Valstybės kontrolei skelbiant audito rezultatus, LRT sako, kad auditą vertina teigiamai bei priduria, kad transliuos daugiau nemokamos kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos, atnaujins darbuotojų atrankos principus, peržiūrės autorines sutartis, sustiprins laidų prieinamumą žmonėms su negalia, tobulins pirkimų vidaus kontrolę ir procedūras.
Valstybės kontrolė atliko Seimo nutarimu pavestą valstybinį auditą ir įvertino viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) 2021–2024 metų veiklą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu. Audito metu nustatytos sisteminės dirbančiųjų socialinių garantijų rizikos, programų turinio prieinamumo ir viešųjų bei programų pirkimų spragos, rašoma Valstybės kontrolės pranešime žiniasklaidai.
„Konstitucinė visuomeninio transliuotojo misija reikalauja aukščiausio efektyvumo ir skaidrumo valdant valstybės biudžeto lėšas. Auditas atskleidė sritis, kuriose LRT veikla turi būti pagerinta – nuo socialinių garantijų iki pirkimų praktikos. Tikime, kad audito rezultatai bus panaudoti kaip pozityvus postūmis būtinoms permainoms įgyvendinti ir sustiprinti LRT, atliepiant visuomenės interesą – gauti patikimą ir nepriklausomą informaciją“, – pabrėžia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Irena Segalovičienė | Fot. V. Raupelis / LRT
Dirbančiųjų socialinių garantijų užtikrinimo rizikos
Auditas parodė, jog LRT nėra aiškiai reglamentuoti darbuotojų atrankos, darbo užmokesčio ir autorinių sutarčių taikymo principai. Darbuotojų atranka vykdoma pagal LRT nustatytą tvarką, kurioje nurodyta, kad tam tikrais atvejais atranka gali būti netaikoma. 2021–2024 m. pagal šią išimtį buvo priimta 113, arba 38 proc. nuolatinių LRT darbuotojų. Be to, nustatyta, kad atrankos procesas nėra tinkamai dokumentuojamas. Auditoriai konstatuoja, jog taikant tvarkoje numatytas išimtis nesudaromos sąlygos pretenduoti daugiau kandidatų, o atrankos vykdymo nedokumentuojant, neužtikrinamas atrankų skaidrumas ir atsekamumas.
Audito ataskaitoje pažymima, jog taip pat trūksta tvarkos , kada LRT steigia pareigybę, o kada sudaro autorinę ar paslaugų sutartį. LRT 2024 m. pabaigoje dirbo 661 darbuotojas. 2021–2024 m. laikotarpiu kasmet buvo pasirašoma nuo 1 027 iki 1 638 autorinių ir nuo 126 iki 329 individualios veiklos sutarčių su fiziniais (etatiniais ir neetatiniais asmenimis) įvairioms užduotims atlikti. Jų skaičius ypač išaugo 2024 m.
„Tokia sutarčių praktika palankesnė darbdaviui nei darbuotojui – įstaiga sutaupo, tačiau žmogus praranda galimybę turėti darbdavio siūlomas naudas ir socialines garantijas pilna apimtimi, pavyzdžiui kasmetinės atostogos ar nedarbo draudimą. Galiausiai – neužtikrinamas stabilumas. LRT turėtų tam skirti didelį dėmesį. Siekiant užtikrinti, kad autorinės ir paslaugų sutartys nebūtų sudaromos, kai savo esme tai yra darbo santykiai, įsivertinti augantį šių sutarčių skaičių bei pagal tai nustatyti realų darbuotojų poreikį ir pakeisti esamą praktiką. Efektyvumas negali būti pasiektas socialinio teisingumo sąskaita“, – sako valstybės kontrolierė I. Segalovičienė.
