Prieš kelias dienas Kauno apygardos teismas baigė tirti baudžiamąją bylą, kurioje 22-ejų metų kaunietis buvo kaltinamas dėl psichotropinių medžiagų kontrabandos ir neteisėto disponavimo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu. Jį teismas pripažino kaltu ir skyrė dvejus metus kalėjimo.
Pasak Laisvės partijos atstovės ir Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkės Morganos Danielės, ši situacija dar kartą įrodė, kad Lietuva narkotikų klausimu yra ties beprotybės riba, nes kauniečio prekiautų produktų nė nebūtų galima pavadinti narkotikais.
„Čia yra vienas iš tų pavyzdžių, kuris parodo mūsų baudžiamąjį persekiojimą jau visomis prasmėmis. Šiuo atveju mes kalbame apie „šieną“ – pluoštinę produkciją, kuri net nepatenka į narkotikų diskusijos lauką. Ir tada netgi diskutuojant, kaip aš sakau, apie „šieną“, turim įkalinimo bausmes“, – laidoje „Alfa taškas“ kalbėjo M. Danielė.
Su tokia komisijos pirmininkės nuomone iš dalies sutiko ir Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas. Jis laidoje sakė, kad dėl bausmių griežtumo diskutuoti galima, tačiau dėl narkotikų įstatymų pataisų jis ir jo atstovaujama partija griežtai pasisako prieš.
„Šiaip galima būtų kalbėti dėl bausmės dydžio ir kitų variantų, bet dėl kažkokio atlaisvinimo ar atleidimo ir paleidimo visko savaime, mes prie tokio dalyko tikrai nenorime grįžti ir per tokias diskusijas mes pasisakome prieš.
Kalbant apie šį atvejį, tai jau procedūrų klausimas. <…> Teismas pasisakė aiškiai: norite prekiauti, yra procedūra, patvirtinti reglamentai. Įsitikinkite, kad visos medžiagos neviršyja duotų normų ir prekiaukite“, – teigė V. Fiodorovas.
Už grotų siunčia keisti įstatymai
Pasak M. Danielės, įstatymų ir teismų klausimais diskutuojant su verslais, daugiausiai skundų komisija gauna dėl to, kad įmonėms, gaminančioms aliejų, makaronus ar kitą produkciją, kurios sudėtyje yra reikalinga narkotinė medžiaga, dėl itin mažo įstatymų leidžiamo narkotikų kiekio neturi galimybės pamatuoti, ar produkte naudojama narkotine medžiaga yra leistinose normose.
„Su šia problema susiduria net maistinio aliejaus gamintojai, kuomet yra nustatyti slenksčiai tokie maži, kad jų nenustato net pramonėje turima įranga. Tai jeigu tik aliejų nuveža į Nacionalinę laboratoriją, ištiria ir paaiškėja, kad jis viršija nustatytą slenkstį, aliejų, ką tenka girdėti, liepia tiesiog išpilti ir sunaikinti.
Tai jau yra ir galėtų būti pagrindinė sankcija, kuomet produktas neatitinka nustatytos normos. Plačiausia ir adekvačiausia sankcija, kuri turėtų būti pritaikyta tokioje situacijoje“, – kalbėjo M. Danielė.
Laisvės partijos atstovė teigė, kad gaminant bet kokį pramonėje naudojamą produktą, kuriame nėra tetrahidrokanabinolio (TCH – narkotinė medžiaga, red.), galima atrasti dulkeles, kurios patenka nuo paties augalo, iš kurio gaminamas produktas.
„Tokiu atveju mūsų tarnybos pradeda ieškoti sprendimų. Prašo naudoti pūtiklius, bandyti tas dulkeles nupūsti.
Mes einame jau į beprotybės ribą, kadangi patys nusistatėme slenksčius, kurie neatitinka realybės ir tada jau galvojame ką daryti su tais žmonėmis, kurie viršijo tuos slenksčius ir kaip juos nubausti. Jeigu toliau taip bus, bylos gali atsirasti bet kur. Ir dėl arbatos, ir dėl makaronų“, – laidoje sakė M. Danielė.
Pažadų įvykdyti nepavyko
Lietuvoje kanapių dekriminalizavimo klausimas taip ir lieka mirties taške. Nors su pažadais atėjusi Laisvės partija norėjo ir mėgino tą įgyvendinti, panašu, kad šios kadencijos Seime to padaryti nebepavyks.
Į klausimą ar Laisvės partija pripažįsta, kad vis tik negebėjo per šią kadenciją įgyvendinti kone pagrindinio partijos užsibrėžto tikslo, M. Danielė atsakė jog tai – dar ne pabaiga.
