Jei Gedimino prospektas neatlaikys traktorių, ūkininkams teks susimokėti
Šiandieną Vilniuje neeilinė diena – miesto centre išrikiuota ne viena dešimtis traktorių, ūkininkai atvyko iš visų Lietuvos kampelių tam, kad garsiai valdantiesiems pasakytų: gana! Ir nors tokie ūkininkų protestai – anokia naujiena, jie vyksta ir kitose Europos šalyse – lietuviai pyksta dėl užbarikaduoto eismo, kamščių ir eilių, o dar kai kurie susijaudino, kad tik traktoriai jų mylimo Gedimino prospekto nesuniokotų. Vilnius juk ne taip jau seniai atsinaujino, pasiremontavo ir pasigražino prieš NATO viršūnių susitikimą. Daugeliui tos paskutinės akimirkos grožio procedūros kėlė juoką, bet dabar, atrodo, paskutiniai juoksis valdininkai, kai iš ūkininkų pareikalaus sumokėti už sugadintas miesto viešąsias erdves.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bružinskas savo sekėjams socialiniame tinkle rašė, kad protestuoti ūkininkams savivaldybė leido, nes, na… turi leisti.
Bet tai, pasak jo, jokiu būdu neatspindi savivaldybės, kaip organizacijos, pozicijos, vienu ar kitu klausimu.
Na, kitaip sakant, ko ten tie ūkininkai nori, Vilniui iš esmės visai vienodai šviečia – čia juk europinis verslo miestas, o ne koks ten ūkininko javų laukas.
Visas tas administracijos vadovo įrašas socialiniame tinkle skamba mažumėlę kaip pasiteisinimas – na žinote, protestuoja, taip reikia, negalime neleisti, bet šiaip mes čia ne prie ko…
Na, o verslūs vakarietiški vilniečiai ne tik kad nesupranta, kaip čia kažkokie kaimo žmonės su savo didelėmis mašinomis jiems gali eismą riboti, bet ir ar tik jie savo baisiais ratais neišmals centrinės Vilniaus miesto gatvės. Pasirodo, jei išmals – turės susimokėti. O kaip bus skaičiuojamas tas Vilniaus miesto gatvių, šaligatvių turto sugadinimo įvertinimas, kol kas neaišku.
„Mačiau dar sklando nuogąstavimai, kad neatlaikys asfaltas ar Gedimino pr. trinkelės. Keliais gali važiuoti tik tos transporto priemonės, kurių ašiai tenka ne didesnė nei 11,5 t apkrova. Būtent taip ir yra suprojektuoti visi keliai. O jei po šio renginio bus padaryta žala miesto infrastruktūrai, organizatoriai privalės padengti tvarkymo išlaidas“, – rašo administracijos direktorius, pridurdamas, kad Sostinės valdžia iš esmės nesibaimina nei traktorių svorio, nei jų kiekio, tad Gedimino prospektas kaip ir turėtų šį protestą atlaikyti[1].
Gedimino prospektas kapitaliai sutvarkytas 2008 metais, trinkelės iškart ėmė byrėti
Gedimino prospekto rekonstrukcija truko keletą metų ir buvo baigta 2008-aisiais. Tiesa, 2019 metais dalis prospekte buvusių trinkelių pakeista – atsirado kitos spalvos trinkelėmis pažymėtos dviračių juostos, kurioms tuomet išleista daugiau, kaip pusė milijono eurų.
Na, o pačios trinkelės, kuriomis po grandiozinės rekonstrukcijos buvo išklotas prospektas, pasirodo, buvo netinkamos pagal klimatines sąlygas ir ėmė netrukus trupėti. Ir yra aptrupėjusios iki šiol. Kad trinkelės Gedimino pr. nėra atsparios lietuviškam klimatui yra parodę ir laboratoriniai testai, kuriuos atliko Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai.
Už tai Vilniaus miesto savivaldybė sugebėjo iš rangovų susigrąžinti ir kelis milijonus litų siekiančią kompensaciją.
