Vidutinis atlyginimas Lietuvoje jau pasiekė 1,5 tūkst. eurų po mokesčių, tačiau vis daugiau gyventojų pripažįsta, kad finansiškai saugiai vis dar nesijaučia. Augančios kainos, brangstantis būstas ir kasdienės išlaidos dažnai „suvalgo“ didesnes pajamas.
Ekonomistai ir politikai sutaria: problema yra ne tik atlyginimų dydis, bet ir jų santykis su kainomis. Be to, pinigų stygius nebūtų toks stiprus, jei daugiau lietuvių gyventų ne po vieną.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu vidutinis atlyginimas Lietuvoje yra 1,5 tūkstančio eurų į rankas.
Šis rodiklis per pastaruosius metus yra ryškiai išaugęs, tačiau nemaža dalis žmonių skundžiasi, kad iš tiek nepragyvena.
Taigi, kiek reikia uždirbti, kad žmonės galėtų jaustis finansiškai saugiai?
Tokie atlyginimai neseniai buvo svajonė?
„Žinių radijo“ laidoje dalyvavusi „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad Lietuvoje atlyginimų augimas pastaruoju metu buvo itin spartus, o 1,5 tūkst. eurų į rankas prieš dešimtmetį skambėjo kaip svajonė.
„Atrodė svajonė ir kad tik Vokietijoje įmanoma tokį atlyginimą gauti, o dabar mes patys tokį atlyginimą turime. Žinoma, atsižvelgus į kainas, negalima sakyti, kad tai labai aukštas atlyginimas“, – atkreipė dėmesį ekonomistė.
Dažniausiai šiomis dienomis galima išgirsti gyventojų nusiskundimus dėl kainų. Visgi I. Genytė-Pikčienė pažymi, kad pastaruoju metu kainos augo gerokai kukliau nei kilo atlyginimai.
„Visgi kai kuriose kategorijose stebime tai, kad Lietuva pagal kainas jau yra pasiekusi ES vidurkį. Būtent viena iš tų opių kategorijų yra maistas ir gėrimai. Tai yra pirmo būtinumo prekės, todėl labai objektyvu, kad infliacija, kalbant apie maistą, yra skaudi ir atitinkamai dėl to turime mažiau laisvės.
Žinoma, yra prekių grupių, kur Lietuva vis dar gana neblogai atrodo ir kainos yra mažesnės. Taip pat viešosios paslaugos Lietuvoje vis dar yra kur kas žemesnės palyginus su kitomis brandžiomis ES valstybėmis“, – komentavo pašnekovė.
Ji pridėjo, kad gyventojų nepasitenkinimas dėl kainų – natūralus reiškinys.
„Visiškai natūralu, kad kainų augimą mes priimame jautriau, nes kainas jaučiame kiekvieną dieną, o atlyginimų augimą – rečiau. Nepasitenkinimas natūralus reiškinys, ypatingai kai stebime būtinų prekių brangimą“, – nurodė I. Genytė-Pikčienė.
Visgi, anot ekonomistės, atlyginimų augimas, kuris vyko pastarąjį dešimtmetį, gerino bendrą šalies vidurkį, o perkamoji galia didėjo, nepaisant visų išbandymų.
Vakarietiškos kainos, bet vis dar ne vakarietiškos algos
Tuo metu toje pačioje laidoje dalyvavusi Seimo Ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka pastebėjo, kad dabartinė Lietuvos situacija atspindi opią visos Europos problemą.
„Tik dirbti jau nebepakanka, norint oriai gyventi. Naujausiai tyrimai rodo, kad beveik visose ES valstybėse minimali alga nepadengia net bazinių išlaidų. Todėl kalbant apie minimalią algą, mes iš karto iškrentame iš konteksto.
Tuo metu vidutinė alga 1 500 eurų, bet duomenys rodo, kad 53 proc. dirbančiųjų tokios algos Lietuvoje negauna. Tai reiškia, kad problema yra gerokai didesnė, nei gali atrodyti“, – komentavo ji.
J. Rojaka pažymėjo, kad lietuviai kainų prasme šiuo metu gyvena kaip vidutinis europietis, tačiau algų prasme šio lygio vis dar nepasiekia.
Ji atkreipė dėmesį, kad dažniausiai piniginės problemos gyventojams kyla dėl nekilnojamojo turto.
Pavyzdžiui, jei nereikia nuomotis būsto, 1,5 tūkst. eurų alga gali atrodyti labai gera, tačiau visai kitaip situacija atrodo tiems, kurie moka už būsto nuomą ar paskolą.