„Aš, kaip visą gyvenimą dirbusi šioje srity, aš esu šios srities ekspertė, tai – pagrindinės mano žinios ir įdirbis, tikrai dirbsiu ir toliau.
Iš esmės pritrūko vos penkių balsų. Pasakyti kodėl, na, Seimas yra toks, koks jis yra, ir tų balsų pritrūksta ne šiam vienam sprendimui, bet ir daugeliui kitų sprendimų, kurie susiję su, kad ir kaip bebūtų gaila sakyti, su mokslo faktais, pragmatiška politika ir žmogaus teisėmis“, – taip išsireiškė Laisvės partijos atstovė.
Į M. Danielės pasisakymą sureagavo ir V. Fiodorovas. Jo teigimu, Laisvės partija nesugeba priimti neigiamo vertinimo į narkotikų dekriminalizavimą, nes net Seime svarstant šį klausimą iš partijos lūpų sklido keisti pravardžiavimai.
„Esmė yra tame, kad mes galime kalbėti apie kažkokių bausmių mažinimą, jeigu mes matome bendrą kažkokį vaizdą.
Bet bendras vaizdas yra toksai. Turėjome su Morgana diskusiją apie mokyklas. Situacija mokyklose yra sparčiai blogėjanti. Ką padarė Seimas ir, konkrečiai, komisija per šią kadenciją –praktiškai nieko, nes situacija ir toliau blogėja. Tačiau visais įmanomais būdais bandome stumti narkotikų dekriminalizavimą kaip pačią pagrindinę priežastį išspręsti narkotikų vartojimo problemas, dėl to Seimui ir pritrūko penkių balsų.
Pritrūko, nes buvo girdėti tokie žodžiai kaip: „žinote, jūs esate panašūs į Kremliaus atstovus, jeigu jūs balsuojate prieš narkotikų dekriminalizavimą“. <…> Kai tokie argumentai iškelti, tai visiškai normalu būtų atrodę, jei ir daugiau būtų balsų pritrūkę“, – pasipiktinimo neslėpė V. Fiodorovas.
Valdančiųjų ir opozicijos nuomonės išsiskyrė
Po Darbo partijos frakcijos pirmininko akibrokšto Laisvės partijos daržan pasipiktinimą laidoje pareiškė ir M. Danielė.
Komisijos pirmininkės teigimu, baudžiamieji įstatymai ir perteklinis žmonių persekiojimas, baudimas bei įkalinimas yra vienas iš pagrindinių režimų bruožų.
„Remiantis rodikliais, imant bendrą skaičių įkalintų žmonių kalėjimuose, imant kalėjimų darbą, imant kokio ilgio yra bausmės, imant proporcingumą, kaip matom ir dabar, už „šieną“ du metai, tai mes tikrai, deja, esame panašūs į Baltarusiją ir Rusiją. Tas palyginimas nėra iš piršto laužtas“, – teigė M. Danielė.
Po tokio pareiškimo M. Danielė pridūrė, kad ir teisėjai yra išvargę nuo tokių bylų – skambina tiesiai jai ir prašo kuo greičiau išspręsti šį klausimą.
„Ir teisėjai, beje, skambina man į kabinetą sakydami kada greičiau jūs ten išspręsit, nes mes jau pavargom nuo šitų bylų, mes čia žmones turim teisti dėl šitų neadekvačių įstatymų. Prašau, greičiau išsispręskit“, – laidoje kalbėjo Laisvės partijos atstovė.
Tuo tarpu V. Fiodorovas keistai šypsojosi. Anot jo turimų žinių, nuomonės skiriasi net ir pačiose teismo ir kitose teisėsaugos institucijose.
„Žinot, yra teisėjai, kurie skambina ir sako nespręskit, yra policija, kuri skambina ir sako nespręskit. Tai kuriam čia dabar daugiau kartų paskambino?
Mes turėjome diskusiją pas save frakcijoje su policijos atstovais, ministerijos atstovais dėl mokyklų konkrečiai. Sėdėjo policijos komisaro pavaduotojas ir mūsų frakcijoje pasakė, kad klausimą reikia spręsti iš esmės, narkotikų dekriminalizavimo aš nepalaikau. Praėjo savaitė, policija atsiuntė kitą atstovą, kuris pasakė kitaip. Tai kuris dabar teisingesnis policijoje?“, – šmaikštavo V. Fiodorovas.
Šaltinis: alfa.lt