Valstybės kontrolė | Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
Valstybės kontrolė rekomendavo LRT atsisakyti taikomų darbuotojų atrankos išimčių, dokumentuoti jų atrankos procesą. Svarbu paminėti, jog LRT atlygio principus, struktūrą, darbo apmokėjimo formas ir dydžius, papildomo apmokėjimo ir priemokų skyrimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja LRT atlygio politika. LRT tarybos narių ir komitetų narių darbo užmokestį nustato pati Taryba. Kadangi LRT veikla finansuojama iš valstybės biudžeto, auditorių nuomone, visų LRT darbuotojų bei Tarybos narių apmokėjimo už darbą principai turėtų būti nustatyti LRT įstatyme, o to dabar nėra.
Nors 2021–2024 m. LRT darbuotojų vidutinis darbo užmokestis (VDU) buvo mažesnis už UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ (2021 m. 37,2 proc., 2024 m. 34,7 proc.) ir UAB „All media Lithuania“ (2021 m. 42,8 proc., 2024 m. 24,7 proc.), o 2024 m. buvo 29 proc. didesnis už viešojo sektoriaus darbuotojų VDU ir sudarė 3 098,87 Eur, darbuotojų kaitos ir pasitenkinimo rodikliai rodo, kad atlyginimas teigiamai veikia darbuotojų motyvaciją. Tam gali turėti įtakos ir darbuotojams taikomos papildomos naudos, kurių viena – nemokamas elektromobilių krovimas.
LRT teritorijoje įrengtomis aštuoniomis įkrovimo stotelėmis naudojasi 39 darbuotojai. Per metus visų stotelių skaitiklių duomenimis, suvartota 32,9 tūkst. kW už 3,8 tūkst. Eur. Tokia LRT darbuotojų gaunama nauda nemokamai įkrauti asmeninius elektromobilius darbdavio sąskaita, laikytina pajamomis, gautomis natūra. Šias pajamas LRT turėtų įvertinti ir apmokestinti taip pat, kaip ir darbo užmokestį, teisės aktuose nustatyta tvarka. Tokia situacija nepalanki darbuotojams, nes dėl nesumokamų mokesčių ir įmokų yra mažinama galima jų socialinio draudimo bazė.
Elektromobilių įkrovimo stotelės kabelis | V. Raupelio / LRT nuotr.
Nepakankamas turinio prieinamumas žmonėms su negalia ir neatlygintinos informacijos skleidėjams, kartojimų problema
Vis dar nepakankamas LRT radijo ir TV programų prieinamumas asmenims, turintiems klausos ar regos negalią. LRT įstatyme numatyta, kad programų su lietuviškais subtitrais trukmė turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. viso mėnesio transliavimo laiko.
Tačiau 2021–2024 m. šių programų procentas išaugo vos 1,03 proc. punkto (nuo 12,67 iki 13,70 proc.) ir nesiekė 5 proc. augimo kasmet iki bus pasiekta 50 proc. Programos, verčiamos į lietuvių gestų kalbą 2024 m. nesiekė bent 1 proc. augimo iki bus pasiekta 20 proc. mėnesio transliavimo laiko riba. Siekiant, kad būtų užtikrintas programų prieinamumas, Valstybės kontrolė rekomendavo nustatyti programų su lietuviškais subtitrais ir verčiamų į lietuvių gestų kalbą, metinius rodiklius ir jų įgyvendinimo grafiką.
Nuo 2015 m. LRT programose reklama ir komerciniai pranešimai draudžiami, tačiau leidžiama skelbti informaciją kultūrine, socialine ir šviečiamąja tematika (mokamą arba nemokamą). Auditas rodo, jog LRT skelbiamos informacijos už užmokestį kiekis išaugo beveik 44 proc., o pajamos už televizijoje skleidžiamus pranešimus išaugo 55 proc. (nuo 0,98 mln. iki 1,52 mln. Eur). LRT kasmet nepanaudoja komercinės veiklos pajamų nuo 449,4 tūkst. Eur 2021 m. iki 796,4 tūkst. Eur 2024 m., tuo pačiu laikotarpiu pinigų likutis išaugo nuo 2,5 mln. iki 4,8 mln. Eur. Auditorių vertinimu, nacionalinio transliuotojo misiją labiau atlieptų daugiau neatlygintinai skelbiamų pranešimų šviečiamąja, kultūrine ir socialine tematika, todėl LRT administracijai rekomendavo apibrėžti nemokamos kultūrinės informacijos skleidimo kriterijus ir jai skirti daugiau eterio laiko.
