Bendras kainų augimas euro zonoje birželio mėnesį sulėtėjo, tačiau Lietuva išsiskyrė priešinga kryptimi. Čia praėjusį mėnesį fiksuota didžiausia metinė infliacija. Ekspertai aiškina, kad gyventojų pinigines labiausiai tuština brangstanti energija ir paslaugos, o dalies prekių kainos per kelerius metus šoko kone dvigubai.
Remiantis išankstiniais „Eurostat“ duomenimis, kainų augimas euro zonoje praėjusį mėnesį sparčiai sulėtėjo.
Birželį metinė infliacija valiutos bloke nukrito iki 2,8 proc. (gegužę ji siekė 3,2 proc. ir buvo didžiausia nuo 2023 m. rugsėjo).
Kaip skelbiama, energijos kainų augimas išliko didžiausias infliacijos šaltinis ir siekė 8,7 proc. per metus. Nepaisant to, šis rodiklis krenta, nes dar gegužę jis sudarė 10,8 proc.
Mažiausia metinė infliacija birželio mėnesį fiksuota Maltoje – 1,9 proc., o didžiausia – 5,7 proc. – Lietuvoje.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto mokslininko dr. Evaldo Stankevičiaus teigimu, birželio duomenys rodo ne visuotinį kainų kilimą, o labai koncentruotą energijos, transporto ir paslaugų šoką, kurį dalinai kompensavo maisto, dujų, naudotų automobilių ir technologinių prekių pigimas.
Atsakė, kodėl Lietuva tapo lydere
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė atskleidžia, kad kylant naftos kainoms, brangsta logistikos ir perdirbimo procesai, o tai didina galutinių maisto produktų savikainą ir tampa maisto žaliavų infliacijos katalizatoriumi.
„Aukštos naftos kainos skatina maisto žaliavų paklausą biodegalų gamybai, tai kelia papildomą spaudimą kainoms. Jei energetikos šokas sutampa su kitais veiksniais, pavyzdžiui, prastesniu derliumi, pasaulinės maisto krizės rizika dar labiau padidėja“, – pasakoja ji.
Ekspertė išskiria gerą žinią, kad Europa šiandien yra atsparesnė, o elektros kainos regione išlieka gerokai stabilesnės nei 2022 metais.
„Kryptingų investicijų rezultatais džiaugiasi ir Lietuva, šaliai demonstruojant vis naujus vietinės žaliosios elektros gamybos rekordus, elektros kainos nereaguoja į naftos rinkos aktualijas“, – sako ekonomistė.
Pasak pašnekovės, Lietuva dar prieš prasidedant JAV, Izraelio ir Irano konfliktui, stebėjo aukštesnę metinę infliaciją, kurią lėmė mokesčių pakeitimai: PVM lengvatų atsisakymas, nauji mokesčiai draudimo paslaugoms ir saldintiems gėrimams.
Taip pat įtakos turėjo ir itin šaltos žiemos įtaka šildymo ir elektros kainoms.
„Prie to, kad infliacija rikiuojasi Europos Sąjungos šalių rikiuotės pirmosiose gretose, prisideda ir šiemet sparčiau augantis namų ūkių vartojimas“, – sako ji.
Kas lemia didėjimą?
I. Genytė-Pikčienė dalijasi, kad didžiausią spaudimą kainoms šiuo metu daro pakilusios degalų kainos ir Lietuvai būdinga ilgalaikė aukšta paslaugų infliacija.
Ją, anot specialistės, kaitina sparčiai kylantys atlyginimai tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje.
„Vis dėlto, bendras infliacijos fonas pasaulyje kol kas išlieka gerokai stabilesnis nei ankstesnės energetikos krizės 2022 m. metu“, – priduria ekspertė.
Ji pažymi, kad po pernai metų maisto kainų šuolio, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų krepšelio kainos per metus vidutiniškai pasistiebė tik 0,2 proc.
