Po audringų praėjusios savaitės diskusijų dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervo lėšų panaudojimo sušauktas neeilinis Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdis. Gydymo įstaigoms jau po pirmo ketvirčio stokojant lėšų apmokėti už viršsutartines paslaugas, ministrė Marija Jakubauskienė ramino, kad procesas yra visiškai kontroliuojamas ir pinigų žadėjo surasti.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad praėjusį trečiadienį paaiškėjus, jog priežiūros įstaigos jau suteikė viršsutartinių paslaugų už maždaug 40 mln. eurų, tačiau nėra lėšų joms apmokėti, kilo audringa diskusija.
Ją įplieskęs „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis reikalavo pasiaiškinti, iš kur bus paimtos lėšos, „atleidinėjo“ tiek finansų, tiek sveikatos apsaugos ministrus, negailėjo aštrių ir net užgaulių pasisakymų.
Tiesa, tokie pareiškimai koalicijos partneriams neprasprūdo pro akis. Premjerė Inga Ruginienė pirmadienį teigė, kad R. Žemaitaičio elgesys Sveikatos reikalų komitete jai yra nepriimtinas, koalicijos partneris „daro šou“, o situacija dėl sveikatos srities finansavimo Vyriausybėje yra sprendžiama.
Ministrė: procesas yra visiškai kontroliuojamas
Sveikatos apsaugos ministrė M. Jakubauskienė patikino, kad tai, kas atsidūrė skandalingų diskusijų epicentre, yra visiškai įprastas kiekvienais metais vykstantis procesas, kurio politikams nereikėtų išnaudoti.
„Viršsutartinių paslaugų apmokėjimas sveikatos sistemoje, kaip klausimas, yra rutininis, sprendžiamas kiekvienais metais. Kai baigiasi pirmas ketvirtis, tuomet toliau diskusija vyksta, kokia tvarka, kokiomis apimtimis, atsižvelgiant į biudžeto galimybes, bus apmokėtos viršsutartinės paslaugos.
Tai yra absoliučiai natūrali sveikatos apsaugos sistemos dinamika įprastoje metų eigoje ir Sveikatos apsaugos ministerija šiais metais kaip ir pernai glaudžiai dirba su Finansų ministerija įprasta darbine tvarka sprendžiame klausimus“, – pirmadienį neeilinio posėdžio metu Seimo kalbėjo ji.
M. Jakubauskienė teigė, kad procesas yra „visiškai kontroliuojamas“. „Bandymai pateikti jį kaip netikėtumą tikrai neatitinka realybės. Viršsutartinės paslaugos, kaip ir kiekvienais metais, bus apmokamos prioriteto tvarka pagal tai, kaip yra numatyta ir visi Lietuvos gyventojai paslaugas gaus visuose Lietuvos regionuose, visose gydymo įstaigose“, – kalbėjo ministrė.
Ragino nesiekti politinių dividentų
Ji ramino, kad „visi Lietuvos pacientai gali jaustis saugūs, kad reikalingą medicininę pagalbą jie visose Lietuvos gydymo įstaigose tikrai gaus.“
„Papildomas įsikišimas ar intervencijos čia tikrai nėra reikalingos, mūsų pajėgos yra sutelktos, resursai ir mechanizmai yra vietoje, (…) kasmetinių finansinių procedūrų išnaudojimas politiniams dividendams tokioje jautrioje sistemoje, kaip sveikatos apsaugos sistema, daugiau stabilumo nesuteikia.
Tai yra techninis vadybinis procesas, kuris reikalauja susikaupimo iš visų pusių, o ne triukšmo. Ir ne kartą, kaip jau sakiau ir pasikartosiu, sveikatos apsauga neturi tapti politinių kovų aikštele“, – pridūrė M. Jakubauskienė.
Poreikis didesnis, nei numatoma sutartyse?
Konservatorė Jurgita Sejonienė priekaištavo, kad paslaugų planavimas yra viena, tačiau realus jų poreikis yra didesnis.
