„Financial Times“ paskelbė, kad JAV svarsto galimybę dislokuoti branduolinį ginklą ir kitose NATO šalyse Europoje. Tuo tarpu Lietuvoje pradėta kalbėti apie Konstitucijos 137 straipsnio keitimą – jame įtvirtintas draudimas Lietuvos teritorijoje laikyti masinio naikinimo ginklus.
Apie tai laidoje diskutavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė Margarita Šešelgytė, Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Pocius ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.
Kas vyksta?
Kas vis dėlto įvyko? Su kuo jūs sietumėte prasidedančias diskusijas ir pasirodžiusią informaciją apie tai, kad Amerika siūlo galimybes NATO sąjungininkams, įskaitant rytinį flangą, įgyti strateginį, branduolinį ginklą? Iš vienos pusės, girdime apie lyg ir Amerikos karių atsitraukimą, o iš kitos pusės netikėtai pradedame diskusijas ir girdime kalbas apie kažkokį išplėstinį branduolinio ginklo turėjimą šalyse. Kas čia vyksta?
M. Šešelgytė: Politologams dabar, ko gero, tenka labai sudėtingas uždavinys – susigaudyti visame kontekste, kuriame viskas labai greitai kinta ir viena informacija paneigia kitą. Iš karto, ko gero, reikėtų pasakyti, kad niekas per daug nesiskelbia apie oficialias derybas. Mes tai žinome iš nuogirdų, iš „Financial Times“, „Reuters“, kad kažkas vyksta, bet kas konkrečiai, ko gero, ir nesužinosime.
Nebent būtų priimti kažkokie sprendimai, bet šiandien tam, ko gero, dar per ankstyva stadija. Kita vertus, sunkiai įsivaizduoju tokio pobūdžio sprendimus per trumpą laiką. Tai, ko gero, daugiau yra politinis žingsnis. Kodėl jis vyksta? Išplėstinis NATO skėtis, Jungtinių Amerikos Valstijų branduolinio skėčio ištempimas į kitas šalis, nėra naujas klausimas. NATO Vilniaus viršūnių susitikime buvo atskira panelė apie tai, kurią aš moderavau.
Lenkija jau seniai yra tai indikavusi. Kodėl? Todėl, kad iš esmės pasikeitė saugumo situacija regione. Jūs įvardinote tam tikras valstybes ir tas skėtis neapima būtent to regiono, kuriame sulaukiame daugiausia nesaugumo iššūkių. Tai vienas svarbus momentas. Derantis Lenkijai, žinoma, Baltijos šalys irgi sėdi toje pačioje valtyje. Mums netgi būtų naudinga, kad tai atsirastų ir Lenkijoje.
Antras dalykas, Jungtinės Amerikos Valstijos, kaip ir minėjote, tarsi traukiasi. Daug žinučių pasirodo. Dabar yra sustabdytos rotacijos, atitraukiami pajėgumai ir neaišku, ar jie bus pakeisti kažkuo kitu. Žinia, kad Jungtinės Amerikos Valstijos sukasi į kitus regionus, kurie jos nacionalinio saugumo interesus užtikrins labiau nei šis regionas, praktiškai visiems jau yra žinoma.
Klausimas tik matematikoje. Kokie bus konkretūs žingsniai? Čia ir yra svarbus dalykas. Besitraukiant, ko gero, svarbu įvertinti ir iš esmės pervertinti Jungtinių Amerikos Valstijų buvimą, kaip jis naujomis sąlygomis būtų pats geriausias, tinkamiausias jų interesams įgyvendinti.
Taip pat ir mūsų valstybės nori dalyvauti toje diskusijoje. Jungtinių Amerikos Valstijų branduolinis skėtis čia, ko gero, minimas kaip vienas iš tų pajėgumų, kurių Europos Sąjungos valstybės negali pakeisti. Dėl to Europai reikia Jungtinių Amerikos Valstijų branduolinio elemento, siekiant, visų pirma, atgrasyti, o vėliau apsiginti nuo Rusijos.
Paskutinis momentas yra, kad pastaruoju metu matome augančią, tam tikra prasme, eskalaciją iš Rusijos pusės. Nukreipiami dronai ir ypač retorika. Jungtinės Amerikos Valstijos vis dar yra aljanso narės. Tai yra žingsnis reaguoti į tą eskalaciją. Eskalacija į eskalaciją.