„Tiesa, kai kurių maisto prekių kainos kilo visai sparčiai, tačiau šio brangimo įtaką kompensavo atpigę produktai“, – aiškina I. Genytė-Pikčienė.
KTU mokslininkas priduria, kad per metus paslaugos Lietuvoje brango 6,8 proc., prekės – 5,2 proc., o per vieną birželio mėnesį paslaugų kainos padidėjo 1,3 proc.
Tuo metu 2026 m. pirmąjį ketvirtį darbo užmokestis Lietuvoje per metus augo 9,3 proc., o Lietuvos bankas (LB) visiems metams prognozuoja 8,7 proc. augimą.
„Jei darbo užmokestis didėja sparčiau už našumą, kyla vienam paslaugos vienetui tenkančios darbo sąnaudos, kurios ypač greitai persiduoda maitinimo, apgyvendinimo, remonto, transporto ir sveikatos paslaugų kainoms. Maistas šiuo metu nėra pagrindinis infliacijos šaltinis“, – sako dr. E. Stankevičius.
Įtaką kainoms daro konfliktas
Vis dėlto, „Artea“ ekonomistė dalijasi, kad žemės ūks yra itin energetiškai intensyvus sektorius ir dėl besitęsiančio Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Izraelio ir Irano konflikto, rizikų infliacijai įsiplieksti čia išlieka daug.
„Energijos nešėjai vaidina itin reikšmingą vaidmenį nuo laukų iki parduotuvės lentynos. Dyzelinas, kurio kainos jautriausiai sureagavo į įsiplieskusį konfliktą, naudojamas žemės ūkio technikai, energija reikalinga produkcijos džiovinimui, perdirbimui, šaldymui ir transportui“, – komentuoja specialistė.
KTU mokslininkas dalijasi, kad Lietuvos infliaciją šiandien kelia ne visa ekonomika, o keli labai konkretūs veiksniai: brangi energija, valstybės sprendimai ir paslaugų kainose įsitvirtinęs darbo sąnaudų augimas.
Jis pasakoja, kad birželio infliaciją labiausiai didino energijos ir transporto komponentai.
Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės kainos per metus padidėjo 12 proc., o vien per birželį – 3 proc. Tuo metu šilumos energija per metus pabrango 41,9 proc. ir per mėnesį dar 10 proc.
Transporto grupės kainos per metus padidėjo 13,4 proc., nors birželį, palyginti su geguže, sumažėjo 1,8 proc.
„Šis skirtumas rodo, kad metinėje statistikoje dar veikė ankstesnis naftos kainų šokas, tačiau trumpalaikis degalų spaudimas jau pradėjo silpnėti“, – pridūrė dr. E. Stankevičius.
Pasakė, kas brango labiausiai
KTU ekonomistas įvardija, kad vertinant kainų pokyčius svarbu atskirti procentinį pokytį nuo indėlio į bendrą infliaciją.
„Svarbiausia nėra tai, kuri prekė daugiausia pabrango procentais, svarbiau, kiek ji sveria vartojimo krepšelyje ir kokiu kanalu jos kaina persiduoda kitoms prekėms bei paslaugoms“, – sako jis.
Didžiausi metiniai brangimai buvo užfiksuoti šilumos energijos kainose – 41,9 proc., suskystintųjų dujų – 27,2 proc., dyzelino – 27,0 proc., benzino – 23,9 proc., kitų transporto priemonių degalų – 16,7 proc., keleivių vežimo autobusais – 13,9 proc., automobilių techninės priežiūros ir remonto – 13,6 proc., atostogų išvykų – 11,9 proc. ir medienos kuro – 11,7 proc.
Tuo metu restoranų ir kavinių paslaugos per metus pabrango 7,1 proc., cigaretės – 8,9 proc., spiritiniai gėrimai ir likeriai – 7,7 proc., alus – 7,0 proc.
