Leidžiate laiką gamtoje? Privalote žinoti šiuos dalykus, už ką jus gali nubausti iki 2,3 tūkst. eurų

Naujienos

Kai kuriems gali atrodyti, kad ramus pasibuvimas miške su šeima, stovyklavimas, uogų ragavimas, mėsos kepimas ar smagus pasivažinėjimas keturračiu niekam nekenkia ir tuo labiau nėra nusikaltimas.

Vis tik, kol šiltuoju metų laiku daugelis lietuvių mažiau laiko leidžia mieste ir traukia į gamtą, reikia nepamiršti, kad ir miškuose yra privaloma laikytis tam tikrų taisyklių.

Aplinkos ministerija primena, kur ir ką galima veikti miške, o kada baudoms už pažeidimus gali tekti pakloti net ir kelis tūkstančius eurų.

Baudos renkant grybus, uogas ar vaisius

Aplinkos ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Aistė Gadliauskaitė nurodė, kad gyventojams, išsiruošusiems grybauti ar uogauti, svarbu laikytis Lankymosi miške taisyklių, nurodančių, kaip tinkamai rinkti laukinę augaliją.

Ji aiškino, kad grybaujant ir uogaujant miške surenkamų gėrybių kiekis nėra ribojamas.

Tačiau pabrėžė, kad renkant uogas yra draudžiama naudoti specialias šukas ir kitas mechanines priemones, įskaitant net ir savadarbes šukas.

Be to, yra draudžiama rauti, laužyti ar kitaip niokoti augalus, vardijo pašnekovė.

Anot jos, renkant medžių ir krūmų uogas bei vaisius (įskaitant sėklas), yra draudžiama pjaustyti, kapoti, laužyti ar kitaip žaloti šių medžių ar krūmų šakas ir kamienus.

„Už laukinės augalijos išteklių naudojimą pažeidžiant nustatytą tvarką yra taikoma 10–30 eurų bauda.

Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 30–60 eurų bauda“, – primena specialistė.

Grybavimas BNS Foto

Nuorūkos, laužai ar kepsninės – bauda iki 2,3 tūkst. eurų

A. Gadliauskaitė vardijo, kad miške yra draudžiama mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą.

O miške kurti laužus, atvirą ugnį, naudoti vienkartines kepsnines, nešiojamus grilius ir šašlykines, anot pašnekovės, galima tik specialiai įrengtose poilsiaviečių ir stovyklaviečių laužavietėse, pažymėtose atitinkamu ženklu.

„Kitose vietose kurti laužus, stovyklauti, rengti masinius kultūros, sporto ir kitus renginius galima tik gavus miško valdytojo rašytinį sutikimą.

Tokios laužavietės turi būti įrengiamos aikštelėse, esančiose ne arčiau kaip 5 metrai nuo medžių kamienų ir apsuptose 0,5 metro pločio mineralizuota juosta“, – dėstė Aplinkos ministerijos atstovė.

Ji nurodė, kad priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba 30–50 eurų baudą asmenims ir 90–170 eurų baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims.

Ženkliai didesnės baudos – nuo 560 iki 1200 eurų – asmenys gali susilaukti už miško naikinimą ar žalojimą jį arba padegant, arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, arba kitaip pažeidžiant priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimus.

O juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims tokiu atveju gresia 1200–2300 eurų bauda.

Laužas (nuotr. pixabay)

Palapinę statyti bet kur – draudžiama

Mėgstantiems stovyklauti A. Gadliauskaitė primena, kad miškuose apsistoti poilsio galima tik įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose.

T. y.: poilsiavietėse, atokvėpio vietose, stovyklavietėse, kempinguose, kituose rekreacinės paskirties inžineriniuose statiniuose.

Pašnekovė paminėjo, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba yra parengusi įrengtų rekreacinių teritorijų žemėlapį, pagal kurį galima susirasti poilsiavietę ar stovyklavietę.

Daugiau kaip 1,1 tūkst. poilsiui skirtų objektų žemėlapį yra parengusi ir Valstybinių miškų urėdija.

Specialistė pridūrė, kad miško stovyklavietėse taip pat negalima palikti atliekų: „Stovyklavietėse dažniausiai yra įrengtos šiukšliadėžės. Tačiau, vykstant į mišką poilsiauti, galite pasiimti ir savo šiukšlių maišus, susidariusias atliekas išsivežti ir, tinkamai surūšiavus, išmesti į atliekų konteinerius savo gyvenamojoje vietoje.

