Laukinių žolių salotos jūsų lėkštėje. Kodėl verta valgyti piktžoles ir kaip jas paruošti?

Atėjus pavasariui, daugelis pajuntame jėgų ir energijos stygių. Norisi papildyti organizmą vitaminais ir vertingu maistu. Dažniausiai kovą jau imame ilgėtis šviežių daržovių ir, vos tik pasirodžius pirmiesiems ridikėliams, skubame juos pirkti. Tačiau norint organizmą sustiprinti vitaminų doze, nebūtina pirkti iš šiltųjų kraštų atgabentų daržovių. Galime apsidairyti savo kiemuose, laukuose, pievose ir surasti dar vertingesnių augalų. Pirmosios garšvos, kiaulpienių lapeliai, mažieji gysločiai, jaunos dilgėlės ir daugybė kitų, įprastai laikomų piktžolėmis augalų, gali keliauti į mūsų lėkštes. Laukinių žolių salotos ilgus amžius buvo nepamainoma lietuvių valgiaraščio dalis.

Dar ne taip seniai kaimuose įvairios laukinės žolės buvo įprastas maistas: balandų sriuba, garšvų salotos, dilgėlių arbata ir pan. Pasirinkimas iš tiesų didelis. O jeigu neramu dėl skonio, kviečiame pasinaudoti vienu iš žemiau siūlomų receptų ir bent pabandyti paragauti. Greičiausiai liksite maloniai nustebę.

Laukinių žolių salotos: svarbiausios taisyklės

Jeigu nusprendėte šį pavasarį išbandyti kažką naujo ir pasigaminti salotų iš piktžolių ar kitų laukinių augalų, patariame laikytis keleto svarbių taisyklių:

1. Skinkite ir rinkite tik tuos augalus, kuriuos puikiai pažįstate. Gamtoje pilna nuodingų ar iš dalies nuodingų augalų, todėl privalote būti atsargūs. Jeigu dėl konkretaus augalo ar žolės abejojate, geriau rinkitės kitą, jums žinomą.
2. Žoles skinkite tik saugiose vietose, t. y. toliau nuo miesto, kelio, vieškelio ar kitų teršalų šaltinių. Nerinkite augalų ten, kur žinote ar numanote, jog jie galėjo būti apdoroti pesticidais ar kitomis cheminėmis trąšomis. Užterštas maistas nėra sveikas maistas.
3. Būkite pagarbūs kitam ir gamtai, t. y. neišraukite, neišskinkite viso laukinio augalo. Palikite, kad galėtų daugintis, plėstis ir pamaitinti ne tik jus, tačiau ir laukinius gyvūnėlius ar kitą žmogų.
4. Rinkite jaunus augalus. Jie būna maistingesni, vertingesni, sukaupę daugiau vitaminų ir skanesni.

Iš ko gaminamos laukinių žolių salotos?

Gamtoje apstu augalų, iš kurių gali būti paruošti gardžiausi patiekalai. Kai kurių skonis gali būti neįprastas, kitų net neatskirtume nuo įprastų salotų. Vieni galbūt nuvils, o kiti, priešingai – maloniai nustebins. Kaip ir kiekviena daržovė ar žalumynas, taip ir valgomosios piktžolės turi atrasti savo valgytoją. Tikrai ne visi mėgstame vieną ir tą patį. O sužinoti, ar mums patinka konkretus žalėsis, galime vieninteliu būdu – jo paragavę.

Keletas idėjų:

• Dilgėlės – vienos naudingiausių laukinių augalų. Jose gausu mineralinių medžiagų (kalcio, kalio, geležies), vitaminų C, K, B, E, karoteno, fermentų. Jos rekomenduojamos sergant mažakraujyste, avitaminoze. Dilgėlės valo organizmą ir stiprina imuninę sistemą.
• Garšvos nuo seno buvo vienos svarbiausių žolių lietuvių mityboje. Savo chemine sudėtimi artimos žmogaus kraujo sudėčiai. Tai vieninteliai tokios sudėties augalai. Garšvose gausu baltymų, vitamino C, mineralinių medžiagų. Jos veikia kaip natūralus diuretikas, gerina medžiagų apykaitą, šalina iš organizmo šlakus.
• Balandos dar ne taip seniai buvo plačiai naudojamos sriuboms virti, kol nebūdavo kitų daržovių ir žalėsių. Jos turtingos baltymais, kalciu, fosforu, magniu, kaliu, vitaminu C, karotenoidais. Balandos gerina virškinimą, tonizuoja, stiprina organizmą ir gydo avitaminozę.
• Kiaulpienės, panašu, kad išgyvena savo renesanso amžių. Vis dažniau girdime apie jų naudą ir gydomąsias savybes. Dauguma bodisi jų kartumo, tačiau būtent medžiagos, suteikiančios kartoką skonį, valo kepenis, gerina virškinimą, slopina puvimo procesus žarnyne. Kiaulpienėse gausu karoteno, vitaminų P, C, B2, E, geležies, fosforo, kalcio, magnio.
• Gysločiai daugumai nuo vaikystės pažįstami kaip pirmoji pagalba susižeidus. Tačiau jų maistinė vertė ne mažesnė. Gysločiuose yra fermentų, kalio, cinko, vitaminų C, K, fruktozės. Jie normalizuoja virškinimą, mažina vidurių spazmus. Tinka gydant opaligę, gastritą, aterosklerozę.

