinė alga (MMA), bet ir įvairios socialinės išmokos bei pensijos. Taip pat keisis ir II pensijų pakopos sistema – kaupiantieji galės atsiimti dalį sukaupto turto. Tiesa, šie pokyčiai gali tiesiogiai paveikti prekių ir paslaugų kainas, o tai reiškia, kad už kai kuriuos produktus kitąmet gali tekti mokėti daugiau.
MMA po mokesčių 2026 m. vidutiniškai padidės 69,58 euro.
2026 m. vidutinė senatvės pensija ūgtels 80 eurų (12 proc.) ir pasieks 750 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, padidės 90 eurų (12,5 proc.) ir sieks 810 eurų.
Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 46,46 euro (šiemet – 42,29 euro).
Vaiko pinigai turėtų ūgtelti 7,5 euro, vaiko išlaikymo išmoka – 59 eurais, o vienkartinė išmoka vaikui – net 266 eurais.
Visgi svarbu paminėti, kad padidės ir gyventojų mokami mokesčiai, kurie yra skaičiuojami nuo darbo užmokesčio. Pavyzdžiui, jei dabar privalomojo sveikatos draudimo įmokos nuo MMA sudaro 72,45 euro, padidinus MMA kitąmet ši suma jau sieks 80,48 euro.
Tai iš esmės reiškia, kad šalyje kitąmet gali didėti ir prekių bei paslaugų kainos.
Naujienų portalo tv3.lt kalbinti specialistai pasidalijo, ko galima tikėtis kitąmet ir kas brangs labiausiai.
Kainos kitąmet turėtų didėti nuosaikiai
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) prognozuoja, kad 2026 m. maisto kainos nuosaikiai padidės dėl pasiūlos veiksnių.
Labiausiai prekių kainų pokyčius lems darbo sąnaudų, maisto žaliavų ir energijos produktų kainų raida.
Tuo metu svarbiausi paklausos veiksniai, anot ŽŪM, kitąmet bus didėjanti gyventojų perkamoji galia dėl didėjančio minimalaus ir vidutinio darbo užmokesčio, socialinių išmokų.
„Paklausą taip pat turėtų didinti sprendimas leisti pasitraukti iš II pakopos pensijų kaupimo sistemos.
Kaip svarbus paklausos veiksnys paminėtina ir vartotojų elgsena – polinkis naudotis geriausiais kainų pasiūlymais, skelbiamomis nuolaidomis. Tokia vartotojų elgsena būtų maisto kainų augimą stabdančiu veiksniu“, – komentavo ministerija.
Ji atkreipė dėmesį, kad prognozuoti kainų raidą metų laikotarpiui produkto lygmeniu yra sudėtinga, tačiau, remiantis 2025 m. duomenimis, galima įvertinti kai kurių būtiniausių maisto produktų kainų pokyčius.
„Jeigu augalininkystės produktų supirkimo kainos išliks žemos, tuomet tikėtinas kvietinių miltų ir kruopų nuosaikus kainų sumažėjimas.
Jeigu esamos tendencijos išliks, 2026 m. reikšmingai padidėjusios gali išlikti maistinio aliejaus (saulėgrąžų ir rapsų) vidutinės kainos“, – dalijosi ŽŪM.
Prekių kainas lemia įvairūs veiksniai
Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovė dr. Irma Jankauskienė pastebėjo, kad itin svarbus veiksnys, lemiantis maisto kainas, yra elektros kainos.
Anot jos, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) prognozuoja, kad 2026 m. didmeninė elektros kaina pramonei ir gamintojams mažės apie 2 proc., palyginti su 2025 m.
Tuo metu naftos kainos pasaulinėje biržoje nuo 2022 m. rodo mažėjimo tendenciją, o, analitikų vertinimu, dėl pasiūlos pertekliaus, atsargų kaupimo ir mažėjančios paklausos kitais metais jų augimo nesitikima.
„Tai reiškia, kad energijos sąnaudų veiksnys, svarbus maisto ir žemės ūkio produktų gamybai, 2026 m. turėtų būti palankus kainų stabilizavimuisi arba nežymiam mažėjimui“, – komentavo ji.
Taip pat I. Jankauskienė pastebėjo, kad maisto kainas Lietuvoje paveikia ir galvijų sektoriaus pokyčiai.