Nors pakartojamų laidų mažėja, auditorių teigimu, per dideli kartojimai LRT Plius programoje, kurie kelia rizikas turinio įvairovei: LRT Plius kartojimai sudarė net 56,4 proc. savaitinio laiko (siekiamybė – ne daugiau kaip 20-30 proc.). Iš visų 6 LRT programų kartojamos nebuvo tik LRT Opus laidos. Auditorių teigimu, būtina užtikrinti turinio įvairovę siekiant pritraukti įvairias visuomenės grupes, skatinti vietos kūrėjus.
Viešieji pirkimai, asociatyvi nuotr. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Programų ir kitų viešųjų pirkimų skaidrumo stoka
Vienas svarbiausių audito pastebėjimų – dėl pirkimų reglamentavimo ir priežiūros: trūkumų nustatyta 4-iuose (iš 12 vertintų) viešuosiuose pirkimuose ir visuose 12-oje (iš 12 pasirinktų vertinti) programų pirkimų. 2024 m. 89 proc. (516 iš 578) programų, jų sukūrimo pirkimų vykdyta neskelbiamos apklausos būdu – kreipiantis į konkretų tiekėją. Šių pirkimų bendra finansinė vertė 12,74 mln. Eur arba 53 proc. visų pirkimų sumos. Turi būti mažinama viešųjų pirkimų iš vieno tiekėjo dalis, nes konkurencijos nebuvimas didina įsigyjamų prekių, paslaugų ar darbų kainas ir mažina galimybes racionaliai panaudoti viešąsias lėšas.
Siekiant užtikrinti, kad programų, jų sukūrimo, gaminimo pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir ekonomiškai, Valstybės kontrolė rekomendavo stiprinti pirkimų organizavimo vidaus kontrolę užtikrinant, kad nustatyti neatitikimai būtų ištaisyti ir nesikartotų ateityje, o LR Vyriausybei – patikslinti Vyriausybės nutarimu patvirtintą aprašą dėl pirkimo būdo pasirinkimo, neskelbiamų apklausų vertinimo ir atvejų, kai programų, jų sukūrimo, gaminimo pirkimai gali būti atliekami kreipiantis į konkretų tiekėją, taikymo.
LRT tarybos vykdoma priežiūra turi būti sustiprinta
Audito ataskaitoje taip pat pažymima, kad LRT taryba turi daugiau dėmesio skirti LRT veiklos priežiūrai, tikslingiau panaudodama jai suteikiamus įgaliojimus. Taip pat kasmet atlikti savo veiklos analizę siekiant nustatyti kompetencijas, reikalingas priimamų sprendimų kokybei užtikrinti. Valstybės kontrolė LRT tarybai pateikė rekomendaciją patikslinti nepriklausomų narių ir Tarybos narių santykį komitetuose, kad nepriklausomų narių būtų daugiau. Auditorių nuomone, didesnis nepriklausomų narių dalyvavimas sustiprintų sprendimų priėmimo kokybę ir atlieptų gerąją įmonių valdysenos praktiką.
Darbo priežiūra | E. Genio / LRT nuotr.
Svarbu pažymėti, jog atliekant auditą LRT taisė pastebėtus neatitikimus ir nemažai teigiamų pokyčių įvyko jau audito proceso metu programų prieinamumo didinimo, darbuotojų atrankų ir viešųjų pirkimų dokumentavimo bei skaidrinimo srityse.
Siekiant užtikrinti LRT veiklos efektyvumą, rezultatyvumą ir ekonomiškumą, Valstybės kontrolė pateikė rekomendacijas Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Kultūros ministerijai, LRT tarybai ir LRT administracijai.
Audito ataskaita: Viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos veikla: https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Product/24361
LRT pristato laukiančius pokyčius
Auditoriai pateikė 8 rekomendacijas – 3 didelės svarbos Vyriausybei, 1 vidutinės svarbos LRT tarybai ir 4 vidutinės svarbos LRT administracijai.