O gyventojai jau praėjus keliems metams po rekonstrukcijos piktinosi, kad grindinys netvirtas ir trupantis. Tąkart savivaldybė teigė, kad trinkeles, kurios subyra, nuolat vis pakeičia.
„Laikas nuo laiko trinkelės yra keičiamos ne tik Gedimino pr., bet ir kitose gatvėse. Šiuo metu didelių skylių nėra, padėtis yra valdoma. Mes esame minėję, kad dėl kokybės problemų su pretenzijomis buvo kreiptasi į rangovą, šie procesai dar nėra pasibaigę“, – yra sakęs tuometinis savivaldybės Eksploatacijos poskyrio vedėjas Gintautas Kazimieras Niauras[2].
Taigi, akivaizdu, kad Gedimino prospektas šiaip ar taip yra probleminis. Bet juk žiemai, šalčiui ir drėgmei baudos neišrašysi, o štai ūkininkui – išrašyti galima. Ar tik nebus taip, kad nuolat skilinėjančios vien dėl gamtos sąlygų Gedimino prospekto trinkelės bus užkrautos ant ūkininkų pečių?
Kariuomenės sunkiasvoriai gyventojų negąsdino
Vilniuje pernai vyko ir didelis Lietuvos kariuomenės gimtadienio paradas. Jo metu Konstitucijos prospektu riedėjo solidus skaičius karinės technikos – Lietuvos kariuomenės pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“, savaeiges haubicas „PzH 2000“, oro gynybos sistemas NASAMS, šarvuotuosius visureigius JLTV, sąjungininkų iš Jungtinių Amerikos Valstijų tankus „Abrams“, pėstininkų kovos mašinas „Bradley“, savaeiges haubicas „Paladin“, Vokietijos kariuomenės tankus „Leopard“, pėstininkų kovos mašinas „Puma“ bei „Marder“ ir daug kitos karinės technikos[3].
Bružinskas, tiesa, savo socialiniame tinkle parašė, kad jo metu buvo sugadinti Upės g. bortai, tačiau jokios informacijos apie tai, kas ir kiek už tai susimokėjo, ir ar išvis susimokėjo, rasti nepavyko.
Na, o karinė technika sveria tikrai nekukliai. Štai savaeigė haubica „PzH 2000“ sveria 60 tonų, „Vilkai“ sveria 25-33 tonas, tankas „Abrams“ – 62 tonas.
O ką jau kalbėti apie sunkvežimius, kurie važinėja kas dieną, arba apie „Grindos“ sunkiąją techniką, kurios įtakos gatvėms gyventojai kažkodėl nemato?
Štai „Grinda“ neseniai įsigijo naujos sunkiosios technikos, kuri naudojama žiemą sniegui valyti ir keliams barstyti. Vien jau į ją telpa 16 tonų miesto priežiūrai žiemą naudojamų medžiagų, o kur dar paties automobilio svoris[4].
Traktoriais neretai ir tos pačios gatvės nuo sniego yra valomos. Tie patys ūkininkai, tuos pačius traktorius naudoja tam, kad užpustytus kaimų, miestų ir miestelių keliukus nuvalytų, įklimpusias mašinas ištrauktų, net ir to paties Vilniaus pašonėje… bet argi sostinės miesčionims tokie kaimo ir mažesnių miestelių rūpesčiai svarbūs?
Tuo tarpu traktoriai sveria taip pat nemažai, bet tikrai mažiau, nei 60 tonų. Štai vienas didesnių „John Deere“ traktorių sveria 11 tonų, mažesni traktoriai sveria po 5-7 tonas. Galingiausias Lietuvoje šiuo metu esantis traktorius „Case IH Quadtrac 620“ sveria 24 tonas.
Taigi štai, paaiškėjo, kad traktoriai, riedantys Vilniaus miesto gatvėmis, net nėra tokie jau baisūs sunkiasvoriai, kaip būtų galima pagalvoti. Nors žmogui, kuris bent kiek supračio apie kaimą turi, kaip ir turėtų būti aišku, kad itin didelis svoris traktoriui nebūdingas, mat jis šiaip jau skirtas po ražienas ir laukus važinėtis…