Pavyzdžiui, anot jos, mažėjantis galvijų skaičius tiesiogiai veikia supirkimo kainas ir yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl pastaraisiais metais Lietuvoje jos augo.
„Įtakos turi ir galvijų ligos. Tikėtina, kad 2026 m. galvijų supirkimo kaina išliks aukšta, o, jei gamyba neatsistatys, ji gali dar labiau didėti. Kainų lygį ir toliau lems pasiūlos pokyčiai, eksporto paklausa ir gyvulių sveikatingumo situacija“, – atkreipė dėmesį ŽŪDC atstovė.
Be to, priešingai nei galvijų rinkoje, kiaulių sektoriuje šiuo metu fiksuojamos mažėjimo tendencijos, tačiau kitąmet tai gali pasikeisti.
„Susilpnėjusi vidaus paklausa, didėjanti pasiūla, eksporto sunkumai ir afrikinio kiaulių maro protrūkiai lėmė kiaulių supirkimo kainų mažėjimą Lietuvoje. Jei eksporto rinka atsigaus arba pasiūla sumažės, 2026 m. viduryje galima tikėtis kainų stabilizavimosi arba nedidelio augimo“, – pabrėžė ji.
Kas kitąmet brangs labiausiai?
ŽŪDC prognozuoja, kad dėl artimiausiu metu numatomas grūdų supirkimo kainų stabilumas, tad tikėtina, kad kitąmet stabilios išliks ir iš jų gaminamų prekių kainos.
„Tikėtina, kad stabilios išliks ir duonos bei kitų grūdinių produktų gamintojų didmeninės kainos, nes nėra pagrindo pagrindinių žaliavų brangimui, o kitos gamybos sąnaudos pastaruoju metu nesikeičia.
Todėl galima daryti prielaidą, kad, esant stabilioms žaliavų ir gamintojų kainoms, duonos ir kitų grūdinių produktų mažmeninės kainos artimiausiu laikotarpiu neturėtų didėti“, – nurodė atstovė.
I. Jankauskienė pridėjo, kad, 2026 m. susiklosčius palankioms gamtos sąlygoms ir esant geram derliui, galėtų atpigti obuoliai.
„Šiemet, spalio mėn., palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, jų supirkimo kaina buvo didesnė 74 proc., o mažmeninė – 35 proc.“ – atkreipė dėmesį ji.
Tuo metu šviežių supakuotų kiaušinių kainos artimiausiu laikotarpiu turėtų išlikti aukštos, nes didelę jų paklausą ES rinkoje, anot I. Jankauskienės, lemia sunkesnis paukščių gripo sezonas nei pernai.
„Tikėtina, kad ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai žiemos mėnesiais gali dar šiek tiek pabrangti. Tolesnės kainų tendencijos priklausys nuo situacijos Lenkijoje ir kitose kaimyninėse šalyse“, – pastebėjo specialistė.
Ji pridūrė, kad dėl didėjančio vištienos importo iš trečiųjų šalių, galima tikėtis žemesnių vištienos kainų, jei ši tendencija išsilaikys.
„Lapkričio mėn., palyginti su spalio mėn., vidutinė didmeninė atvėsinto viščiuko broilerio kaina Latvijoje sumažėjo beveik 10 proc., o Lenkijoje – apie 22 proc. (EK duomenys)“, – nurodė I. Jankauskienė.
Didesnė pasaulinė žalio pieno pasiūla ir intensyvi konkurencija tarp didžiųjų pieno produktų eksportuotojų šalių šiemet lėmė kai kurių pieno produktų kainų mažėjimą, todėl jo galima tikėtis ir kitąmet.
Anot ŽŪDC, ypač ryškiai mažėjo didmeninės sviesto kainos.
„Vidutinė didmeninė ES sviesto kaina šių metų spalį siekė 5,76 Eur/kg (be PVM) ir buvo 9,1 proc. mažesnė nei rugsėjį. Lapkritį ji toliau reikšmingai mažėjo ir siekė 5,42 Eur/kg.
Per pastarąją (gruodžio 2 d.) pieno produktų prekybos sistemos „Global Dairy Trade“ sesiją sviesto kaina, palyginti su ankstesne sesija, sumažėjo net 12,4 proc.“ – dalijosi ji.
