Bažnyčioje Šventosios Komunijos priėmimas – vienas svarbiausių kataliko dvasinio gyvenimo momentų. Tai ne tik simbolinis sakramentas, bet ir gilaus bendravimo su Dievu išraiška, kuri reikalauja vidinės švaros ir sąmoningo pasirengimo. Daugelis įsivaizduoja, kad Šventąją Komuniją galima priimti bet kada, tačiau tikroji tvarka gali nustebinti net ir patyrusius katalikus.
Šv. Komunijos priėmimo reikšmė
Kunigas R. Doveika pažymi, kad kiekvienas katalikas, norintis pilnai dalyvauti šv. Mišiose ir patirti intymų bendravimą su Dievu, turi priimti Šventąją Komuniją, kuri liudija tikrą Dievo buvimą Kristaus kūno ir kraujo, duonos ir vyno pavidalu.
„Eucharistija yra katalikiško gyvenimo centras ir esmė. Taip vykdome paties Kristaus paliepimą: „Imkite ir valgykite, imkite ir gerkite, nes tai mano kūnas atiduodamas ir kraujas išliejamas kaip Naujosios Sandoros ženklas, atleidžiant nuodėmes ir dovanojant nemirtingumą bei amžinąjį gyvenimą“, – aiškina kunigas.
Anot jo, Komunijos priėmimas yra svarbus ženklas, liudijantis kataliko tikėjimą ir pagarbą Kristui. Tai reikalauja vidinės švaros – švarių minčių, jausmų, žodžių ir elgesio.
„Esame tik žmonės, todėl gyvenime ne kartą įsileidžiame tamsą ir kartais ji nugali mus. Vis dėlto svarbu suvokti savo nuodėmes – didesnes ar mažesnes – ir sąmoningai siekti dvasinės švaros, kad Komunija būtų patiriama pilnai ir prasmingai“, – sako R. Doveika.
Kunigas pabrėžia, kad praktikuojantys katalikai, besirūpinantys savo dvasiniu gyvenimu, prieš priimdami Komuniją reguliariai atlieka išpažintį – dažniausiai kas mėnesį arba kelis kartus per kelis mėnesius – kad išlaikytų vidinę švarą ir nesusitaikytų su nuodėme.
Atskleidė, ar bažnyčioje galima priimti komuniją neatlikus išpažinties
R. Doveika aiškina, kad nuodėmė yra veiksmas, kuriame atsisakoma meilės ir gėrio, laisva valia pasirenkant blogį mintimis, žodžiais ar darbais.
„Prieš dalyvaudami šv. Mišiose ir priimdami Šventąją Komuniją, katalikai atlieka išpažintį. Jei išpažintis atlikta, visą laiką iki kitos išpažinties arba tol, kol nepadaroma sunkios nuodėmės, jie gali sąmoningai ir laisva valia dalyvauti mišiose bei priimti Šventąją Komuniją“, – aiškina pašnekovas.
Praktikuojantys katalikai, suprasdami šios tvarkos ritmą, jo laikosi reguliariai. Vis dėlto kunigas pabrėžia, kad pasitaiko situacijų, kai žmogus nori priimti Šventąją Komuniją, bet dėl rimtų priežasčių negali atlikti išpažinties:
„Gali būti, pavyzdžiui, kad vienas kunigas aptarnauja miestelį ar kaimelį, o žmonių yra daug, todėl neįmanoma visiems suteikti sakramento vienu metu. Tokiais išskirtiniais atvejais žmogus daro vidinį nusiteikimą: priimsiu Šventąją Komuniją su pažadu, kad kuo greičiau, pirmai progai pasitaikius – galbūt per kelias dienas – atliksiu išpažintį, duodamas įsipareigojimą Dievo akivaizdoje.“
Tokiu būdu, pasak kunigo, su vidiniu nusiteikimu, žmogus gali priimti Komuniją net ir neatlikęs išpažinties.
„Po išpažinties žmogus gali priimti Šventąją Komuniją tiek kartų, kiek nori, tol, kol viduje nejaučia padaręs sunkios nuodėmės. Tokia tvarka galioja visoje Katalikų Bažnyčioje visame pasaulyje“, – priduria R. Doveika.
Išpažintis – vidinės švaros ir susitaikymo su Dievu ženklas
Kunigas pabrėžia, kad išpažintis yra ne tik ritualas, bet ir gili vidinės tvarkos bei pagarbos sau išraiška.
„Išpažintis yra laisvė, pagarba sau, ypatinga meilė sau, supratimas savo nuodėmingumo ir trapumo bei pasitikėjimas Dievo gailestingumu“, – aiškina jis.
Per išpažintį katalikas susitaiko su Dievu, su savimi ir su bendruomene, nes kiekviena nuodėmė paliečia tris aspektus: Dievą, patį žmogų ir artimą.
Kunigas patarnauja šio proceso metu, priimdamas išpažintį, stebėdamas, kad įvykdytos visos sąlygos, ir Dievo vardu suteikia ženklą, kad nuodėmės atleidžiamos, o žmogus įpareigojamas atlikti atgailą, restituciją ar kitus veiksmus, atitaisančius padarytą žalą.
R. Doveikos teigimu, tokiu būdu išpažintis tampa sąmoningu veiksmu, padedančiu priimti Šventąją Komuniją kaip dvasinės kovos su nuodėme, pagundomis ir tamsa vaisių.
Pasak kunigo, „negali egzistuoti pilnavertis katalikas, kuris nepriiminėja Komunijos“, nes ji įtvirtina santykį su Dievu ir padeda gyventi dvasinėje švaroje.
Šaltinis: TV3.LT