„Pajamos, kurios surenkamos iš PSD, yra nukreipiamos į sveikatos PSDF rezervą ir jų naudoti negalima. Tuo metu jau dabar gydymo įstaigos išsako, kad joms nesumokama už suteiktas viršplanines paslaugas.
Aš suprantu, kad įstaigoms reikia planuotis, bet, matyt, ir jūs suvokiate, kad planavimas tai yra ne pagal tai, ką įstaiga nori suteikti, bet pagal tai, koks yra realus poreikis.
Tai kaip dabar gyventi būtent rajonų gydymo įstaigoms? Kaip joms teikti pajamas, nes jos jau persitvarkė, perėjo nuo stacionarinio paslaugų teikimo modelio į dienos paslaugas. Kaip joms dabar gyventi? (…) Ar įmanoma išvis planuotis, pavyzdžiui, kitų metų PSDF biudžetą pagal realų poreikį?“ – klausė parlamentarė.
Ligonių kasos: įstaigos teigia daugiau paslaugų, nei yra medicininis poreikis
Valstybinės ligonių kasos vadovas Gytis Bendorius patikino, kad viskas yra skaičiuojama pagal patvirtintus rodiklius, tačiau kartu atkreipė dėmesį, kad įstaigos ima suteikti per daug paslaugų, kurioms medicininio poreikio nėra.
„Yra įstaigų, kurios vienų sutarčių vienų paslaugų nevykdė, kitas viršijo. Mums šiek tiek kelia nerimą konsultacijų ir dienos chirurgijos viršijimai, nes mes vertiname bendrąja prasme, kad realaus medicininio poreikio tokiai gausai operacijų ir konsultacijų nėra.
Tas pačias žmonių sveikatos problemas galima išspręsti ir suteikiant mažiau paslaugų. Yra smulkaus prirašinėjimo, pakartotinių paslaugų, bet tai yra smulkmenos, lyginant su visomis paslaugomis, ką rimtai ir labai atsakingai Lietuvos medikai teikia“, – aiškino VLK vadovas.
„Didelės dramos nėra“
Pasak jo, viršsutartinėms paslaugoms išleista suma – 40 mln. eurų – sudaro apie 4 proc., kiek ligonių kasos apskritai išleido per pirmąjį šių metų ketvirtį. Tuo metu bendrai yra išleista 980 mln. eurų vaistams, paslaugoms, reabilitacijai, stacionarui ir panašiems darbams.
„Tai didelės dramos bendrąja prasme čia nėra. Kitas dalykas, kad dalis gydymo įstaigų, gavusios sutartis ir tarsi įsipareigojo jų laikytis, tačiau turi galimybę teikti šiek tiek daugiau paslaugų ir pradėjo jas teikti. (…) Jeigu įstaigos nutartų šiek tiek sumažinti apimtis, tai reikštų, kad vietoj trisdešimties dienų laukimo laiko konsultacijai, būtų trisdešimt viena diena su puse.
Tai irgi ne tragedija. Tai viena diena laukimą kitam žmogui pavėlintų, bet mes sutilptume tuose finansuose, dėl kurių esame sutarę. Ir, manau, su gydymo įstaigomis diskusijų metu per artimiausius mėnesius pasieksime tą balansą tarp finansinių galimybių ir realių gyventojų poreikių“, – kalbėjo G. Bendorius.
Finansų ministras: privalome riboti išlaidas
Į posėdį iškviestas Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas konstatavo, kad kuo surenkama daugiau pajamų, tuo didėja ir PSDF biudžetas, tačiau jis negali būti naudojamas, kaip panorėjus.
„Noriu priminti, kad, kad, kad mūsų šalies dabar fiskalinę tvarkumą riboja išlaidos, o ne deficitas. Tai tiesiog mes pagal tai, ką mes esame susitarę su Europos Komisija ir visos Europos šalys yra susitarusios, galime savo išlaidas didinti tam tikru dydžiu. Tai yra kitais metais mūsų išlaidos gali augti 4,8 proc.“, – sakė jis.
