Gaunu 381 eurą pensijos. Auginau šešis vaikus – 4 panas ir 2 vyrus, todėl namą pasistačiau didelį. Sklepe – pečius stovi. Malkomis kūrenti negaliu, nes malkas reikia ruošti, kapoti, prie pečiaus nuolat sėdėti, o man jau virš 80 metų, jau jėgų neturiu. Kūrenu anglimis, o jos dėl padidėjusio akcizo ir vėl pabrango. Moku 370 eurų už toną, įskaitant 7,53 eurų akcizą, tai iš pensijos lieka 11 eurų. O man per šaltąjį sezoną reikia 5 tonų anglies. Turiu 10 mėnesių taupyti, dėti, kad sudėčiau 1850 eurų. Lieka valgymui gal tik 50 eurų.
Kam angliai toks didelis akcizas? Sako, dėl ekologijos, dėl klimato kaitos. Ar tai Lietuva klimatą pakeis? Japonijoje, Anglijoje, Kinijoje, Indijoje – didžiausi smogai miestuose, Rusijoje koksą kūrena, kuris už akmens anglį taršesnis. O mes tik savo pensininkus numarinsime.
Ar proto turi šita mergytė Šimonytė? Gal negerai pasakysiu, bet gal ji su visais maldeikiukais yra Hitlerio palikuonė?
Aišku, galėčiau paprašyti vaikų, kad padėtų. Vienas sūnus Norvegijoje, Osle dirba, o aš pernai atėmiau iš jo visą uždarbį. Negaliu taip vaikų skriausti, vaikas nori grįžti į Lietuvą, taupo, nes užsienyje jaučiasi svetimas. Negaliu aš vis pinigų iš savo vaikų prašyti. Jie irgi vaikus augina, jau ir proanūkį turiu vieną. Aš visą gyvenimą turėjau pinigų, į aukštus mokslus išleidau vaikus, o dabar į senatvę badauju.
Anksčiau anglies tona kainavo 150 eurų, bet ne 370 eurų kaip dabar. O miškininkai, pajutę, kad anglys pabrango, iškart malkas pabrangino tris kartus. Anksčiau vienas kubinis metras kainavo 20-24 eurus, o dabar – 65 eurai.
Kodėl gaunu tik tiek pensijos? Man stažo trūko gal pusės metų. Septynias klases baigiau, mama vėžiu sirgo, augome trys vaikai, tai 1957 m., kai mūsų kolūkis gavo pirmą kombainą, reikėjo kombainininkui pagalbininko. Tai aš dirbau su kombainu iki pat spalio, bet niekas manęs kaip darbininko neapiformino, darbo knygelės nedavė, tik mamai darbadienius įrašė.
Paskui mokiausi amatų, „Metale” dirbau, 1,5 metų špižių liejau, gaudavau pastovų atlyginimą, bet duktė Vilniuje nerado jokio įsakymo, kad dirbau. Kad mokiausi amatų mokykloje, irgi neliko duomenų. Nors visą gyvenimą dirbau, mes, trys vaikai, kolūkyje ir karves, ir avis ganėme. Bet ant mamos vardo mums darbadienių užrašyti ne visada galėjo, nes mama vis gulėdavo ligoninėje.
Vėliau vedžiau, prasigyvenau, namą pasistačiau už 12 tūkstančių rublių. Už tiek pinigų galėjau du „Žigulius” nusipirkti. Kaip praturtėjau? Kiaules auginau, mėsą veždavau į Gusevą, Kaliningrado srityje, parduoti.
O dabar valdžioje – vieni durniai, jie nesupranta, kad jų pagrindinė misija – kelti ekonominę šalies gerovę. Esu trejus metus tarnavęs sovietinėje armijoje, buvau tanko įgulos vadas, bet dabar nė velnio valdžios neginčiau. Tegul pasiklauso, ką žmonės apie dabartinę valdžią turguose kalba. Jie, dabartiniai valdantieji, patys gamina tą penktą koloną. Tokia mano nuomonė. Nežinau, kas už tuos plevėsas balsuoja. Pavardės savo nesakysiu, bijau, kad dar mane Šimonytė pritrėkš.
Šaltinis: ve.lt