„Makroekonomiškai svarbiausi buvo ne visi didžiausi procentiniai šuoliai, o didelio svorio kategorijos. Šilumos energija, benzinas, dyzelinas ir automobilių techninė priežiūra bei remontas kartu prie 5,7 proc. metinės infliacijos pridėjo apie 2,67 procentinio punkto, arba paaiškino beveik 47 proc. bendro kainų augimo, reiškia, kad beveik pusę infliacijos sukūrė vos keturios su energija ir transportu susijusios kategorijos“, – akcentuoja dr. E. Stankevičius.
Skumbrės kaina kilo 97,2 proc.
KTU mokslininkas išskiria, kad ilgesnio laikotarpio Žemės ūkio duomenų centro neakcinių kainų analizė rodo, kodėl vartotojų patiriama maisto infliacija gali skirtis nuo oficialaus vidurkio.
Nuo 2023 m. sausio iki 2026 m. gegužės šaltai rūkytos skumbrės pabrango 97,2 proc., lietuviški obuoliai – 83,8 proc., sūdytos silkės – 40,5 proc., jautienos kumpis be kaulo – 37,3 proc., o jautienos nugarinė – 30,6 proc., cukrus atpigo 44,1 proc., privačių prekės ženklų cukrus – 32,7 proc., grikių kruopos – 30,7 proc., o privačių prekės ženklų grikiai – 37,9 proc.
„Šie duomenys nepaaiškina vien birželio infliacijos, tačiau parodo labai didelę atskirų produktų kainų dispersiją“, – sako ekonomistas.
Tuo metu pieno produktų grandinėje matoma kainų perdavimo asimetrija, pažymi dr. E. Stankevičius.
Jis pasakoja, kad nuo 2025 m. sausio iki 2026 m. gegužės žaliavinio pieno kaina sumažėjo 33,52 proc., didmeninis pieno produktų indeksas – 14,51 proc., o mažmeninis indeksas – tik 2,30 proc.
Iki birželio mažmeninis indeksas buvo sumažėjęs 4,09 proc.
„Indikacinė koreliacinė analizė rodo, kad stipriausias didmeninių ir mažmeninių kainų ryšys nagrinėtu laikotarpiu buvo matomas su maždaug 4–5 mėnesių vėlavimu, tačiau dėl trumpos duomenų eilutės šio rezultato negalima laikyti galutiniu ekonometriniu įrodymu“, – priduria KTU mokslininkas.
Didėjo sporto ir kultūros prekių kainos
I. Genytė-Pikčienė pasakoja, kad vasaros pradžiai būtinas sezoniškumas, todėl palyginus su paskutiniu pavasario mėnesiu, stebėtos kylančios rekreacijos, sporto ir kultūros prekių bei paslaugų kainos.
„Brango atostogų išvykos, sezoniniai žaidimai, žaislai, inventorius, kultūros paslaugos. Taip pat kilo ir sezoninių uogų kainos. Birželį taisėsi situacija susijusi su Hormuzo sąsiaurio blokada, tad reikšmingai pigo degalai“, – aiškina ji.
Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, metinei infliacijai birželį daugiausiai įtakos turėjo šilumos energijos, benzino, dyzelino, asmeninių transporto priemonių techninės apžiūros ir remonto, viešojo maitinimo paslaugų, rūkalų, alkoholinių gėrimų, atostogų išvykų, ambulatorinių gydomųjų ir reabilitacijos paslaugų kainų didėjimas.
Atskleidė, kas pigo
Dr. E. Stankevičius atskleidžia, kad infliacijos vidurkis slepia dvi skirtingas Lietuvas. Vienoje beveik dvigubėja atskirų prekių kainos, kitoje – cukrus, aliejus ar sviestas pinga. Todėl, anot ekonomisto, vartotojas jaučia ne statistinį vidurkį, o savo asmeninį pirkinių krepšelį.
