Lietuvių kalbos egzamino lapuose – daugybė klaidų
Šiandien Lietuvos abiturientai laiko privalomą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, šį egzaminą laiko daugiau kaip 26,6 tūkst. kandidatų. Valstybinį egzaminą laikys 17742, o mokyklinį – 8889 abiturientai.
Tai vienintelis brandos egzaminas, privalomas visiems, siekiantiems gauti brandos atestatą.
Egzamino metu kandidatai turi parašyti rašinį, pasirinkę vieną iš siūlomų keturių temų: dviejų samprotavimo ir dviejų literatūrinio rašinio temų. Per egzaminą prie kiekvienos temos pateikiami du rekomenduojami autoriai.
Samprotavimo rašinio temos šiais metais buvo tokios:
- Kaip vaizduotė veikia santykį su tikrove? (rekomenduojami autoriai – Maironis, Marius Ivaškevičius);
- Kada prieinama prie kraštutinumų? (rekomenduojami autoriai – Vincas Krėvė, Marius Katiliškis).
Literatūrinio rašinio temos buvo šios:
- Muzikos reikšmės literatūroje (rekomenduojami autoriai – Šatrijos Ragana, Henrikas Radauskas);
- Intymumo vaizdavimas literatūroje (rekomenduojami autoriai – Juozas Tumas-Vaižgantas, Jurgis Kunčinas).
Netrukus po egzamino socialiniuose tinkluose buvo pradėta diskutuoti apie jo sunkumą. Vieni teigė, kad egzaminas buvo „įkandamas“, kiti vis dėlto skundėsi, kad temos – pernelyg sunkios.
Tačiau ne mažiau dėmesio nei rašinių temos sulaukė iš pačių egzamino užduočių lapų parengimas. Pastebėta, kad lapuose paliktos tiesiog akivaizdžios gramatinės bei redagavimo klaidos.
Užduotis rengti padėję recenzentai darbavosi nepakankamai
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) dar prieš egzaminų sesiją teigė, kad siekiant išvengti tarpinius patikrinimus lydėjusių nesėkmių, visas valstybinių brandos egzaminų užduotis peržiūrės papildomi recenzentai[1]. Tačiau netrukus buvo pastebėta, kad jie nepagelbėjo.
Socialinėje erdvėje paskelbtose nuotraukose matoma, kad egzamino lapuose – daugybė tiek rašybos, tiek redakcinių klaidų. Iš tiesų, bet viename sakinyje pastebėtos net trys akivaizdžios klaidos.
Pavyzdžiui, vietoje žodžio „atskleidžiant“, parašyta „atskleidžiažiant“, vietoje žodžio „valstybinio“, paliktas žodis „valstybimio“, o vietoje žodžio „dalies“ – klaidinga rašliava „dallies“[2].
Internautai socialinėje erdvėje dėl tokio kiekio aplaidžių ir egzaminų rengėjams garbės tikrai nedarančių klaidų ir pyksta, ir juokiasi.
Vieni atkreipia dėmesį į tai, kad pastaruoju metu su šalies švietimo sistema siejami skandalai turėjo paskatinti ministeriją bei NŠA daugiau laiko skirti užduočių paruošimui.
Kiti vis tik juokauja ir spėlioja, kad užduotys tikriausiai buvo paruoštos paskutinę naktį prieš egzaminą – taip kaip neretai atsiskaitymams rengiasi ir patys moksleiviai.
Lietuvių kalbos egzaminas moksleiviams nėra toks sudėtingas kaip matematikos
Rengiantis šių metų egzaminų sesijai tiek tarp moksleivių ir jų tėvelių, tiek tarp mokytojų nestigo nerimo. Juk tarpiniai patikrinimai vienuoliktokams sulaukė daugybės kritikos, dėl to iš posto pasitraukė net švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas ir jo viceministras Ramūnas Skaudžius.
Ekspertai suskubo tikinti, kad baigiamųjų egzaminų sesija praeis sklandžiai, tam bus dedama papildomų pastangų. Pavyzdžiui, kaip minėjome, buvo ne tik nuspręsta egzaminų užduotis patikėti peržiūrėti recenzentams, bet ir sudaryti specialią komisiją matematikos egzamino užduotims įvertinti.
Vis dėlto, manoma, kad brandos egzaminų rezultatai, bent jau lietuvių kalbos, neturėtų būti tokie prasti kaip tarpinių patikrinimų.
Pernai lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą laikė beveik 17 tūkst. kandidatų, jį išlaikė 92,8 proc., o šimtukus gavo 342 kandidatai. Tai reiškia, kad išlaikiusiųjų lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą buvo 92 proc.
Tradiciškai populiariausią anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą pernai laikė 16 973 kandidatai. Egzaminą išlaikė 98,2 proc. abiturientų, o šimto balų įvertinimą gavo 638 kandidatai (3,8 proc.).
Kiek sunkiau šalies abiturientams sekasi su matematikos egzaminu, o šiais metais jį laikys ir didesnis moksleivių skaičius, nes egzamino prireiks stojant tiek į valstybės finansuojamas, tiek ir į nefinansuojamas studijų programas.
Pernai matematikos valstybinį brandos egzaminą laikė virš 14 tūkst. kandidatų, egzaminą išlaikė 84,6 proc. abiturientų. O 2022 m. buvo fiksuotas tikras anti-rekordas: šio egzamino neišlaikė 35,4 proc. abiturientų, o šimto balų įvertinimą gavo vos 179 kandidatai.
Šaltinis: 77.lt
