Seimui pernai gegužės 9-ąją priėmus Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą visi Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai ar jų filialai jau periodiškai perveda Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) avansinius šio mokesčio įnašus. O visas šis terminuotas solidarumo įnašas bus baigtas mokėti iki 2025 m. birželio 17-osios, kai baigs galioti ir pats įstatymas. Nors moka, bankai skundžiasi diskriminacija.
Milijonai solidarumo
Įvedus naujus mokesčius, jie paprastai pradedami mokėti tik po pusmečio, tačiau laikinasis įstatymas įsigaliojo jau po savaitės – pernai gegužės 16 d. Pirmasis solidarumo įnašo avansas privalėjo ir buvo sumokėtas iki rugpjūčio 31-osios. Bankai įstatymo paisė. Iš viso VMI buvo pervesta apie 54 mln. Eur. Daugiausia „solidarumo” atseikėjo „Swedbank” (25 mln. Eur), SEB (16 mln. Eur), „Luminor” (8,3 mln. Eur), Šiaulių bankas (2,2 mln. Eur). O smulkesni finansų rinkos dalyviai – „Citadelė”, „OP Corporate Bank”, „Revolut” ir Medicinos bankas atitinkamai sumokėjo nuo 0,64 mln. Eur iki 0,37 mln. Eur. Iš viso sumokėta apie 54 mln. Eur. Tad bankai, nors ir nesidžiaugė nauju mokesčiu, vis vien jį ėmė mokėti.
Antrasis solidarumo įnašo avansas, baigtas mokėti iki lapkričio 30-osios, buvo dar gausesnis. „Swedbank” sumokėjo apie 250 mln. Eur, SEB – 34,1 mln. Eur, „Luminor” – 12,5 mln. Eur, Šiaulių bankas – 2,6 mln. Eur, „Citadelė” – 1,5 mln. Eur, „Revolut” – 1,3 mln. Eur, Medicinos bankas – 0,6 mln. Eur. Iš viso sumokėta apie 100 mln. Eur.
O visą solidarumo įnašo avansą už 2023-iuosus reikės susimokėti iki šių metų birželio 15-osios. Finansų ministerija planuoja, kad per dvejus metus, kol galios Laikinojo solidarumo mokesčio įstatymas, pavyks surinkti apie 400-410 mln. Eur. Pinigai bus panaudoti gynybai bei karinio ir civilinio transporto infrastruktūrai.
Pelnai vis tiek lieka milžiniški
Laikinasis solidarumo įnašas yra mokamas nuo bankų grynųjų palūkanų pajamų, kurios daugiau kaip 50 proc. viršija vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas.
Ar toks solidarumo mokesčio apskaičiavimas yra bankams labai skausmingas? Nors kiekvienas euras, valstybės paimtas iš subjekto kišenės, savaime yra nemalonus, tačiau bankų veikla vis vien liko itin pelninga. Nors pernykščių metų ataskaitos dar nėra paskelbtos, tačiau Lietuvos bankų asociacijos statistika skelbia, jog visi bankai pernai dirbo labai pelningai. Per devynis 2023 m. mėnesius „Swedbank” finansinė grupė uždirbo 343,927.00 tūkst. Eur pelno, SEB finansinė grupė – 287,054.00 tūkst. Eur pelno, „Luminor Bank” Lietuvos skyrius – 133,822.00 tūkst Eur, Šiaulių bankas – 84,660.00 tūkst. Eur, o ir kiti bankai dirbo pelningai.
Jaučia diskriminaciją
Tačiau komerciniai bankai, nepaisant didžiulių pelnų, vis vien nepatenkinti. Jų interesams atstovaujanti Lietuvos bankų asociacija (LBA) rugpjūtį apskundė laikinąjį solidarumo mokestį Europos Komisijai, o ši, kaip teigė asociacijos komunikacijos vadovė Aistė Veberaitė, dar jokio sprendimo nepriėmė. Tik spalį pranešė, jog kreipėsi į Lietuvos institucijas, atsakingas už solidarumo mokesčio įvedimą. Institucijos – Seimas, Vyriausybė, prezidentūra – matyt, ras, kaip pagrįsti tokio mokesčio įvedimo svarbą, nes prezidentas Gitanas Nausėda jo nevetavo, o ir Seime šiam mokesčiui nepritarė tik 12 politikų. Tarp jų – tuomet dar nenušalintas Petras Gražulis. Siūlęs, kad solidarumo mokesčio pinigai būtų skirti ne gynybai, bet užmokėti palūkanoms už jaunų šeimų pirmąjį būstą. Seimas P.Gražulio siūlymui nepritarė, tačiau faktiškai niekas neprotestavo dėl paties solidarumo mokesčio būtinybės. Skyrėsi tik nuomonė, kam tuos pinigus skirti. Jaunoms šeimoms ar valstybės gynybai.
Tačiau LBA iki šiol įsitikinusi, kad solidarumo mokestis yra diskriminacinis, o bankininkystės sektorius ir taip diskriminuojamas. Mat nuo 2020 m. bankai moka 20 proc. pelno mokestį. Kai kiti ūkio subjektai – 15 proc.
