Lietuvos bankas (LB) prabilo apie investicinio būsto apmokestinimą, argumentuodamas, kad tai galėtų prisidėti prie tvaresnės būsto rinkos ir mažesnių kainų svyravimų.
Vis tik dalis ekspertų užsimezgusias kalbas vertina neigiamai – esą „buvo pasakyta „A“, bet nebuvo pasakyta „B“.
Apie naujus iššūkius NT rinkoje ir tai, ar nuosavas būstas netaps tik turtingųjų privilegija, diskutuoja Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius ir KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto doc. dr. Evaldas Stankevičius.
Užsiminėte apie Lietuvos banko idėją įvesti naują mokestį asmenims, kurie perka būstą kaip investiciją, tai yra perka ne pirmąjį būstą. Kaip vertinate tokią idėją ir ar manote, kad būsto rinkoje ji įneštų daugiau energingumo, atsirastų daugiau būstų rinkoje, ar vis tik matote, kad tokie pakeitimai nebūtų tikslingi?
M. Statulevičius: Kitų šalių praktika, kuria remtasi argumentuojant šį pasiūlymą Lietuvai, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, rodo, kad tokio sandorio mokesčio įvedimas investiciniam turtui apriboja nuomojamo būsto pasiūlą.
Jeigu Lietuvoje mes turime tikslą kurti skaidrią, mokesčius ir sutartis deklaruojančią nuomojamo turto rinką, tai turbūt būtų ribojantis veiksnys. Žmonės tuomet galvotų: kam man mokėti tą mokestį, kuris gerokai kerta per grąžos rodiklius? Gal tada geriau investuosiu į kitas formas arba kitose šalyse, kas valstybei, matyt, atneštų dar didesnę žalą.
Aš manau, kad čia reikia daugiau diskusijų, nes buvo pasakyta „A“, bet nebuvo pasakyta „B“: nenurodytas nei mokesčio dydis, nei kam jis taikomas – ar privatiems, ar viešiems, ar komerciniams sandoriams ir panašiai.
Ši idėja nėra nauja, ji tvyrojo ore jau kurį laiką, bet reikia labai galvoti apie laiką, kuriuo ji iškeliama.
Jeigu dabar formuojame būsto politiką, o vienas esminių dalykų ir Europoje, ir Lietuvoje yra tas, kad turime visomis formomis didinti pasiūlą ir prieinamumą, tai jeigu dabar mes tą nuomą užgniaužiame apmokestindami baudžiamąja priemone, mes ją apribojame.
Abejoju, ar toks dabar yra mūsų tikslas. Manau, kad neturėtų būti toks tikslas. Diskutuoti galime, bet ar taip bus pasiekta tai, ko norima? Kad nebus investuotojų, bet bus daugiau pirkėjų rinkoje? Tiesiog padidinkime pasiūlą. Bus didesnė pasiūla – ir tiems pirkėjams bus didesnis pasirinkimas. Leiskite Vilniuje statyti ne 5 tūkst., o 8 tūkst. būstų.
Aktyvuokime valstybinės žemės fondą – esame pateikę pasiūlymą leisti vystytojams įsigyti žemę aukcionuose. Nors žemės reforma didmiesčiuose, išskyrus Vilnių, tarsi ir baigta, leiskime įsigyti sklypus statyboms ir Vilniuje. Atsidarytų didžiulės galimybes pasiūlyti daugiau būstų.
Vilnius yra augantis miestas, Kauno regionas – taip pat, yra ir kitų savivaldybių, bent jau išlaikančių tvarų gyventojų skaičių. Tai būtų didžiulė paspirtis, nuimtų karštį tiek nuo kainų, tiek nuo pasiūlos trūkumo, ir nereikėtų svarstyti tokių sprendimų, kaip investavimo į nekilnojamąjį turtą apribojimas.
Lietuvos banko atstovai užsimena, kad nekilnojamasis turtas yra ta sritis, kurioje nėra pakankamai išnaudojamos galimybės mokesčiams surinkti.
Galbūt tai spekuliatyvi įžvalga, tačiau pastarasis siūlymas įvesti tam tikrą mokestį asmenims, perkantiems būstą kaip investiciją, yra vienas iš tokių būdų surinkti papildomą mokestį. Kaip apskritai vertinate tokią idėją? Suprantu, kad gairės dar nėra aiškios, bet ar matote čia kažkokią perspektyvą?