„Teigiamai vertiname Valstybės kontrolės auditą, kuris įvardijo tobulintinas sritis, tačiau iš esmės parodė, kad finansiniai ištekliai planuoti tinkamai, LRT veikia skaidriai ir efektyviai. Visą vasarą ir rudenį su Valstybės kontrole vyko intensyvus ir konstruktyvus darbas. Nors dėl darbuotojams tekusio papildomo krūvio tai nebuvo lengvas etapas, LRT nuoširdžiai bendradarbiavo, nes visada matė profesionaliai atliekamo audito prasmę, – visos audito pastabos ir rekomendacijos pasitarnaus dar efektyviau veikiančiam LRT“, – sakė LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
Per penkis audito mėnesius LRT atsakė į beveik 1300 klausimų. Dar audito metu LRT įgyvendino 10 pokyčių – tai pažymėta Valstybės kontrolės ataskaitoje.
Monika Garbačiauskaitė-Budrienė | E. Blažio / LRT nuotr.
Pokyčiai, susiję su pirkimais
Viena iš didelės svarbos pateiktų rekomendacijų – LR Vyriausybei patikslinti jos nutarimu patvirtintą aprašą dėl programų pirkimo tvarkos, sureguliuoti nuostatų priežiūrą ir metodinės pagalbos teikimą.
Pagal šį aprašą LRT perka visas laidas ir kitą turinį, todėl jis yra vienas svarbiausių dokumentų LRT veikloje. Kol kas nėra žinoma, kaip keisis šis aprašas, tačiau LRT tikisi būti įtraukta į aprašo rengimą.
„Valstybės kontrolė įvertino, kad LRT tinkamai veikė pagal šį Vyriausybės nutarimu patvirtintą aprašą, tačiau patį dokumentą rekomendavo tikslinti. Tikimės, kad jis bus koreguojamas atsižvelgiant į LRT specifiką, nesukurs perteklinio biurokratizavimo ir neparalyžiuos LRT programos“, – sakė LRT generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas.
LRT mažins neskelbiamų apklausų apimtį ten, kur tai įmanoma, ir stiprins pirkimų vidaus kontrolę. Bus atnaujintos pirkimų ir sutarčių vykdymo kontrolės procedūros, mokymų ir testavimo tvarka, formos ir registrai, pirkimų taisyklės ir pareigybių aprašymai. Šiems pokyčiams įgyvendinti LRT turės priimti papildomų viešųjų pirkimų specialistų.
Akcija RADAROM | V. Raupelio / LRT nuotr.
LRT peržiūri autorinių sutarčių taikymą
Autorinės sutartys – neišvengiama žiniasklaidos veiklos dalis. Pagal jas paprastai dirba sporto komentatoriai, nuomonių skilčių autoriai, teminiai apžvalgininkai, autorinių tekstų kūrėjai, bendradarbiai užsienio šalyse, radijo teatro aktoriai, sinoptikai, muzikos laidų vedėjai ar laisvai samdomi žurnalistai.
2024 m. tokių sutarčių kiekis išaugo dėl pernai vykusių 3 rinkimų ir jiems skirtų 100 laidų, sporto transliacijų, „Dainų šventės“. Tokios specialiosios transliacijos visuomet sukuria papildomą laikiną įvairių kūrybinių žmonių poreikį, pavyzdžiui, „Dainų šventės“ transliacijai pasamdyti beveik 30 autorių – atlikėjų, scenarijaus autorių, ekspertų ir kitų.