LBA prezidentė Eivilė Čipkutė viešai teigė, jog šis solidarumo mokestis yra visiškai nesolidarus ir iškreipia konkurenciją. E.Čipkutė sutiko, jog valstybės pasiruošimas gynybai yra labai svarbus, tačiau tai turi būti daroma solidariai. Pavyzdžiui, galėtų būti įvestas visuotinis solidarumo mokestis – laikinas ar nelaikinas. Tuo visuotiniu solidarumo mokesčiu galėtų būti finansuojamas valstybės pasirengimas gintis. Tačiau tai neturėtų būti finansuojama vien iš bankininkystės sektoriaus, nes tai, anot E.Čipkutės, nėra joks solidarumas.
Komentuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas BUTKEVIČIUS:
Aš asmeniškai Laikinojo solidarumo mokesčio įstatymui pritariau, bet, mano nuomone, jis turėjo būti griežtesnis. Man labiau būtų patikę, jei jis vadintųsi ne solidarumo, bet viršpelnio apmokestinimo įstatymu. Tai Jungtinės Karalystės buvusios premjerės Margaret Tečer (Margaret Thatcher) idėja. Kai Didžiosios Britanijos energetikos sektorius nepakluso nedidinti savo pelnų vartotojų sąskaita, M.Tečer įvedė viršpelnio mokestį ne tik energetikos sektoriui, bet ir visoms įmonėms, kurių pelnas viršydavo 15 proc. ribą. Kuo būdavo didesnis viršpelnis, tuo labiau jis būdavo apmokestinamas. Netgi 80 proc. tarifu.
Todėl aš esu už tai, kad bankai yra papildomai apmokestinami, nes Lietuvoje bankai sukaupė rekordinius pelnus. Didesnius nei įprastai jau ne procentais, bet kartais.
– Ar bus kontroliuojama, kad solidarumo mokesčio pinigai tikrai būtų skirti šalies gynybai bei karinei, civilinei transporto infrastruktūrai? Ar nebus jie tiesiog ištaškyti?
– Taip, bus kontroliuojama. Jau buvo vienas uždaras Biudžeto ir finansų komiteto posėdis, kuriame krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atsiskaitinėjo, kaip ir kam yra naudojamos visos krašto apsaugai skirtos lėšos. O dėl solidarumo mokesčio lėšų skyrimo ir panaudojimo dar nebuvo atsiskaityta, bet aš manau, kad tiek Biudžeto ir finansų komitetas, tiek Audito komitetas pareikalaus ataskaitos, kaip tos lėšos buvo panaudotos. Be to, įstatyme yra numatyta, kokioms priemonėms galima tas lėšas naudoti ir čia faktiškai kitoms priemonėms, nors ir norėtum, nebūtų galima taikyti. Nes tada reikėtų grąžinti tuos pinigus į valstybės biudžetą. Manau, kad kontrolė bus.
Žinote, jei mūsų komiteto pirmininku vis dar būtų Mykolas Majauskas (po konflikto su savo partiečiais konservatoriais pasitraukęs iš Seimo – aut. past.), tai jis kiekvieną savaitę posėdžius organizuotų. O dabar kitaip.
– Gal geriau buvo ne solidarumo mokestį komerciniams bankams įvesti, bet kažkaip jų palūkanas sureguliuoti, kad jos būtų palankesnės mūsų piliečiams?
– Mes – politikai – priversti komercinius bankus mažinti palūkanas negalime, bet aišku, kad Lietuvos bankas per lengvas sąlygas komerciniams bankams sukūrė ir per silpna jo pozicija, kai kalbama apie tai, kokia dalis palūkanų galėjo būti ne kintamos, bet pastovios. Aišku, tada būtų komercinių bankų pelnai sumažėję, bet ne veltui žmonės sako, jog komerciniai bankai valdo valstybes.
Aš esu labai kritiškas Lietuvoje veikiančių komercinių bankų atžvilgiu. Nesuprantu, kodėl jie didina įkainius už finansines paslaugas, kai ir taip turi sukauptus didžiulius finansinius rezervus. Manau, kad Lietuvos banko pozicija yra per minkšta. Aišku, jis negali komerciniams bankams diktuoti, bet juk analizuoja finansinių paslaugų įkainius, todėl gali teikti tam tikras rekomendacijas, gali išreikšti savo nuomonę ir ją pateikti Seimo nariams.
– Lietuvos bankų asociacija apskundė Laikinąjį solidarumo mokestį Europos Komisijai. Kaip manote, koks bus šios komisijos sprendimas?
– Europos Komisija neturi galios atšaukti mūsų priimtą įstatymą. Tik gali mums rekomenduoti, jei įžvelgtų kokius nors tarptautinės teisės pažeidimus. Pavyzdžiui, gali traktuoti, jog solidarumo mokesčiu yra išskirta tik viena ekonominės veiklos sritis – bankininkystės sektorius. Bet manau, kad tikrai Lietuvai nenurodys šį įstatymą sustabdyti ar atšaukti.
Šaltinis: respublika.lt