„Reikia pripažinti, kad būstas suvalgo atlyginimus. Situacija Lietuvoje priklauso nuo regiono, bet didmiesčiuose minimalios algos nuomojantis būstą tikrai nepakanka pragyventi ir patenkinti tuos minimalius poreikius.
Kai poreikiai yra dar didesni už minimalius, o didmiesčiuose jie yra ir gerokai didesni, ypatingai kalbant apie šeimas su vaikais, situacija dar blogesnė. Taigi nekilnojamas turtas yra ta ašis aplink kurią sukasi visas nepasitenkinimas. Nes pavyzdžiui Vilniuje yra vakarietiškos kainos, bet vis dar ne vakarietiškos algos“, – paaiškino seimo narė.
Visgi ji pridėjo, kad nepaisant gyventojų nepasitenkinimo, pagal optimizmą, lietuviai vis dar yra lyderiai Europoje.
„Tai reiškia, kad viskas priklauso nuo to, ką vertiname. Jei žiūrime į maisto kainas, taip, jos didelės ir dar auga. Bet kita vertus, jei paklausi žmonių, ar jiems čia gera gyventi, dauguma atsako teigiamai ir optimistiškai“, – džiaugėsi pašnekovė.
J. Rojaka atkreipė dėmesį, kad situacija Lietuvoje pagerės ne tada, kai dar padidinsime algas, bet tada, kai pasikeis jų santykis su kainomis.
„Žadėti 2 tūkst. eurų į rankas yra labai populistinis žingsnis, nes svarbu ne atlyginimas, o jo santykis su kainomis. Svarbiausia orientuotis, kad mažėtų skurdas, o deja, jis didėja. Minimalią algą gaunančių žmonių skaičius taip pat auga.
Kol santykis tarp algų ir kainų nesikeis, tol lietuviai jaus ne finansinį saugumą, o spaudimą“, – pažymėjo ji.
Vidutinė alga negarantuoja finansinio saugumo?
Darbdavių konfederacijos vadovė Aurelija Maldutytė sutiko su pašnekovėmis ir pastebėjo, kad tikrai sunku pragyventi su 1,5 tūkst. eurų, ypač kai žmogus gyvena vienas.
„Naujausia statistika rodo, kad lietuviai yra bene daugiausiai gyvenantys po vieną Europoje. Apie 40 proc. lietuvių gyvena vieni, kai tuo metu, pavyzdžiui, lenkų tik 17 proc. Gal tiesiog lietuviams reikia artimiau gyventi, vienam su kitu, gal tada ir gimstamumas padidės ir kitas problemas bus lengviau spręsti“, – šnekėjo darbdavių atstovė.
Ji neslepia, kad džiugu matyti žmonių alkio jausmą ir norą gyventi geriau. Bet kartu ji pastebi, kad labai daug žmonių atlyginimų klausimą vertina neracionaliai.
„Reikia persižiūrėti ir optimizuoti savo išlaidas. Kai žmogus negali uždirbti daugiau ir nepakanka pinigų, problema išlaidose. Norėtųsi daugiau blaivaus proto ir kad visi racionaliai vertintume situaciją ir nesiskųstume, kai iš tikro gerai gyvename“, – paaiškino A. Maldutytė.
Darbdavių atstovė pridėjo, kad atlyginimams Lietuvos verslai atiduoda daugiau, nei vidurkis ES. Tai reiškia, kad lietuviai verslininkai dažnai yra dosnesni, nei verslininkai kitose šalyse.
Ji taip pat pastebėjo, kad gyventojai realaus pajamų augimo dažnai nepajunta.
„Labiausiai neramina nuolat didėjanti minimali alga, kuri per penkerius metus padidėjo apie 80 proc. <…> Žiūrint į duomenis atrodo, kad mes užbėgame įvykiams už akių ir per prievartą stumiame atlygių augimą, todėl jis yra ne toks, koks turėtų būti.
Taigi jei mes taip ir toliau smarkiai kelsime algas, negalime tikėti, kad kartu neaugs ir kainos. Mes gauname šiek tiek didesnes algas, bet po to stebimės, kodėl visur tiek kainos pakilo. Vienu momentu algos kilimas atrodo džiaugsmas, bet vėliau tenka nusivilti, kai kažkur reikia susimokėti“, – komentavo pašnekovė.
Šaltinis: TV3.LT