Tai tik keletas labiausiai pažįstamų ir dažniausiai sutinkamų laukinių žolių, kurias galite naudoti maistui, dėti į salotas. Valgomų žolių yra kur kas daugiau: tai ir varnalėšos, raktažolės, žliūgės, karčiosios kartenės, miškinis skudutis, daugumos medžių jauni lapeliai bei pumpurai ir pan.

Gysločių ir dilgėlių salotos su krienais

Tai tikros vitamininės pavasario salotos. Vitaminų gausite visos dienos normą, o skonis, tikiu, maloniai nustebins. Labai svarbu, kad salotoms skintumėte tik jaunus žolių lapelius. Prieš naudojant, juos kruopščiai nuplaukite ir nuplikykite verdančiu vandeniu.

Ingredientai 1 porcijai:

• 120 g gysločio lapų;
• 50 g dilgėlių lapų;
• 2 a. š. tarkuoto krieno šaknies;
• 1 kietai virtas kiaušinis;
• 1 vidutinis svogūnas;
• 2 v. š. kokybiško, šalto spaudimo aliejaus;
• ½ v. š. acto;
• druskos ir pipirų pagal skonį.

Paruošimas:

1. Gysločių ir dilgėlių lapus supjaustyti. Svogūną nulupti, nuplauti ir supjaustyti griežinėliais.
2. Virtą kiaušinį supjaustyti stambiais gabalėliais.
3. Visus ingredientus sumaišyti ir skanauti.

Varnalėšų šaknų salotos (Gobo)

Gobo (varnalėšų šaknų) salotos yra tradicinis japonų patiekalas. Jos traškios, greitai ir lengvai pagaminamos, be to, pasižymi detoksikuojančiu poveikiu. Dažniausiai patiekiamos kaip garnyras, tačiau galima skanauti ir vienų.

Varnalėšų šaknys turėtų būti kasamos anksti pavasarį, kol augalas dar neturi lapų, arba vėlyvą rudenį.

Ingredientai 4 porcijoms:

• 2 ilgesnės varnalėšos šaknys;
• 1 nedidelė morka;
• po 1,5 v. š. ryžių acto, sezamo aliejaus ir sezamo sėklų;
• 2,5 v. š. sojų padažo;
• 1,5 a. š. cukraus;
• 2 puodeliai vandens.

Paruošimas:

1. Varnalėšos šaknis ir morką nulupti, gerai nuplauti ir supjaustyti plonais šiaudeliais.
2. Į verdantį vandenį vienai minutei sudėti morkas. Išimti.
3. Į tą patį vandenį sudėti varnalėšos šaknis ir pavirti 2 min.
4. Varnalėšos šaknis ir morkas labai gerai nusausinti.
5. Salotų padažui sumaišyti ryžių actą, sezamo aliejų, sojų padažą ir cukrų.
6. Į dubenį suberti morkas, varnalėšos šaknis, užpilti padažu ir labai gerai išmaišyti.
7. Palikti marinuotis šaldytuve mažiausiai 30 min.
8. Patiekiant apibarstyti sezamo sėklomis.

Garšvų ir kiaulpienių salotos

Šios salotos – tikra vitaminų „bomba“. Jos pagerins virškinimą, išvalys organizmą, pašalins toksinus ir tikrai atgaivins bei sustiprins organizmą po ilgos žiemos.

Jeigu neramu dėl kiaulpienių kartumo, 30 min lapelius pamirkykite sūriame vandenyje.

