Nauji terminalai, trigubai išaugęs keleivių skaičius ir naujos skrydžių kryptys – tokį grandiozinį plėtros planą žada Lietuvos oro uostai. Per 30 metų oro uostai investuos šimtus milijonų eurų į naujų terminalų statybas ir skaičiuoja, kad tada aptarnaus net 17 milijonų keleivių per metus.
Savo ruožtu Vyriausybė galvoja, ar reikia šiemet pirkti dalį Latvijos avialinijų „Air Baltic“ akcijų.
Lietuvoje veikiantys oro uostai, anot susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, galėtų per kelis dešimtmečius tapti nauja sėkmės istorija, pasikeisdami iš esmės.
„Artimiausiais keleriais metais, net neabejoju, visuose oro uostuose mes pamatysime labai aiškų infrastruktūros plėtros proveržį. Ne tik matysime vykstančias statybas, bet ir galėsime ant žemės pajusti kitokią patirtį“, – teigė M. Skuodis.
Skuodis remiasi viena Nyderlandų bendrovės parengta plėtros studija. Olandams Lietuvos oro uostai sumokėjo beveik 900 tūkstančių eurų, kad šie išanalizuotų ir pateiktų planą, kaip ir kada plėstis mūsų šalies oro uostams.
„Modeliavimai parodė, kad iš esmės per artimiausius 30 metų, iki 2052 metų, Lietuvos oro uostuose keleivių srautas gali išaugti iki 17 milijonų keleivių“, – sakė Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus.
Pernai Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai aptarnavo 6 milijonus keleivių. Srautai beveik siekia viršutines pralaidumo ribas, todėl jau dabar statomas naujasis išvykimo terminalas Vilniuje. Bet pagal planą, tai tik pradžia.
„Iš tikrųjų tie 17 mln. iš vienos pusės skamba, kaip labai didelis skaičius, kai turime dabar 6 mln., bet jeigu paskaičiuotume procentinį augimą kiekvienais metais, tai viso labo, 4 procentų augimas per metus“, – teigė S. Bartkus.
Planuose – du nauji terminalai
Pabaigus naująjį išvykimo terminalą, turėtų prasidėti ir atvykimo terminalo statybos. Jos turėtų būti baigtos iki 2027-ųjų. Dar po metų dabartiniame, pagrindiniame oro uosto pastate, turėtų atsirasti parduotuvių ir kavinių alėja, kuri susijungtų ir su požemine „Rail Baltica“ traukinio vėže. Ji pagal planą, atsiras 2030-aisiais. Na, o 2040-aisiais, pagal olandiškąjį planą, turėtų atsirasti ir 2 nauji, žymiai didesni terminalai – Šengeno, ir ne Šengeno šalių skrydžiams aptarnauti.
„Jau dabar yra planuojami, projektuojami papildomi keliai su Vikingų gatve, kad turėtume patogesnę jungtį, ta pati Dariaus ir Girėno gatvė, kad būtų pralaidesnė ir dangos kokybė būtų draugiškesnė“, – teigė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Statybos lauks ir Kaune bei Palangoje. Viskas kainuos apie 250 milijonų eurų.
Tiesa, 250 milijonų eurų suma – šiandieninėmis kainomis. Vargu, ar tiek pat viskas kainuos ir pradedant terminalų statybas po 5, 10 ar 15-os metų. Pastačius viską, kas dabar nupiešta vizualizacijose, Vilniaus oro uostas aptarnautų 13 milijonų keleivių per metus, Kauno oro uostas 3 milijonus, dar apie milijonas keleivių apsilankytų Palangos oro uoste.
„Visi keleivių segmentai turi potencialo augti, ypatingai turbūt potencialo augti turi atvykstamasis turizmas į Lietuvą“, – sakė S. Bartkus.
O susisiekimo ministras, paklaustas apie poreikį turėti nacionalines oro linijas, atskleidė, kad Vyriausybėje rezgamas kitas planas.
„Jau esu turėjęs 2 pokalbius su Latvijos Susisiekimo ministru, apie galimybę galbūt Lietuvai įsigyti dalį „Ari Baltic“ akcijų, kaip paketą, bet, aš manau, kad sąlyga tokiu atveju turėtų būti tokia, jog dalis lėktuvų turėtų stovėti ir bazuotis čia ir operuoti iš Lietuvos“, – teigė M. Skuodis.
98 procentus „Air Baltic“ akcijų valdo Latvijos Vyriausybė, bet kompanija ruošiasi viešam akcijų platinimui dar šiemet.
Pagrindinės kryptys – į Vokietiją
Oro uostų vadovas sako, kad jei Lietuvai priklausytų bent dalis aviakompanijos, būtų paprasčiau užtikrinti prioritetinius skrydžius. Dar pernai buvo patvirtintas beveik 30 krypčių sąrašas – jame tiek pagrindiniai Europos miestai, tiek ir skrydis į Niujorką Amerikoje.
„Mes dabar turime kažkur netiesiogiai skrendančių apie 60 keleivių kiekvieną dieną tarp Vilniaus ir tam tikrų JAV miestų, mums reikėtų pasiekti bent 100 ir tada tikėtis, kad su tiesioginiu skrydžiu tas srautas bent jau padvigubėtų, kad pavyktų apie 200 vietų lėktuvą užpildyti, tai manau, kad tai yra turbūt 4–5 metų perspektyva“, – sakė S. Bartkus.
Už naujas kryptis Lietuva kompanijoms deda pinigus ant stalo – sumoka, kad joms apsimokėtų vykdyti skrydžius į Lietuvą. Šiemet tam skirta 10 milijonų eurų.
„Mes pirmiausia koncentruojamės šiais metais į Vokietijos miestus, mums tikrai svarbu dėl brigados, į Miuncheną, jau dabar galime pasakyti, dažnis didės, Diuseldorfas, Hamburgas yra tie miestai, kurie mums aktualūs. Diuseldorfas ypač dėl brigados, tolesnės kryptis ta pati Lisabona, Madridas, Paryžius“, – vardino susisiekimo ministras.
Visuose trijuose Lietuvos oro uostuose, pernai skrydžiai vykdyti 95 maršrutais. Taip pat pervežta apie 20 tūkstančių tonų krovinių.
Plačiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Šaltinis: tv3.lt