Visi reikalavimai, kurių reikia laikytis stovyklavietėse, yra aprašyti Aplinkos apsaugos departamento puslapyje.“

Stovyklavietė (nuotr. Kas vyksta Kaune)

Esminė žvejų ir motociklininkų klaida

A. Gadliauskaitė paminėjo ir tai, kad motorinėmis transporto priemonėmis ir kinkomuoju transportu įvažiuoti į mišką ir važinėti po jį galima tik keliais.

Be to, statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinus galimybę keliu pravažiuoti kitoms transporto priemonėms.

O statant transporto priemonę kelio pakraštyje yra svarbu vengti užvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.

Pašnekovė pabrėžė, kad važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ir statyti jas arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio yra draudžiama.

Vis tik saugomose teritorijose, anot ministerijos atstovės, yra papildomų reikalavimų: „Gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose bei valstybiniuose parkuose važiuoti ne keliais savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis – draudžiama.

Išimtis čia važiuoti turi tik žemės savininkai ar valdytojai ir institucijos, vykdančios gelbėjimo, teritorijos tvarkymo, tyrimo darbus, apsaugą bei kontrolę.“

A. Gadliauskaitė pastebi, kad daugelis žvejų ar motociklininkų išvažinėtą pievos ar miško keliuką jau laiko keliu. Tačiau atkreipė dėmesį, kad išvažinėta vieta savaime netampa keliu ar aikštele.

„Transporto priemonių vairuotojai gali važinėtis tik keliais, kurie atitinka Kelių įstatyme nurodytą „kelio“ apibrėžimą. Tas pats taikoma keturračiams ir krosiniams motociklams – draudžiama važinėti bekele ir natūralia miško paklote.

Važinėtis sporto, treniruočių ar kitų pramogų tikslais galima tik tam skirtose specialiose teritorijose, trasose, atskirais atvejais – karjeruose ir pan. Tokios trasos turi būti įteisintos atitinkamuose dokumentuose ir pažymėtos“, – dėstė specialistė.

Miške (nuotr. Policijos)

Baudos už važinėjimą ir transporto priemonių statymą

A. Gadliauskaitė vardijo, kad transporto priemonių statymas miške arba važiavimas transporto priemonėmis miškais ten, kur tai daryti yra draudžiama, užtraukia baudą nuo 20 iki 50 eurų.

Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę ar vandens telkinių ledu motorinėmis transporto priemonėmis užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų.

„Nustačius neteisėtą važiavimą per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, kai dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta, skaičiuojama aplinkai padaryta žala ir skiriama bauda nuo 140 iki 300 eurų“, – įspėjo ministerijos atstovė.

Anot jos, 300 iki 560 eurų baudą asmenims dar užtraukia neteisėtas važiavimas motorinėmis transporto priemonėmis paviršiniuose vandens telkiniuose.

O juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už šiuos pažeidimus gali būti skirta 600–1450 eurų bauda.

Kada miške gali prireikti ir asmens tapatybės dokumento?

A. Gadliauskaitė dar atkreipė dėmesį, kad fiziniai asmenys gali grybauti, rinkti vaisius, vaistažoles ir vaistinę žaliavą visuose Lietuvos miškuose, išskyrus rezervatų miškus ir kitus miškus, kuriuose jų veikla ar lankymasis laikinai yra uždraustas ar apribotas savivaldos institucijų sprendimais:

„Kai kur lankymąsi riboja Saugomų teritorijų įstatymas ir saugomų teritorijų nuostatai ar kiti teisės aktai.“

Kaip pavyzdį ji pateikė Čepkelių valstybinį gamtinį rezervatą, kuriame yra nustatyta speciali uogavimo ir grybavimo tvarka vietos gyventojams.

Pasak pašnekovės, čia uogauti ir grybauti gali tik tie, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą su rezervatu besiribojančiuose kaimuose ir viensėdžiuose (t. y. Katra, Kriokšlys (Šumas), Lynežeris, Marcinkonys, Musteika).

„Šių kaimų gyventojai gali uogauti ir grybauti visame Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate. Uogaujant ar grybaujant jiems tereikia su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą“, – pridūrė Aplinkos ministerijos atstovė.

Ji įspėjo, kad už lankymosi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą yra taikomas įspėjimas arba 20–50 eurų bauda.

Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 50–110 eurų bauda.

Šaltinis: tv3.lt

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Laisvadienis.lt