E. Stankevičius: Žinokite, čia reikėtų apsibrėžti iš tikrųjų daug dedamųjų. Pirma dedamoji – ar kalbame apie Vilnių, Kauną ir kelis didžiuosius miestus, ar kalbame apie visą Lietuvą? Ko gero, reikėtų įvertinti, kad toks įstatymas būtų priimtas visai Lietuvai.
Antras aspektas – 87 proc. lietuvių gyvena nuosavuose namuose. Trečias dalykas, kaip ir minėjau, daugiausia kalbame apie Vilnių, šiek tiek paliečiame Kauną. Taip, Vilniuje galbūt tai turėtų šiokį tokį poveikį, bet prisiminkime būsto kainų augimą.
Jeigu tas mokestis bus vos 1 ar 2 proc., jis tikrai nieko nepaveiks.
Skaičiavome, kad per 30 metų vidutinis pajamingumas yra apie 13,9 proc., o tai reiškia, kad šis mokestis turėtų būti toks, kuris iš principo numuštų norą investuoti į būstą, tačiau tokia grąža iš tikrųjų yra stebuklingai gera, ir, man atrodo, ji tikrai neturėtų keistis artimiausiu metu.
Tikėtina, kad jeigu mokestis sieks 1, 2 ar 3 proc., iš esmės jis situacijos labai stipriai nepaveiks.
Antras dalykas, turėtume pažiūrėti, ką daro kitos šalys, ypač didmiesčiuose. Pavyzdžiui, Madride ar Milane dėl trumpalaikės nuomos yra labai apribota galimybė mieste gyventi darbo jėgai, kuri ten randa darbą. Pas mus šis segmentas greičiausiai labiau nukreiptas į ilgalaikę nuomą.
Akivaizdu, kad būsto kainos kyla dėl didėjančio žmonių, dirbančiųjų skaičiaus, darbo vietų bei migracijos. Jeigu sukurtume darbo vietas ne Vilniuje, o, pavyzdžiui, Jurbarke, atsirastų disbalansas, kuris dalį žmonių nukreiptų gyventi ne sostinėje, bet kitame mieste.
Jeigu kalbame šiek tiek plačiau apie nekilnojamojo turto segmentą, reikėtų pažiūrėti, kokios šalyje iš esmės yra vidutinės kainos – kokia kaina Ignalinoje, Skuode, Mažeikiuose ar kitur – ir kaip iš tikrųjų turėtų būti vykdoma regioninė politika kuriant darbo vietas.
Kyla klausimas: kas pirmiau turi atsirasti – būstas ar darbo vieta? Būtent į šį segmentą reikėtų žiūrėti. Kaip minėjau, beveik 90 proc. lietuvių gyvena nuosavuose namuose. Žmogus, investuojantis į šį turtą, tikrai galėtų investuoti kitur ir rasti panašią grąžą, bet ar tikrai toks mokestis išspręs problemą? Nemanau, kad jis turėtų didesnį poveikį būsto įperkamumui.
Būsto įperkamumo kainas lems tai, kiek mes sukuriame, kokią pelno dalį skiriame darbo užmokesčiui ir kur kuriame darbo vietas. Tai pagrindiniai makroekonominiai rodikliai, kurie turėtų nulemti, ar reikia to mokesčio, ar ne, ir koks jis turėtų būti.
Kitas dalykas, turime atnaujintas nekilnojamojo turto vertes ir atitinkamą nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, pagal kurį galime iki 5 proc. per metus didinti apmokestinamąją vertę.
Galima būtų ne priiminėti naują įstatymą ar naują mokestį, bet, pavyzdžiui, nustatyti, kad antrasis būstas apmokestinamas 4 proc. Tai iš tikrųjų būtų ženkli suma įvertinus, kad Registrų centro vertės atitinka rinkos kainas ir tikrai nėra mažos.
Aš manyčiau, kad papildomo mokesčio įvedimas iš esmės neišspręstų problemos ir nepaveiktų rinkos taip, kaip tikimasi.
Šaltinis: TV3.LT