Tokio tipo autorinės sutartys ir toliau bus pasirašomos, tačiau LRT sutinka su Valstybės kontrole, kad autorinės sutartys neturėtų būti taikomos darbo santykiams įforminti. Ši problema LRT buvo itin aštri anksčiau, tačiau per pastaruosius metus ji beveik išspręsta. Pavyzdžiui, 2018 m. LRT.lt redakcijoje vos keli žurnalistai turėjo etatus, visi kiti dirbo pagal autorines sutartis. 2019 m. įsteigta didžioji dalis etatų ir nuo to laiko autorinių sutarčių skaičius kasmet nuosekliai mažėjo. Televizijos, radijo, portalo redakcijose nuo 2019 m. „įetatintos“ kelios dešimtys žurnalistų. Su gerai dirbusiais žurnalistais darbo sutartys buvo pasirašomos be papildomų atrankų, – Valstybės kontrolė išsakė dėl to kritikos.
Gavę audito pastebėjimus LRT dar kartą peržiūri visas autorines sutartis ir jų taikymą. Šalia to LRT planuoja sukurti naują tvarką apmokant esamiems darbuotojams už papildomas kūrybines užduotis.
LRT naujienų redakcija | D. Umbraso / LRT nuotr.
Darbuotojų atrankų pokyčiai ir papildomos naudos
Įgyvendindama Valstybės kontrolės rekomendacijas, LRT nebetaikys išimčių, taikytų gerai dirbusiems grįžtantiems darbuotojams, praktikantams. Šios išimtys anksčiau LRT leido siekti efektyvumo ir taupyti kaštus. Visas atrankos procesas bus dokumentuojamas ir valdomas standartizuotoje IT sistemoje – tam planuojama įdarbinti ir papildomą specialistą.
Valstybės kontrolė ataskaitoje pažymi, jog LRT darbuotojai yra motyvuoti ir įsitraukę. Tai rodo ir šiemet atlikto LRT darbuotojų įsitraukimo tyrimo rezultatai: pasitenkinimas organizacija yra 83 proc.
Išlaikyti ir motyvuoti rinkos profesionalus LRT padeda ir papildomos darbuotojos skirtos naudos, pavyzdžiui, įrengtos elektromobilių įkrovimo stotelės. Šiuo metu LRT turi 1 hibridinį automobilį, per šiuos metus planuojama įsigyti dar 10 tokių automobilių.
Pagal Valstybės kontrolės rekomendacijas, šiuo metu su tiekėju derinamas techninis apskaitos sprendimas, leisiantis apskaityti kiekvieno darbuotojo sąnaudas. Jei to padaryti nebus įmanoma, LRT ieškos kito sprendimo.
LRT naujienų redakcija | D. Umbraso / LRT nuotr.
Papildomas turinio vertinimo mechanizmas
LRT jau trejus metus veikia TV laidų finansinio pagrįstumo vertinimo metodika, kai yra skaičiuojama, kiek laidos valanda kainavo vienam žiūrovui. Pavyzdžiui, labiausiai finansiškai pagrįstų laidų sąrašo viršuje yra „Auksinis protas“, kurios kaina vienam žiūrovui pasiekti yra viena mažiausių. Įvertinus metinę programos kainą ir pritrauktą auditoriją televizijoje bei skaitmeniniuose kanaluose, „Auksinio proto“ valandos kaina vienam žiūrovui – 0,07 EUR.
Kai kurios laidos nepasiekia tokio aukšto finansinio pagrįstumo rodiklio, tačiau yra rodomos dėl prasmingos misijos. Pavyzdžiui, „Duokim garo“ vieno pritraukto žiūrovo kaina yra sąlyginai nemaža (0,24 EUR), tačiau ši laida puoselėja etninę kultūrą, skatina burtis bendruomenėms visoje Lietuvoje, todėl ji vis tiek transliuojama.
LRT audito metu patvirtino TV laidų finansinio pagrįstumo metodiką ir numatė papildomą vertinimo mechanizmą laidoms, kurių valandos kaina vienam žiūrovui didesnė – tam papildomai vertinamas jų turinys pagal visuomeninio transliuotojo misiją.
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija | E. Blažio / LRT nuotr.