Šių pokyčių poveikis Europos rinkai atsispindi su tam tikru vėlavimu, todėl artimiausiu metu, tikėtina, didmeninės sviesto kainos Lietuvoje dar šiek tiek mažės, tačiau, ar ši tendencija atsispindės mažmeninėse kainose, prognozuoti sudėtinga.
Pavyzdžiui, 2025 m. spalį vidutinė gamintojo / didmeninė sviesto (82 proc. rieb., 170–200 g pakuotė) kaina Lietuvoje buvo 6,53 proc. mažesnė nei rugsėjį ir siekė 7,30 Eur/kg, nors mažmeninė to paties sviesto kaina padidėjo 0,76 proc. – iki 14,63 Eur/kg.
Kainas koreguoja ir konkurencinės sąlygos
Konkurencijos tarybos (KT) pirmininkės pavaduotoja Irma Urmonaitė pabrėžė, kad KT renka informaciją apie konkurencijos sąlygas įvairiose rinkose, tarp jų – ir mažmeninėje prekyboje.
Visgi, anot jos, KT renka informaciją apie įmonių veiklą tik tiek, kiek tai yra būtina institucijos funkcijoms vykdyti, pavyzdžiui, prižiūrint konkrečių įmonių susijungimus (koncentracijas), atliekant tyrimus dėl įmonių galimai sudarytų konkurenciją ribojančių susitarimų ar pan.
I. Urmonaitė pažymėjo, kad institucija visuomet pasisako už kuo didesnę konkurenciją, nes būtent ji lemia ne tik palankesnes paslaugų ir prekių kainas vartotojams, bet ir didesnį pasirinkimą bei inovacijas.
Tačiau įstatymai nereguliuoja, koks skaičius ūkio subjektų turėtų veikti skirtingose srityse, įskaitant ir maisto produktų rinką.
„Tai lemia įvairūs veiksniai, bet labiausiai paties verslo iniciatyva, t. y. ar verslas mato perspektyvą veikti viename ar kitame sektoriuje. Vien tai, kad tam tikrose rinkose veikia tik kelios bendrovės, savaime nerodo konkurencijos taisyklių pažeidimo ar kad konkurencija yra silpna.
Konkurencijos teisės kontekste svarbiausia, kad įmonės kainas nustatytų savarankiškai, nesiderindamos tarpusavyje“, – pabrėžė ji.
KT atstovė pažymėjo, kad šiuo metu mažmeninės prekybos sektoriuje Konkurencijos taryba atlieka kelis didelės apimties tyrimus dėl galimų konkurenciją ribojančių susitarimų, tačiau detalesnės informacijos kol kas apie juos pateikti negali.
„Konkurenciją prekybos sektoriuje galėtų padidinti priemonės, kurios didina pasiūlą ir leidžia vartotojams tikėtis mažesnės prekių kainos, geresnės kokybės, didesnio jų pasirinkimo. Kuo daugiau konkurencijos rinkoje – tuo didesnę naudą gauna vartotojai“, – nurodė specialistė.
I. Urmonaitė pažymėjo, kad neretai įvairūs įmonių sujungimai gali paveikti ir maisto kainas, todėl taryba juos itin atidžiai vertina.
Pavyzdžiui, pernai institucijos nagrinėta bendrovės „LIT Egg“ ir Girelės paukštyno koncentracija buvo susijusi su vartotojams labai svarbia preke – kiaušiniais, kuriuos didžioji dalis vartotojų įsigyja prekybos tinkluose.
„Leidimo šiam sandoriui nedavėme įžvelgę didelę riziką, kad susijungus dviem rinkos dalyviams, iš kurių vienas taikė bene žemiausias kainas, konkurencija reikšmingai sumažėtų, dėl ko kiaušinių kainos galėtų padidėti“, – komentavo ji.
Taip pat atlikdama įmonių susijungimų priežiūrą, 2018 m. KT neleido bendrovei „Rimi Lietuva“ įsigyti „Palink“, valdančios „Iki“ prekybos tinklą, nustačiusi, jog dėl vykdomos koncentracijos būtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija vietinėse mažmeninės prekybos kasdienio vartojimo prekėmis rinkose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio apskrityse.
Šaltinis: tv3.lt