Naujausios apklausos duomenimis, išryškėjo kelios pagrindinės pavardės, kurias žmonės, remdamiesi asmenine nuomone, matytų Lietuvos prezidento poste. Politologai atkreipia dėmesį, kad nors reitinguose išsiskiria tokie politikai kaip „valstiečių“ frakcijos narys Ignas Vėgėlė ar „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, tai dar neparodo tikrosios rinkimų dinamikos.
Daugiausia respondentų prezidento poste norėtų matyti I. Vėgėlę, po jo rikiuojasi R. Žemaitaitis bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovė Ingrida Šimonytė. Tai rodo naujausia naujienų portalo LRT užsakymu atlikta apklausa.
Prezidento poste I. Vėgėlę įsivaizduotų 10,4 proc. respondentų [red. past. – iš viso dalyvavo 1 014 respondentų], R. Žemaitaitį – 9,7 proc., o I. Šimonytę – 8,7 proc respondentų.
Politologas Vytautas Dumbliauskas paaiškino, kas galėjo lemti R. Žemaitaičio buvimą antroje apklausos vietoje.
„Dėl Žemaitaičio aš labai nenustebau, nes jis dabar labai ryškus, ir labai aktyvus, ir t.t. Aš nenustebau ir dėl Šimonytės, nes dešinioji elektorato pusė, dešinieji rinkėjai – vis tiek yra ištikimi.
Deja, matyt, Šimonytė vėl eis pralaimėjimo link, nes TS-LKD kandidatas realiai šansų neturi – jų elektoratas ištikimas, bet ribotas.
Vis tiek partija turi dalyvauti prezidento rinkimuose – tai kaip reklama partijai“, – sakė jis.
Nustebino Vėgėlės pirma pozicija apklausoje
Pašnekovas teigė, kad I. Vėgėlės iškilimas stebina, nes anksčiau jis rinkimuose pasirodė silpnai, priešingai nei kiti politikai.
„Mane nustebino Vėgėlė. Jis labai prastai pasirodė 2024 metų prezidento rinkimuose. Kiek pamenu, Žemaitaitis buvo trečias, o Vėgėlė – gal ketvirtas ar penktas, geriausiu atveju ketvirtas [red. pastaba – patikslinimas: I. Vėgėlė prezidento rinkimuose 2024 m. liko trečias, R. Žemaitaitis – ketvirtas].
Po to jau buvo pradėta prognozuoti, kad rudenį Žemaitaitis Seimo rinkimuose pasirodys neblogai. Ir taip ir įvyko – surinko dar daugiau, gal net apie 16 proc. [red. pastaba – 15,26 proc.]“, – dalijosi ekspertas.
Anot V. Dumbliausko, I. Vėgėlė netikėtai sugrįžo į politiką galimai dėl aktyvumo ir gebėjimo save pateikti, nepaisant kritikos jo profesinei veiklai.
„O Vėgėlė mane nustebino, nes atrodė, kad jis jau yra „mušta korta“. Gal suveikė tai, kad jis bando kurti partiją, organizavo piliečių konferenciją. Kažkas, matyt, suveikė – jis vėl atsirado politinėje arenoje.
Šiaip, jis teisininkas, turi iškalbą, kompetenciją, kvalifikaciją. Nors buvo kalbų viešojoje erdvėje, kad jo advokatų kontora net beveik neturi užsakymų, bet tiesiog moka save pateikti“, – savo nuomonę pateikė jis.
Žemaitaitis – nesolidus prezidento variantas
Politologas pažymėjo, kad apklausų rezultatai rodo panašias tendencijas kaip rinkimuose, tačiau I. Vėgėlė laikomas solidesniu kandidatu nei R. Žemaitaitis.
„Pagal apklausas, dabar už Vėgėlę būtų apie 10,4 proc., už Žemaitaitį – apie 9,7 proc., o Šimonytę palaikytų apie 8,7 proc. Tai nėra labai dideli skaičiai, bet jie panašūs į tai, ką Žemaitaitis gavo realiuose rinkimuose.
Vis dėlto manau, kad Žemaitaitis daugiau nei maždaug 10 proc. nelabai patemptų – jis per daug poliarizuojantis, nesolidus kaip prezidento kandidatas.
Vėgėlė šiuo požiūriu solidesnis, inteligentiškesnis, profesorius, buvęs advokatų tarybos pirmininkas, geba save pateikti“, – komentavo jis.
V. Dumbliauskas įvardijo, kad „Nemuno aušros“ lyderis dėl visuomenės susiskaldymo, neturėtų realių šansų laimėti, o I. Vėgėlės stiprėjimas kelia klausimų dėl rinkėjų persiskirstymo.