Ingredientai 4 porcijoms:

• 4 puodeliai garšvų lapelių;
• 2 puodeliai kiaulpienių lapelių (galima skinti kartu su žiedeliais);
• 2 nedideli agurkai arba 1 ilgavaisis;
• ½ puodelio svogūno laiškų;
• 2 v. š. pirmo spaudimo aliejaus;
• ½ citrinos sultys;
• žiupsnelis druskos ir pipirų.

Paruošimas:

1. Garšvos, kiaulpienių lapus, agurką ir svogūno laiškus kruopščiai nuplauti, supjaustyti.
2. Dubenyje sumaišyti visus ingredientus. Patiekti.

Dilgėlių ir riešutų salotos

Tai tikrai puikios, greitai pagaminamos ir neįtikėtinai skanios salotos. Ir nebijokite, liežuvio nenusidilginsite. Šioms salotoms gaminti būtina rinkti tik jaunus dilgėlių lapelius. Juos kruopščiai nuplauti ir nuplikyti verdančiu vandeniu. Viskas. Dilgėlės salotoms ruošti saugios, nebedilgins.

Ingredientai 4 porcijoms:

• 200 g dilgėlių lapelių;
• 2 v. š. smulkintų riešutų;
• 3–4 česnako skiltelės;
• ½ v. š. sezamo sėklų;
• 2 v. š. pirmo spaudimo aliejaus;
• 1/3 citrinos sulčių;
• žiupsnelis druskos, pipirų ir cukraus.

Paruošimas:

1. Dilgėlių lapelius nuplauti, nuplikyti verdančiu vandeniu ir gerai nusausinti.
2. Riešutus ir sezamo sėklas pakepinti sausoje keptuvėje, kol gražiais pagels.
3. Česnaką nulupti, nupjauti ir supjaustyti griežinėliais.
4. Aliejų įkaitinti keptuvėje ir trumpai, nuolat maišant, pakepti česnaką.
5. Patiekiant į lėkštę įdėti dilgėlių lapelius, užpilti kepintais riešutais ir saulėgrąžomis, supilti kepintą česnaką su aliejumi, apšlakstyti citrinos sultimis ir pabarstyti druska bei pipirais.
6. Labai skanu su skrudinta šviežios, baltos duonos riekele.

Balandų salotos (Hui Cai)

Dabar jau nieko nenustebinsime bolivinės balandos salotomis. O štai mūsų tradicinė balanda jau pamiršta, nors toli gražu ne mažiau vertinga. Todėl vos pasirodžius pirmiesiems lapeliams, neskubėkite jos rauti ir mesti per tvorą kaip niekam tikusios piktžolės. Geriau pasiruoškite gardžių salotų. Beje, balandos ne veltui kai kuriose šalyse vadinamos laukiniu špinatu. Jų skonis labai panašus. Todėl jomis galite patiekaluose drąsiai keisti špinatus.

Svarbiausia šiose Hui Cai salotose yra užpilas. Tad tikrai verta jį pasigaminti patiems.

Ingredientai 4 porcijoms:

• 250 g balandų lapelių;
• 2 v. š. užpilo;
• saujelė kalendros.

Užpilui:

• sojų padažo ir ryžių acto po 3 a. š.;
• išspausto česnako, druskos, avokadų aliejaus, sezamo aliejaus, pakepintų sezamo sėklų po 1 a. š.;
• rudojo cukraus ir čili miltelių po ¼ a. š.

Paruošimas:

1. Balandos ir kalendrų lapelius gerai nuplauti ir nusausinti. Balandas blanširuoti.
2. Paruošti užpilą: visus ingredientus labai gerai sumaišyti.
3. Balandų lapelius užpilti padažu, gerai išmaišyti. Patiekti.

Dauguma valgomųjų laukinių žolių gali pakeisti mums įprastas žaliąsias salotas. Todėl tikrai rekomenduojame šiemet paragauti bent vienos piktžolės. Galbūt pasirodys, kad ta žolė ne tokia jau ir pikta.

Šaltiniai:

1. https://www.wildfoodie.co.uk/post/wild-spring-salad
2. https://www.themeateater.com/wild-and-whole/forage
3. https://mommypotamus.com/how-to-make-a-wild-salad/
4. https://foragerchef.com/dottys-wild-green-salad/
5. https://gallowaywildfoods.com/spring-weed-salad/
6. https://eatsmarter.com/recipes/nettle-salad-with-toasted-nuts-and-garlic-chips
7. https://homenaturallymade.com/hui-cai-salad/?utm_content=cmp-true

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Šaltinis: derlingas.lt