Praėjusiais metais prieš Kalėdas skirtos visuomenės paramos dėka išpirktame „Sengirės fondo“ miške – moksliniai atradimai. Tyrinėjant miško vabzdžių įvairovę, daugelis rastų vabzdžių rūšių buvo retos arba apyretės, o viena iš jų – nauja Lietuvai.
Daug drėgmės, gyvastinga mediena saulėtose miško aikštelėse bei Lietuvoje nedažnos senų skroblynų buveinės lėmė didelę vabzdžių įvairovę, rašoma pranešime spaudai.
Unikalus atradimas
2025 m. gruodžio 8 d. Šią vasarą viename iš nevyriausybinės organizacijos „Sengirės fondas“ saugomų miškų padarytas unikalus atradimas – rasta Lietuvai nauja vabzdžių rūšis.
Išpirktame Skaistgirių miške, Kėdainių r. apsilankiusi mokslininkų entomologo dr. Vytauto Tamučio, mikologės dr. Redos Iršėnaitės bei botanikės dr. Vilmos Gudynienės komanda tyrinėjo šio miško bioįvairovę. Tyrimų metu V. Tamutis aptiko 120 vabzdžių rūšis, iš jų vien vabalų – 93 rūšys.
15 proc. šių rūšių ganėtinai retos, net 9 proc. – itin retos ir įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą, o viena rūšis visiškai nauja Lietuvai. Tai – skroblinis balangraužis (Scolytus carpini Ratz.). Ši rūšis vystosi skrobluose, bukuose, lazdynuose, ąžuoluose.
Rūšies buvimas buvo nustatytas, aptikus veiklos pėdsakus. Nors rūšis jau rasta visose kaimyninėse šalyse, Lietuvoje jos buvimas užfiksuotas pirmą kartą.
Sklype aptikta įvairių kitų vabzdžių rūšių, kurios yra retos ir nykstančios, įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą: purpurinis plokščiavabalis (Cucujus cinnaberinus Scop.), akiuotasis satyras (Lopinga achine), rudmargė hesperija (Carterocephalus palaemon).
„Rasta reliktinių, sengirėms būdingų rūšių, tokių, kaip drebulinė žieviablakė (Mezira tremulae), angleninis netikrastraublis (Platyrhinus resinosus Scop.), raudonpetis dulkiavabalis (Mycetochara humeralis F.), lapuotinis keršvabalis (Tillus elongatus L.).
Taip pat stebino retų, vos iš kelių radaviečių Lietuvoje žinomų rūšių – liepinio raštenio (Chlorophorus herbstii Brahm.), viksvinio pūsliavabalio (Axinotarsus pulicarius F.) – aptikimas tirtame sklype“, – pasakoja dr. V. Tamutis.
Tyrimų metu nustatyta ir botaninių vertybių: „Retai miškuose galime išvysti taip gausiai samanomis iki pat viršūnės apaugusių medžių kamienų“, – sako miške apsilankiusi botanikė dr. Vilma Gudynienė.
Samanoms plokščiajai ir plunksninei pliusnėms (Neckera complanata., N. pennata), vytelinei kreivadantei (Anomodon viticulosus), kurių gausumui labai didelę grėsmę kelia nenumaldomi brandžių miškų kirtimai, čia puikios sąlygos išlikti. Po tyrimų, sugrįžus į pamiškę, rasta ir gausiai augančio, į Lietuvos raudonąją knygą įrašyto augalo, plaukuotosios jonažolės (Hypericum hirsutum), radavietė.
Tuo tarpu mikologė dr. Reda Iršėnaitė šių biologinės įvairovės žvalgymų metu aptiko 50 grybų rūšių. Įdomių radinių padovanojo vešlioje pakrančių žolėje paskendęs, į upelį nuvirtusio stambaus lapuočio virtuolis, ant kurio augo net keturios skydabudžių (Pluteus) genties rūšys: juodakraštė skydabudė (Pluteus atromarginatus), elninė skydabudė (Pluteus cervinus), pilkšvažalė skydabudė (Pluteus salicinus) ir juodataškė skydabudė (Pluteus umbrosus).
„Šie grybai mėgsta derlingas ir pavėsingas augimo vietas, kuriose gausu negyvos medienos. Kuo stambesnis virtuolis – tuo geriau išlaiko drėgmę ir tai tinka šiems grybams. Dauguma rūšių, susijusių su plačialapių miškų bendrijomis, kuriose auga ąžuolai, guobos, uosiai ir kt.“, – papildo dr. Reda Iršėnaitė.
Senieji miškai leidžia bioįvairovei klestėti
Praėjusiais metais prieš Kalėdas skirtos bendruomenės paramos dėka išpirktas 9 ha miškas – vienas iš fondo saugomų brandžių miškų, kurie ilgainiui virs sengirėmis. Tokie miškai pasižymi rūšine bei amžiaus įvairove, juose gausu medžių senolių ir įvairios stadijos gyvastingos medienos.
Dėl savo amžiaus senieji miškai sukuria palankias sąlygas bioįvairovei klestėti, o kartu – įvairioms gyvybės rūšims, tarp kurių randama ir Lietuvoje itin retų.
Išsaugotame Skaistgirių miške vyrauja senas skroblynas, prateka Žvarantos upelis, dėl bebrų veiklos kažkada užlietose ir šiandien išdžiuvusiose lomose yra susiformavusios unikalios miško aikštelės, kuriose gausu stuobrių ir sausuolių, daug saulės, drėgmės bei žydinčių žolinių augalų. Čia ir buvo aptikta didžioji dalis vabzdžių.
„Tokios unikalios buveinės – vietos miško nektarui. Kadangi jose nevykdoma žalinga žmogaus veikla, formuojasi palankios sąlygos klestėti bioįvairovei ir retoms rūšims.
Sklypo medyno biologinę įvairovę ypač praturtina šlapynių ir plynių, vešlia žoline augmenija apaugusių aikštelių fragmentai, kur gausios žydinčių augalų bendrijos sudaro puikias sąlygas nektaru mintantiems vabzdžiams, – sako entomologas V. Tamutis.
– Net iš šio, gana trumpo tyrimo, galima daryti prielaidą, kad miško sklypas yra unikalus ir vertingas gamtinėmis buveinėmis, o tuo pačiu ir vabzdžių rūšių įvairove.“
Anot dr. V. Gudynienės, šiame sklype gamtinės sąlygos – itin unikalios. „Dėl miško sklypuose, besidriekiančiuose šalia upelio, susidariusio palankaus mikroklimato, čia gali gausiai apsamanoti medžių kamienai, nuvirtusi negyva mediena išsaugo savyje daugiau drėgmės, o palanki bebrų veikla sukuria saulėtas, sausuolių ir žydinčių augalų turinčias miško aikšteles, aprūpinančias vabzdžius nektaru.
Tokios sąlygos lapuočių miškuose, o ypač senuose skroblynuose, retai aptinkamos, todėl susidarė sąlygos ir mokslui įdomioms, retoms rūšims“, – papildo botanikė.
Šiame miške pratekančiame upelyje, aukštose pakrančių žolėse taip pat rasta daug moliuskų. Jų stebėta ir samanose ant medžių kamienų. Tikėtina, jog čia galima aptikti įdomių moliuskų rūšių, todėl planuojame šiame miške dar atlikti tolimesnius tyrimus.
Šaltinis: tv3.lt