„Žemaitaitis labai skaldo visuomenę – vieni jį palaiko, kiti atvirai nemėgsta. Net socialdemokratai jį kritikuoja – buvo atvejų, kai viešai vadino labai aštriais žodžiais. Todėl nemanau, kad jis turi realių šansų tapti prezidentu.
Tuo metu Vėgėlės iškilimas, man atrodo, kaip siurprizas, nes skeptiškai žiūrėjau į jo bandymus kurti partiją.
Kyla klausimas, iš kur jis ims rinkėjus – Žemaitaičio rinkėjai greičiausiai liks su juo, nebent atsirastų naujų persiskirstymų“, – iškėlė klausimą pašnekovas.
Jis svarstė, kad, jeigu galėtų atsirasti naujas kandidatas socialdemokratų partijoje, jie ieškotų neutralesnio kandidato, kuris gautų platesnį palaikymą.
Apklausos – nebūtinai tikslus rodiklis
Politologas Saulius Spurga atkreipė dėmesį, kad apklausos nėra tikslus rodiklis, nes jose vertinami neaiškūs ir nebūtinai kandidatuosiantys asmenys.
„Suprantame, šitie tyrimai neatskleidžia tikro paveikslo, nes mes neturime tikrų kandidatų. Iš plataus spektro žmonių pasirenkami tie, kuriems respondentai jaučia simpatiją.
Ir gaunasi, kad tie 10 proc., kaip žinome, niekaip negali nulemti ar garantuoti kažkokios sėkmės – tai vis tiek yra tik 10 proc.“, – savo įžvalgas pateikė jis.
Pasak eksperto, apklausų rezultatus iškreipia tai, jog vertinamieji asmenys yra realiai nedalyvausiantys kandidatai, bet jos gali parodyti politikų elektorato dydį.
„Kitas dalykas – tie procentai dar pasidalina tarp žmonių, kurie net nėra politikai ar net neketina dalyvauti prezidento rinkimuose.
Tai irgi, manau, yra svarbus faktorius. Tokios apklausos rodo, kiek politikai turi savo tvirtesnių rinkėjų, kokią bazę yra susiformavę“, – paaiškino pašnekovas.
S. Spurga suregavo į I. Vėgėlės buvimą pirmoje vietoje.
„Apklausoje, žinoma, išryškėja I. Vėgėlė, kuris dalyvavo praėjusiuose rinkimuose [red. past. – prezidento] ir dabar yra Seimo narys. Nors jis nėra labai aktyvus, bent jau taip atrodo, dar pradėjo burti savo šalininkų grupę.
Neaišku, ar tai virs partija, ar ne, bet šiuo atveju jis tikrai išsiskiria reitinguose, ir tai rodo, kad jis lieka politikoje ir turi savo šansą“, – pastebėjo jis.
Dėmesys į Kęstutį Budrį
Politologo nuomone, verta stebėti užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio galimus sprendimus dėl kandidatavimo į prezidentus.
„Kiti politikai didelės staigmenos nesukelia – paklaidos ribose minimi Žemaitaitis ir Šimonytė.
Taip pat verta pažymėti Budrį: jis nepatvirtino, kad dalyvaus prezidento rinkimuose, bet ir nepaneigė. Tai irgi signalas, į kurį verta atkreipti dėmesį“, – komentavo pašnekovas.
S. Spurga pabrėžė, kad K. Budrys turi nemažą potencialą dėl savo dabartinių pareigų ir matomumo.
„Kaip politikas, kuris nėra partijos lyderis ir iki šiol nebuvo labai aktyvus politiniame gyvenime, jis yra naujas veidas – labiau žinomas kaip patarėjas, dabar ministras.
Tai rodo, kad jo potencialas yra nemažas“, – samprotavo jis.
Politologas, kalbėdamas apie I. Šimonytės ir R. Žemaitaičio perspektyvas, teigė, kad jų pagrindinis trūkumas yra nepopuliarumas visose rinkėjų grupėse. Prezidentas turi turėti daugumos pasitikėjimą, anot jo.
Kaip pridūrė S. Spurga, I. Šimonytė yra populiari tarp dešiniųjų, savo partijos rinkėjų, o R. Žemaitaitis turi lojalių rėmėjų, bet dėl neigiamų vertinimų jo šansai tapti prezidentu yra menki.
Apskritai, ką pastebėjo ekspertas, Lietuvoje jau seniai pastebėta, kad rinkėjai linkę rinktis nepartinius ar naujai startuojančius kandidatus.
Šaltinis: TV3.LT
