Nors Rusija yra užsiėmusi plataus masto invazija į Ukrainą, daugelis NATO šalių ruošiasi, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas vieną dieną atkreips dėmesį į rytinį Aljanso flangą, ir rengiasi karui su Maskva, rašo „Financial Times“.
Kaip rašoma leidinyje, Rusijos ekonomika jau yra parengta konfliktui, o V. Putino imperialistinės ambicijos reiškia, kad užkariavimo galimybių jis ieškos kitur.
Pažymima, kad Maskva jau dabar imasi veiksmų stiprinti savo buvimą regione.
„Palydovinės nuotraukos rodo padidėjusį aktyvumą Rusijos bazėse, esančiose netoli NATO rytinio flango. Petrozavodske, maždaug už 175 km nuo Suomijos sienos, atsirado naujų sandėlių pastatų, o buvusioje Severomorsko aviacijos bazėje, maždaug 120 km į rytus nuo Norvegijos, išvalytos aikštelės ir paklotas naujas asfaltas lėktuvams“, – rašo „Financial Times“.
Kada Rusija pasirengusi pulti
Praėjusį mėnesį NATO generalinis sekretorius Markas Rutte įspėjo, kad Maskva gali būti pasirengusi panaudoti jėgą prieš aljansą „per penkerius metus“.
Tuo pat metu Suomijos generalinio štabo viršininko pavaduotojas generolas leitenantas Kari Nisula mano, kad klausimas yra „ne ar, o kada“.
„Turime būti pasirengę kiekvieną dieną“, – sakė jis.
Savo ruožtu buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Fogas Rasmussenas daro prielaidą, kad V. Putinas įgis pasitikėjimo savimi ir „apetitą dar didesnei teritorijai“, jei jam bus leista sėkmingai veikti Ukrainoje.
„Jis darys spaudimą Baltijos šalims… O kai Amerikos prezidentas viešai išreikš abejones dėl savo įsipareigojimo laikytis 5-ojo straipsnio, tai gali sugundyti Putiną išbandyti NATO ryžtą“, – įspėja A. Foghas.
Daugelis Rytų Europos NATO šalių skuba didinti savo išlaidas gynybai, kad užpildytų karinių pajėgumų spragas, nes jas spaudžia ir Rusija, ir D. Trumpas. Tačiau yra baejojančių, ar papildomos investicijos bus skirtos pakankamai greitai.
„Visi norime atgrasyti Rusiją demonstruodami jėgą ir stiprindami savo pajėgumus. Tačiau, kita vertus, tam tikru momentu Putinas apskaičiuos, ar gali laimėti. Turime užtikrinti, kad jis neperskaičiuotų“, – sako vienas regioninės žvalgybos pareigūnas.
Nepasiruošimas Maskvos agresijai reikštų NATO žlugimą
Kaip pažymi „Financial Times“, kariniai ekspertai teigia, kad Maskvos interesai NATO pasienio valstybėse skiriasi nuo jos požiūrio į Ukrainą. Užuot rengęs plataus masto invaziją, V. Putinas greičiausiai tikrins, ar NATO norės ir galės reaguoti.
„Rusijai strateginis tikslas bus NATO žlugimas, o ne mažo žemės gabalėlio Baltijos šalyse ar kitur įsigijimas“, – sako Kristi Raik, Tarptautinio gynybos ir saugumo centro Estijoje direktorė.
Tačiau, anot jos, bet koks nesugebėjimas ryžtingai reaguoti į būsimą Maskvos agresiją reikštų Aljanso žlugimą. Todėl daug kas gali priklausyti nuo to, ar V. Putinas jausis padrąsintas savo karo Ukrainoje rezultatų.
„Jei JAV primes Ukrainai nepalankią taiką, Rusija jausis pateisinta, o rizika mūsų saugumui padidės, – sako ji ir priduria, kad viskas susiveda į vieną esminį dalyką. – Kaip Rusija vertina NATO pasirengimą kolektyviniam atsakui?
Nyderlanduose vykusiame NATO viršūnių susitikime valstybės narės nusprendė gynybai skirti 5 proc. To išvengti pavyks tik Ispanijai.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad Rusijos keliama grėsmė yra reali. Be to, NATO vadovas sakė, kad Maskva telkia savo pajėgas, kad po trejų, penkerių ar septynerių metų galėtų užpulti Aljansą.
Šaltinis: tv3.lt
