Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis iš NATO viršūnių susitikimo parsivežė krūvą pažadų apie būsimą milijardinę paskolą, tačiau iš tikro tai tėra skaičių magija. Ukrainai šiuo metu reikia realios pagalbos stabdant Rusijos oru vykdomą terorą, tad NATO šalys galėtų pasiųsti savo lėktuvus, nes jau priartėta prie ribos, kai toleruoti civilių žudynių nebegalima.
Tinklalaidėje „Istorijos pabaiga: nuolat pildoma?“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris ir JAV Stanfordo universiteto ekspertas Gabrielius Landsbergis diskutavo, ką iš tikrųjų NATO viršūnių susitikime laimėjo Ukraina ir kokia galėtų būti tolesnė karo su Rusija eiga.
Paramos skaičiai kelia klausimų
V. Bruverio teigimu, per NATO viršūnių susitikimą Ankaroje emocinį diskomfortą kėlė tai, kad tuo pačiu metu Ukrainos didžiuosiuose miestuose, pirmiausia Kyjive, rusai vykdė masines civilių žudynes – atvirai ir demonstratyviai.
„Už to, aišku, slypi ne vienas rusų tikslas, bet vienas iš pagrindinių tikslų yra senas dalykas – chersonizuoti (vartoju tokį terminą) didžiuosius Ukrainos miestus, paversti juos humanitarinės katastrofos, gyventi netinkamomis zonomis, sukelti naują masinės emigracijos į Europą, į tą pačią Lenkiją bangą. Žodžiu, toks yra planas. Be to, dar ir prie NATO viršūnių susitikimo tai akivaizdžiai buvo pritaikyta – virš visų tų žudynių ir griuvėsių skambėjo rusų klausimas susitikimo dalyviams: na ir ką jūs į tai?“ – pastebėjimais dalijosi V. Bruveris.
- Landsbergis pripažino, jog atsakymo į tokį klausimą išgirsti taip ir nepavyko.
„Partneriai praktiškai niekaip nebuvo pasiruošę atsakyti į šitą klausimą. Tiesą sakant, NATO generalinio sekretoriaus Rutte paaiškinimai, kad yra skirta papildomai pinigų (berods, 70 mlrd. suma buvo paminėta), man, diplomatiškai sakant, kelia šiokių tokių klausimų. Ar tai nėra labiau skaičių magija nei kažkokie realūs nauji pinigai? Neteko girdėti, kad bus padėti ant stalo kažkokie pinigai“, – teigė G. Landsbergis.
- Bruveris neslėpė, kad jį irgi nustebino pareiškimai apie Ukrainai skiriamą naują paramą, milžiniškus paketus.
„Nežinant visų niuansų, sunku tiksliai pasakyti, kaip yra, bet galėčiau spėti, kad yra perpakuojami anksčiau paskirti pinigai, kad tai, kas buvo paskirta, pavyzdžiui, dvišaliu būdu, per Europos Sąjungą ar kitais formatais, dabar tiesiog perpakuojama ir pasakoma, kad tai NATO valstybių sutarimas. Gali būti toks dalykas“, – samprotavo G. Landsbergis.
Priartėta prie ribos
Parama Ukrainai kelia abejonių, tačiau yra ir vienas labai aiškus klausimas – kaip sustabdyti Rusijos oru vykdomą terorą?
„Rusai tai daro vis intensyviau ir pirmiausia dėl to, kad Ukrainos antibalistinės oro gynybos atsargos yra išsekusios. Ukrainos pareigūnai oficialiai visur kalba, pripažįsta, kad Ukraina tiesiog nebeturi kuo gintis nuo balistikos, nuo balistinių raketų. Ir rusai tai daro, ir darys.
Ateina ruduo, žiema. Todėl dabar, o iš tikrųjų užvakar ir net ne užvakar, o užpernai Ukrainai reikėjo Vakarų pagalbos, maksimalaus dangaus uždengimo. Kaip matome, to nėra ir situacija vis blogėja“, – konstatavo V. Bruveris.
Per naują Rusijos ataką Kyjive sužeista 10 žmonių.
Anot G. Landsbergio, vienintelis šiuo klausimu pasisakė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
„Vienintelis pareiškimas, padarytas gal ir ekspromtu, buvo prezidento Trumpo. Jis pažadėjo Ukrainai licenciją dėl „Patriot“ šaudmenų. Tai vis tiek šioks toks pareiškimas. Jei Trumpas nebūtų šito pasakęs, iš NATO susitikimo Ukraina iš esmės būtų gavusi tik paplekšnojimą per petį. Nes daugiau realiai nieko nebuvo – naujų realių pinigų nėra. Taigi, vienintelis dalykas – nauja licencija.
Dėl tos licencijos, tai manau, kad net jei ta licencija tikrai yra perduota, jei yra apgalvota, kaip viskas turėtų būti įgyvendinama, tai nuo dabar iki tada, kai Ukraina galės pradėti gamintis raketas, turės praeiti dveji treji metai. Kaip trejus metus iškentėti balistikos šaudymus, sunku įsivaizduoti“, – teigė G. Landsbergis.
Todėl veiksmų, jo manymu, turėtų imtis NATO valstybės ar bent vadinamoji Norinčiųjų, o tikriau – galinčių, bet negebančių, gal tiktai pradedančių gebėti, koalicija.
„Jis paskelbia pareiškimą, pasako, jog kare nedalyvauja ir tokia yra bendra nuostata, kuri nesikeičia, bet mes nebegalime sėdėti rankas sudėję ir žiūrėti, kaip žudomi civiliai. O tai yra akivaizdus karas prieš civilius naudojant balistiką ir darant tai kiekvieną dieną“, – tvirtino G. Landsbergis.