Turinio pritaikymas negalią turintiems žmonėms
Valstybės kontrolė pasisakė, kad LRT turi sparčiau auginti turinio pritaikymo kiekį negalią turintiems žmonėms. LRT tam pritaria ir dar iki audito ėmėsi žingsnių didesniam progresui – LRT pirmoji Lietuvoje pradėjo transliuoti LRT TELEVIZIJOS programą portale LRT.lt su lietuviškais ir dar keturių kalbų titrais. Šią technologiją planuojama perkelti ir į televizijos eterį. Tai LRT daro papildomai šalia įstatyme numatytų prievolių, ir Valstybės kontrolė to neįskaičiavo vertindama LRT progresą.
Kaip numatyta LRT įstatyme, LRT nuolat augino turinį su subtitrais, vertimu į gestų kalbą ir garsiniu vaizdavimu. Per metus bendrai parengiama per 1 000 valandų eterio su subtitrais ir vertimu į gestų kalbą, portale LRT.lt prieinama per 7 tūkst. valandų subtitruotos medžiagos.
Įvertinusi Valstybės kontrolės rekomendacijas, LRT mato prasmę dar sparčiau auginti pritaikyto turinio kiekį ir ketina dvigubinti LRT viduje subtitruojamos medžiagos kiekį.
LRT Televizijos kanalo transliacijos turi lietuviškus subtitrus | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Daugiau nemokamos informacijos
Dar vienas turinio pokytis – daugiau nemokamos kultūrinės, šviečiamosios, socialinės informacijos, t.y. vaizdo ir garso klipų bei portalo skydelių. Šiuo metu LRT televizijoje ir radijuje nemokamai transliuoja beveik pusę tokios informacijos, tačiau planuoja pasiekti 60 proc.
Vien pernai 144 valandos nemokamo eterio skirtos socialinės prevencijos, visuomenės emocinės sveikatos ir pažeidžiamų grupių informavimui, šviečiamosioms ir sporto iniciatyvoms. Kaip gerąją praktiką Valstybės kontrolė išskyrė LRT iniciatyva transliuotas kampanijas, tokias kaip RADAROM, „Trūksta žodžių“, Nacionalinį diktantą ir kitas.
Kartojimai – pagal patvirtintas gaires
LRT pastaraisiais metais nuosekliai mažina kartojimų skaičių linijiniuose kanaluose, ateityje tai priklausys nuo LRT skiriamo biudžeto. Šis pokytis ryškiausias vasaros sezonu – pastaruosius keletą metų vietoje sezono laidų kartojimo buvo pradėtas transliuoti originalus, specialiai šiltajam sezonui pritaikytas turinys, pavyzdžiui, projektas „Draugiška Lietuva“. Pagal Valstybės kontrolės rekomendacijas LRT prie jau egzistuojančių radijo kartojimų gairių, patvirtino kartojimų gaires televizijoje.
Premjerė ragina transliuotojo vadovybę kuo greičiau išspręsti nustatytus trūkumus
Valstybės kontrolei pirmadienį paviešinus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) audito rezultatus, premjerė Inga Ruginienė ragina transliuotojo vadovybę kuo greičiau ištaisyti nustatytas spragas.
Inga Ruginienė | E. Blažio / LRT nuotr.
„LRT auditui nustačius trūkumus, raginu visuomeninio transliuotojo vadovybę juos kuo greičiau išspręsti – tai padės LRT tapti dar artimesnei visuomenei ir užtikrinti dar skaidresnę veiklą“, – pirmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ teigė ministrė pirmininkė.
Premjerės teigimu, viešieji pirkimai neturi kelti niekam jokių abejonių, o darbuotojams privalo būti suteiktos visos reikiamos socialinės garantijos. Ji tikino apie poreikį LRT daugiau dėmesio skirti socialinėms temoms kalbėjusi ir anksčiau.
„Visuomeninio transliuotojo misija yra užtikrinti tai, kas svarbiausia visuomenei. Tai patvirtina ir rekomendacijos, raginančios didinti programų prieinamumą asmenims su negalia“, – sako I. Ruginienė.
„Nors Valstybės kontrolė šiuo metu nustatė spragų, neabejoju, kad jas ištaisęs LRT dar geriau atspindės savo visuomeninę misiją“, – teigė premjerė.
Šaltinis: lrt.lt