Jis pažymi, kad šiemet reikšmingai pigo medicininės diagnostikos gaminiai – 20,7 proc., švieži kaulavaisiai ir sėklavaisiai – 17,3 proc., bulvės ir kiti šakniagumbiai – 15,8 proc., garso ir vaizdo įranga – 13,3 proc., augalinis aliejus – 10,4 proc., cukrus – 10,0 proc., sviestas ir kiti pieno riebalai – 8,0 proc., gamtinės dujos – 5,3 proc., naudoti automobiliai – 4,4 proc., mėsos gaminiai – 2,9 proc., duona ir pyrago kepiniai – 1,0 proc.
Tuo metu didžiausią infliaciją mažinantį poveikį turėjo ne labiausiai procentiškai atpigusi prekė, o naudoti automobiliai, nes jų svoris vartojimo krepšelyje yra didesnis.
Dyzelinas birželį atpigo 6,5 proc., benzinas – 3,7 proc., o kiti transporto priemonių degalai – 8,0 proc. Tuo pat metu atostogų išvykos pabrango 13,4 proc., viešbučių ir panašios apgyvendinimo paslaugos – 7,3 proc., o keleivių vežimas traukiniais – 62,1 proc.
„Pastarasis skaičius yra išskirtinis, tačiau jo įtaka bendram indeksui ribota dėl mažo šios paslaugos svorio“, – priduria dr. E. Stankevičius.
Prognozuoja didesnę infliaciją
Šiems metams I. Genytė-Pikčienė prognozuoja aukštesnę – 5,5 proc. siekiančią vidutinę metinę infliaciją.
Dėl Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Izraelio ir Irano konflikto bei Hormuzo sąsiaurio blokados sukelto šoko, infliacijos prognozės šiemet nedėkingos daugeliui valstybių, sako ekspertė.
„Kol kas didžiausią spaudimą infliacijai šiuo metu darė pirminė šio išorinio šoko įtaka, lėmusi degalų brangimą, tačiau bendras infliacijos fonas išliko gerokai stabilesnis nei ankstesnės krizės metu“, – pažymi ji.
Vis dėlto, anot ekonomistės, kariniai veiksmai Persijos įlankoje atsinaujino, derybos ir paliaubos nutrūko, neapibrėžtumas tęsiasi.
„Kadangi energijos nešėjų kaina tiesiogiai „įsiūta“ į daugelio prekių ir paslaugų pridėtinės vertės grandines, antrinių šio energetikos šoko efektų vargu ar išvengsime. Tai reiškia, kad rudeniop spartesnis kainų augimas gali apimti platesnį vartojimo prekių kategorijų skaičių“, – priduria I. Genytė-Pikčienė.
Kainos kils lėčiau
Tuo metu dr. E. Stankevičius sako, kad infliacija šiais metais greičiausiai mažės, tačiau ne todėl, kad kainos grįš atgal, o todėl, kad jos kils lėčiau.
„Didžiausia rizika yra ta, kad energijos šoką pakeis ilgiau trunkanti paslaugų infliacija“, – sako jis.
LB prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija 2026 m. sudarys 5,1 proc., 2027 m. sumažės iki 3 proc., o 2028 m. – iki 2,6 proc.
„Paslaugų kainų augimas slops lėčiau, nes laukiama 8,7 proc. darbo užmokesčio augimo. Esant 5,1 proc. infliacijai, realusis darbo užmokestis didėtų apie 3,4 proc., tai gerina gyventojų perkamąją galią, bet kartu palaiko vartojimą ir mažina įmonių paskatas konkuruoti kainų mažinimu“, – priduria dr. E. Stankevičius.
Anot jo, didžiausia prognozės rizika išlieka energetika – 2026 m. infliacija palankesniu atveju svyruoja nuo maždaug 4,9 proc. iki labai nepalankaus energetinio šoko atvejo – 6,1 proc.
Šaltinis: TV3.LT
Šaltinis: TV3.LT