Čia matyčiau pagrindinius elementus, kodėl, ko gero, stebime šią diskusiją. Žinoma, visą laiką yra galimybė kažko nežinoti ir įsivaizduoti, kad kažkokia Trumpo užgaida gali lemti vienus ar kitus rezultatus.
Ar Lietuva dalyvauja šiuose pokalbiuose?
Amerika svarsto, ar dislokuoti branduolinius ginklus dar keliose Europos NATO valstybėse. Apie tai vakar skelbė dienraštis „Financial Times“. Galbūt galite papasakoti šiek tiek daugiau, kas vyksta, kokie vyksta pokalbiai, ar mes juose dalyvaujame ir kokia forma?
D. Matulionis: Norėčiau pabrėžti tik tai, kad vadinamasis branduolinis skėtis, kuris remiasi JAV strateginėmis pajėgomis, iš tiesų yra konfidencialus klausimas. Šiandien konkrečiai pasakyti negaliu, bet tikrai kol kas nėra jokių indikacijų, kad būtų žengiama link branduolinio ginklo dislokavimo kažkur kitur, nes yra dar toks dalykas kaip Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis, kurios yra laikomasi.
Norėčiau pabrėžti, kad iš tiesų vyksta tam tikri pokyčiai ir mes juos sveikiname. Tiek NATO branduolinio atgrasymo pokyčius, tiek pačios Prancūzijos, apie ką buvo prieš tai kalbėta. Dėl to klausimas tampa aktualus, bet, žinoma, tas „Financial Times“ straipsnis galbūt yra truputėlį klaidingas.
Dabartinis diskusijų etapas
„Financial Times“ rašo, kad tos diskusijos vyksta. Taip pat dienraštyje „Reuters“ buvo paminėta, kad greitų rezultatų čia tikėtis nereikėtų. Koks dabar yra diskusijų etapas?
D. Matulionis: Manau, kad taip, tai yra pradžia. Dar kartą norėčiau pabrėžti, kad tai parodo, jog amerikiečiai niekur neišeina iš Europos ir netgi stiprina savo buvimą. Visi gandai, kad amerikiečių nebeliks Europoje, nėra pagrįsti. Galbūt konvencinės pajėgos bus mažinamos, bet branduolinis atgrasymas greičiausiai bus stiprinamas.
Kodėl tokie svarstymai kilo dabar?
Ką visuomenei galima papasakoti apie tai, kas čia vyksta ir kodėl šie svarstymai kilo būtent dabar?
A. Pocius: Kol kas tos širmos tikrai praskleisti negaliu, nes posėdis buvo slaptas, tikrai negaliu komentuoti, kol nebus pateikti prezidento ir krašto apsaugos ministro komentarai. Iš savo pusės galiu pasakyti, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kuris užtikrina parlamentinę kontrolę, turi domėtis visais šiais klausimais.
Dėl to mes Gynybos štabe ir turėjome tokį susitikimą apie dabartinę situaciją apskritai, visą situaciją regione karo Ukrainoje kontekste, įvykius Hormuzo sąsiauryje, kai kuriuos Amerikos sprendimus dėl jų karių dalyvavimo įvairiuose gynybos planuose ir operacijose.
Turint omenyje mūsų kaimynystę, kai Rusija dislokuoja branduolinį ginklą Baltarusijoje, kai vyksta pratybos Baltarusijoje, kai Baltarusijos ir Rusijos kariuomenės kartu treniruojasi, kaip panaudoti branduolinį ginklą, iš jų pusės vykstančios pratybos skatina ir mus imtis kažkokių priemonių.
Visų pirma, žinoma, pradeda kalbėtis politikai, valstybių vadovai. Kadangi esame NATO nariai, be abejonės, apie tai kalbama NATO formatu. Kol kas nieko aiškaus neturime, bet viešai jau buvo pasakyta, kad Prancūzija, kaip branduolinė valstybė, svarsto galimybę sustiprinti NATO rytinio flango pajėgumus. Matyt, diskusijų eigoje išaiškėtų, kas tai galėtų būti ir kokiomis priemonėmis.
Šaltinis: TV3.LT
