Ne eilinė sesija – Petro Gražulio garbei
Seime pirmadienį per nenumatytą posėdį bus tęsiama parlamentaro Petro Gražulio apkalta, Konstituciniam Teismui (KT) pripažinus jį sulaužius priesaiką – bus balsuojama dėl šio Seimo narių Mišrios grupės atstovo mandato panaikinimo.
Tam, kad P. Gražulio mandatas būtų panaikintas, už tai per slaptą balsavimą privalo balsuoti ne mažiau kaip 85 parlamentarai iš 141. Jei Seimas panaikintų P. Gražulio mandatą dėl sulaužytos priesaikos, jam dešimčiai metų būtų užkirstas kelias kandidatuoti į Seimą ar prezidentus.
Balsavimas numatytas vieną dieną prieš antrąją apkaltą, kuriai įvykus politikui galimybės kandidatuoti nebūtų suvaržytos. Pastarasis apkaltos procesas vykdomas supaprastinta tvarka, įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui dėl piktnaudžiavimo.
Pats P. Gražulis tvirtina neketinantis atsisakyti mandato, o jam pradėtus apkaltos procesus vadina politiniu susidorojimu.
Jeigu pirmadienį Seimas panaikins P. Gražulio mandatą, jo vieta parlamente iki kadencijos pabaigos liks neužimta, nes šis politikas išrinktas vienmandatėje apygardoje, o likus mažiau nei metams iki eilinių Seimo rinkimų nauji rinkimai vienmdantėje apygardoje nerengiami.
P. Gražulio kaltė neįrodyta, bet vis tiek kaltas?
Konstitucinis Teismas gruodžio pradžioje priėmė išvadą, kad parlamentaras Petras Gražulis pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką.
„(…) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas teikia išvadą: Lietuvos Respublikos Seimo nario Petro Gražulio veiksmas – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį – prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, – tuomet teismo išvadą įgarsino KT pirmininkas Gintaras Goda.
„Šiuo veiksmu (…) Seimo narys Petras Gražulis šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė priesaiką“, – nurodoma nutarime.
„Atsižvelgiant į (…) darytina išvada, kad tik Seimo narys Petras Gražulis galėjo paspausti Seimo nario Lino Jonausko balsavimo pulto mygtuką“, – argumentus išsakė G. Goda.
Nors pats paspaudimo momentas nebuvo įrodytas, KT teisėjas Aurelijus Gutauskas patikino, kad net ir vienkartinis balsavimas reiškia atstakomybę prieš tautą ir valstybę.
„Tai, ko nematė teisės ekspertai ir nenustatė, kad aš balsavau ir kokius veiksmus atlikau, tai KT teisėjai pasikvietė spiritizmo seanso metu piktąsias dvasias ir nustatė, kad aš balsavau. Ir dar nustatė, kad dar šiurkščiai pažeidžiau Konstituciją“, – teismo sprendimu stebėjosi P. Gražulis.
Teisės profesoriaus verdiktas: kuriamas blogas precedentas
77.lt situaciją komentuodamas šalyje žymus teisės profesorius, humanitarinių mokslų daktaras Saulius Arlauskas sutiko su tuo, kad joks Seimo narys negali savintis kito seimūno mandato ar balsuoti už jį.
„Jeigu toks dalykas įrodomas, jis tikrai gali būti vertinamas kaip šiurkštus pažeidimas ar pasisavinimas. Bet, akcentuoju, veiksmas turi būti įrodytas. Teismai privalo remtis ne prielaidomis, o faktiniais įrodymais. Tariamoji nuosaka, ypač tokiose bylose, netinka. Jeigu KT viešai pasirėmė prielaidomis, tai yra labai blogai, nes tokios intitucijos argumentai privalo turėti net didesnę įrodomąją vertę negu pateikiami bendrosios praktikos teismų“, – pabrėžė teisininkas. – Kvalifikuoti priesaikos sulaužymą galima tik įrodžius tokios veiklos ar veikimo faktą, o ne apeliuojant į rezultatą. KT to įrodyti nesugebėjo, todėl išvadas padarė remdamasis hipoteze, kas, kaip minėjau, nėra teisinga. Dabar sukuriamas precedentas kitose politinėse bylose teismams elgtis analogiškai.“
Stebėkite tiesioginę Seimo posėdžio transliaciją
Pats P. Gražulis apkaltos iniciatyvą posėdžio metu vadino „politinės mirties nuosprendžiu“ ir kaltino jam nepalankų sprendimą priėmusius Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus nesivadovaujant teise ir sąžine.
„Norėjau nevykti į KT, bet smalsumo dėlei nuvykau. KT posėdžio metu pasakiau, kad aš žinau jūsų sprendimą, kad jūsų sprendimas aiškus – kad Gražulis daug šiurkščiau sulaužė Konstituciją negu prezidentas Rolandas Paksas“, – sakė P. Gražulis.
„Ir aš atsakiau – jeigu jūs vadovautumėtės teise ir sąžine – jūs šios bylos nebūtumėte nagrinėję vien dėl to, kad teismo ekspertai, kurie nustatinėja faktines aplinkybes, jie nenustatė, kokius atlikau veiksmus“, – pridūrė jis.
Savo kalboje P. Gražulis graudindamasis prisiminė savo šeimos istoriją bei akcentavo religijos svarbą jo asmeniniame gyvenime.
Seimo narys savo kalbą baigė lotynišku šūkiu: „Vivos plango, mortuos voco“ (gyvuosius apraudu, mirusiuosius šaukiu).
Petras Gražulis – iš politikos nesitrauksiu
Parlamentaro mandato netekęs Petras Gražulis teigia, kad šis Seimo sprendimas jo nenustebino. Visgi jis teigia iš politikos niekur nesitrauksiantis ir tikina savo jėgas ketinantis išbandyti Europos Parlamento (EP) rinkimuose. „Nėra siurprizas. Dalyvavo socdemai, dalyvavo „darbiečiai“ iš opozicijos, kurie sakė, kad nedalyvaus, toliau dalyvavo iš kitų opozicinių partijų, tai toks ir yra rezultatas. Jis manęs nestebina“, – žurnalistams Seimo sprendimą įvertino P. Gražulis.
Į Seimą 10 metų kandidatuoti negalėsiantis P. Gražulis teigia ketinantis dalyvauti EP rinkimuose.
„Lieku Tautos ir teisingumo sąjungos pirmininku ir be jokios abejonės Europos Parlamento rinkimuose, – sakė politikas, pripažindamas, kad jam dėl šio Seimo sprendimo yra žmogiškai liūdna. – Bet čia ne pasaulio pabaiga. Manęs nenukryžiavo ant kryžiaus kaip Kristaus, man tik atėmė mandatą.“
Seimas pirmadienį surengtame nenumatytame posėdyje apsisprendė panaikinti P. Gražulio mandatą. Mandato netekusiam parlamentarui bus 10 metų uždrausta kandidatuoti į Seimą.
Už P. Gražulio mandato panaikinimą balsavo 86 Seimo nariai, prieš pasisakė 8, susilaikė 4 parlamentarai. Taip pat rasti 7 sugadinti biuleteniai. Balsavime dalyvavo visų valdančiųjų frakcijų atstovai, taip pat Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“, Darbo partijos, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijų atstovai. Prie balsadėžės nepasirodė Mišrios Seimo narių grupės ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai.
Nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių tai yra 85 parlamentarai.
Šaltinis: 77.lt
