Laisvės partijos pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius naują Partnerystės įstatymo projektą vadina pačiu geriausiu iš visų buvusių, tačiau neabejoja, kad galų gale išauš diena, kai visi šalies piliečiai galės naudotis vienodomis teisėmis į santuoką. O štai advokatas Aivaras Žilvinskas abejoja, ar šios kadencijos Seimui šį sykį pavyks jį priimti.
Seime įregistravus įstatymo projektus, kuriais siūloma įteisinti tiek skirtingų, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, Laisvės partijos pirmininkas T. V. Raskevičius sako, kad ši iniciatyva yra pati geriausia iš visų prieš tai buvusių bandymų įteisinti partnerystę. Pasak jo, šis „įstatymas nėra apie konkrečią visuomenės grupę, o apie pačią Lietuvos visuomenę“.
„Šis įstatymas yra apie tai, ar Lietuvos visuomenė pripažįsta, kad joje gyvena skirtingų poreikių turintys asmenys ir padaro viską, kad šie asmenys jaustųsi saugiai, – „Alfa taško“ studijoje kalbėjo T. V. Raskevičius. – (Siūlomas Partnerystės įstatymo projektas – red. past.) sistemiškai sureguliuoja šį institutą per Civilinio kodekso normas, vienareikšmiškai pripažįsta, kad tokie santykiai yra šeimos santykiai, nes tą ne kartą pakartojo Konstitucinis Teismas, ir suteikia plačiausią iki šiol numatytą teisinę apsaugą tos pačios arba skirtingų lyčių poroms, norinčioms registruoti partnerystę. […]“
Pasak politiko, žvelgiant į platesnę perspektyvą, reiktų kalbėti apie santuokos lygybę. Partnerystės institutas, aiškina Laisvės partijos pirmininkas, yra tam tikras kompromisinis santuokos pakaitalas.
„Santuoka pagal Konstituciją sudaroma tarp vyro ir moters. Siekiant iš tiesų kokybiškos lygybės tarp visų Lietuvos Respublikos piliečių, manau, kad ateityje Konstitucijos 38 straipsnis, keičiantis visuomenės nuotaikoms, bus peržiūrėtas“, – viliasi T. V. Raskevičius.
Homoseksualias poras teismuose ginantis advokatas Aivaras Žilvinskas netiki, kad šios kadencijos Seimui pavyks priimti Partnerystės įstatymą. Advokatas pasidžiaugė bent tuo, kad užregistruotas „tikrai neblogas variantas“.
„Praėjusioje kadencijoje išvis jokio panašaus varianto nebuvo. Norėčiau pabrėžti, kad šie procesai teismuose yra būtent visuomenės nusivylimo politikais rezultatas, – teigia A. Žilvinskas. – Suprantu, kad gerbiamas ponas T. V. Raskevičius taip pat dėjo pastangų, bet vis tik pripažinkime faktą, kad 2023 m. mes bylas pradėjome, kai visuomenė nusivylė visais pažadais ir negavo nieko net iš partijos, kuri žadėjo kažką.“
Advokatas sako ir dabar matantis tokį pat scenarijų, kai žadančios partijos vargu ar galės ką nors įvykdyti. Anot jo, žmonės ir toliau „dėl kiekvienos pavienės teisės turės ginčytis teismuose“.
„Panašu, kad ginčysis ne tik Lietuvos, bet ir Europos Žmogaus Teisių teismuose. Tai, kas šiuo metu yra suteikta, nė pro kur negalima vadinti adekvačia teisine apsauga. Taigi, kova čia dar tęsis daugelį metų“, – optimizmu netrykšta advokatas A. Žilvinskas.
Alfa.lt primena, kad Konstitucinis Teismas dar balandį konstatavo, kad Lietuvoje neįteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui. Taip pat KT prieštaraujančiu Konstitucijai paskelbė Civilinio kodekso straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.
KT kaip netoleruotiną ir diskriminacinę situaciją įvertino faktą, kad Lietuvoje Partnerystės įstatymas nėra priimtas daugiau nei 20 metų.
Šaltinis: ALFA.LT