Paklaustas, kokių konkrečių veiksmų galėtų imtis Norinčiųjų koalicija, G. Landsbergis pasistengė juos įvardyti.
„Galinčiųjų ar norinčiųjų koalicija turi tikrai daug lėktuvų, kurie galėtų padėti Ukrainai uždaryti dangų. Tada Rusijai būtų pasiųstas signalas, kad kito būdo jos sustabdyti mes nematome, bet ketiname padėti Ukrainai, padėti tokiu būdu. Manau, kad reikia kelti šitą klausimą.
Kai buvo diskutuojama apie atominio ginklo panaudojimą, kad Rusija prieš Ukrainą neva ketina panaudoti taktinį atominį ginklą, JAV pasakė, kad tai yra raudonoji linija, kad jei būtų panaudotas atominis ginklas, tai būtų viskas – Vakarai keistų poziciją, būtų priversti įsitraukti kitokia forma ir t. t. Vadinasi, kažkokios raudonosios linijos yra, kažkur yra riba, už kurios civilių žūčių kiekis būtų tiesiog niekaip nebepateisinamas, todėl Vakarų valstybės jaustųsi privalančios stoti ginti nekaltus civilius.
Man atrodo, kad prie tos ribos jau priartėta. Nebūtina kiekvieną kartą diskutuoti apie atominio ginklo panaudojimo scenarijų. Galbūt užtenka ir balistinių raketų? Gal tiesiog dabar jau metas įsitraukti ir padėti civiliams?“ – svarstė G. Landsbergis.
Partnerius galima įtikinti
Jis teigė, kad jo siūloma mintis yra tokia: pasvarstyti apie oro gynybą lėktuvais, aviacija.
„Taip, tai būtų didelis žingsnis NATO valstybėms, taip, labai sudėtinga apie tai kalbėti, bet kitu atveju mes tiesiog sėdime ir stebime – beviltiškai, bejėgiškai, kaip nuo balistikos žūsta ukrainiečių civiliai“, – konstatavo G. Landsbergis.
Tačiau V. Bruveris pabrėžė, kad jei kurių nors Europos valstybių naikintuvai fiziškai pasirodytų Ukrainos oro erdvėje ir imtų ginti ją nuo Rusijos oro atakų, Kremlius, be abejo, tai vertintų kaip tiesioginį ir atvirą NATO įsitraukimą į karą.
„Manau, įmanoma argumentuoti ir nuraminti partnerius, kad tai yra vien civilių gynybos misija. NATO yra vykdžiusi tokias misijas, kad ir Balkanuose – NATO yra ne kartą gynusi civilius. Ar mes galime padėti civiliams, ar ne? Man atrodo, kad galime“, – tvirtino G. Landsbergis.
- Bruveris teigė, kad priimti tokį sprendimą Vakarų valstybėms būtų sunku ir dėl to, kad dabar Vakaruose, o ir NATO viršūnių susitikime kartojamas atitinkamas naratyvas: Ukraina laimi, Ukrainos tolimieji smūgiai visiškai keičia situaciją, o Rusijai praranda persvarą.
„Šiomis dienomis viešojoje erdvėje lyg tyčia pasirodė gana garsiai nuskambėję dabartinio Ukrainos vyriausiojo kariuomenės vado Syrskio ir buvusio kariuomenės vado Zalužno tekstai apie karo eigą, pagrindines jo kryptis ir tendencijas. Syrskis teigė, kad nereikia skubėti, kad nors yra daug pozityvių ženklų, kalbėti apie kokį nors persilaužimą dar neverta. Zalužnas buvo dar griežtesnis – ragino dar nešvęsti, nes už kampo gali laukti ir katastrofa.
Ir vienas iš pagrindinių dalykų buvo tas, apie kurį kalba ir Zelenskis, – kad pagrindinis dalykas yra oro gynyba, ir kad Rusijos smūgiai, šis Rusijos teroras, ypač kai ateis ruduo, žiema, gali tapti lemtingu faktoriumi. Tai jau dabar yra labai reikšmingas faktorius, tačiau nei NATO, nei konkrečios didžiosios valstybės, nei Europa, nei Amerika, kaip žinome, nieko esmingo kol kas negali ir net nesiruošia daryti. Štai tokį vaizdą turime“, – konstatavo V. Bruveris.
- Landsbergis pripažino, kad šiuo metu Ukrainai skiriama parama yra minimali.
„Jei kalbėtume apie tikrą pagalbą, tai, kuo dabar padeda Vakarai, būtų galima paminėti 90 mlrd. paskolą iš Europos Sąjungos, skirtą Ukrainai, ir Vakarų valstybių – ne tik JAV, bet ir Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos – žvalgybinę paramą Ukrainai ieškant taikinių Rusijos teritorijoje. Na, tokia parama yra labai stipriai ribota, sakyčiau, minimali.
Man atrodo, kad tas džiugesys, esą, Ukraina jau laimi, o Rusija pralaimi, iš esmės gali kilti iš noro pasiguosti, tiesiog nusiraminti, kad pabaiga jau kažkur netoliese, Putinas tuoj pralaimės, o po Putino bus tikrai geriau. Man atrodo, taip galvoti yra naivu.
Reikia toliau nešti ant stalo naujus ginklus, naujas strategijas, naują pagalbą Ukrainai, kad Rusija ir toliau matytų, kad nesame sutrikę, kad yra aiški strategija, kaip toliau ruošiamės padėti Ukrainai. Galbūt tai būtų papildomas svertas jų galvojimui pakeisti. O jeigu ne, tai realiai padėtume Ukrainai. To juk labiausiai reikia“, – reziumavo G. Landsbergis.
Šaltinis: DELFI.LT
