Laikinasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas ir Ukrainos ekonomikos, aplinkos apsaugos ir žemės ūkio ministras Oleksijus Sobolevas pasirašė deklaraciją dėl abiejų šalių verslo partnerysčių stiprinimo. Pagal ją Lietuva specialiai verslo partnerysčių programai Ukrainoje skirs 1 mln. eurų. Deklaracija pasirašyta Ukrainos atstatymo konferencijoje (URC 2026) Gdanske birželio 25 d.
Lėšos bus skirtos programai, kuri rems Lietuvos ir Ukrainos įmonių bendradarbiavimą, prisidedantį prie karo nuniokotos šalies atstatymo ir ekonomikos atsigavimo. Parama apims visus partnerystės etapus – nuo partnerių paieškos, galimybių studijų, verslo planų rengimo, aplinkosauginio ir socialinio poveikio vertinimų iki inovacijų, bandomųjų projektų, darbuotojų mokymų bei investicinių ir infrastruktūros projektų vystymo.
„Lietuva Ukrainoje pradeda vystyti specialią verslo partnerysčių programą, kuriai bus skiriamas 1 milijonas eurų. Ši programa rems prie Ukrainos atstatymo ir ekonomikos atsigavimo prisidedantį Lietuvos ir Ukrainos įmonių bendradarbiavimą“, – teigė K. Vaitiekūnas. Anot jo, siekiama sudaryti kuo palankesnes sąlygas komerciškai gyvybingoms partnerystėms, kurios padėtų Ukrainai atsigauti ir kartu kurtų naudą Lietuvos ekonomikai.
Programa finansuojama iš Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondo lėšų, o jos administravimą vykdys Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA). Metų pabaigoje, atsižvelgiant į pasiektus rezultatus, bus sprendžiama dėl programos pratęsimo 2027–2028 metams.
Pasirašytoje deklaracijoje išskirtos prioritetinės bendradarbiavimo sritys. Tarp jų – energetinis atsparumas, kibernetinis saugumas, statybos ir infrastruktūros atkūrimas, išminavimas, civilinė sauga, logistika, pramonės modernizavimas, gamybos lokalizavimas Ukrainoje, švietimas ir inovacijos.
Iš viso Lietuva Ukrainos atsigavimui per CPVA jau yra skyrusi daugiau nei 14 mln. eurų įvairiems atstatymo projektams.
Ukrainos atstatymo konferencija (URC 2026) Gdanske vyko birželio 25–26 d., ją kartu rengė Lenkija ir Ukraina. Renginyje dalyvavo daugiau nei 4 000 dalyvių – valstybių ir vyriausybių vadovų, tarptautinių finansų institucijų, verslo lyderių, vietos valdžios ir pilietinės visuomenės atstovų, įskaitant 102 Ukrainos bendruomenes. Konferencijos dėmesys sutelktas į labiausiai nuo Rusijos agresijos nukentėjusius sektorius – energetiką, kritinę infrastruktūrą ir logistiką, taip pat įtraukta nauja saugumo ir gynybos dimensija.
Deklaracija pasirašyta netrukus po to, kai praėjusią savaitę Europos Sąjunga oficialiai pradėjo stojimo derybas su Ukraina, atverdama pirmąjį – „pagrindų“ (fundamentals) – derybų skyrių klasterį. Jis apima teisinės valstybės principus, pagrindines vertybes ir teises, demokratinių institucijų veikimą, viešojo administravimo reformą bei ekonominius kriterijus; šis klasteris atveriamas pirmas ir uždaromas paskutinis. Formaliai derybos pradėtos birželio 15 d. Liuksemburge, kartu su Moldova. Stojimo procesas buvo užstrigęs nuo 2024 metų dėl daugiau nei dvejus metus trukusio Vengrijos veto, kuris buvo atšauktas po politinių pokyčių Budapešte ir dvišalio susitarimo.