Parlamentaras Rimas Jonas Jankūnas savo ruožtu kėlė klausimus, ar gyventojų sumokėti mokesčiai šiuo atveju pasiekia tikslą.
„Kalbėjome apie PSDF rezervą. Ministras dabar, man atrodo, suka uodegą kalbėdamas apie biudžeto balansavimą. Reiškia, jis naudoja mūsų sumokėtus pinigus tam, kad balansuotų biudžetą, kad spręstų problemas. Žmonės moka pinigus, rezervas didėja, žmonės negauna paslaugų.
Tai man yra įtarimas, kad tiesiog Finansų ministerija nedirba savo darbo ir sveikatos apsaugos sistemos sąskaita balansuoja biudžetą, sprendžia kitas problemas. Ir tada jau man panašu į netiesą, kad mums prioritetas ir sveikatos apsauga. Man atrodo atvirkščiai“, – komentavo jis.
K. Vaitiekūno aiškinimu, nepaisant to, kad draudimo fondo įmokų surenkama daugiau, nei planuota, būtina žiūrėti į visą valstybės finansų sistemą:
„Galiu užtikrinti, kad Finansų ministerija tikrai nesukčiauja ir nieko neslepia. Tiesiog yra tokia mūsų mokestinė sistema. (…) Vaizdžiai išsireiškus, aišku, tai yra kaip skirtingos mūsų švarko kišenės, bet tai, kad mūsų vienoje kišenėje guli šiek tiek daugiau pinigų, o kitoj šiek tiek trūksta, bendros sumos nekeičia.“
Pirmenybė apmokėti – prioritetinės paslaugoms
Ministrės teigimu, minėtam 40 mln. eurų stygiui viršsutartinėms paslaugoms finansuoti esą rasti resursai ligonių kasoje, PSDF biudžete, dar 20 mln. eurų bus apmokama iš PSDF rezervo.
Kaip patikslino G. Bendorius, kol kas numatyta apmokėti paslaugų už 12,6 milijonų eurų. Jis priminė, kad viršsutartinių paslaugų apmokėjimo tvarka ir prioritetų grupės nesikeitė: „Šiuo metu esame paruošę sprendimą dėl dalies viršsutartinių pirmo ketvirčio paslaugų apmokėjimo, kuris apima pirmą ir pirmą B prioritetą, tai yra 12,6 milijonų eurų.
Tai yra suma, kurią mes saugiai galime išleisti apmokėdami pirmą ketvirtį, nes, sakė kaip finansų ministras, ne visai aišku, kaip atrodys antrasis [ketvirtis]. (…) Tos lėšos būtų paskirtos ir sumokėtos greičiausiai gegužės pabaigoje.“
Gali tekti rinktis – apmokėti paslaugas ar kompensuoti naujus vaistus
Jis priminė, kad pirmas prioritetas apmokant viršsutartines paslaugas tenka prioritetinėms ambulatorinėms konsultacijoms, stebėjimui, gimdymui, insulto, infarkto gydymui, kardiochirurgijai, širdies stimuliatoriams, sąnarių endoprotezavimui, onkologijai, stacionarinei reabilitacijai. Pirmai B grupei priskiriami tokie brangūs tyrimai kaip hemodializė, angiografijos, onkohematologijos, hepatito C ir panašūs tyrimai.
Kiek toliau pavyks apmokėti už viršsutartines paslaugas, jo teigimu, priklausys nuo galimybių naudoti rezervą. Tiesa, VLK vadovas neatmetė, kad stokojant lėšų gali tekti lėšas perkelti tarp skirtingų eilučių, kitaip sakant, rinktis tarp sudėtingų medicininių procedūrų apmokėjimo ir naujų vaistų kompensavimo.
„Ar įtraukti naują, naujai sukurtą vaistą, bet nesumokėti už daugybines traumas arba insulto gydymą – čia yra sunki etinė dilema. Ir, aišku, jeigu ją teks spręsti, kažkokiu būdu tarsimės.
Bet taip gali nutikti, kad vietoj vieno kito naujo vaisto išleisime pinigus rimtoms paslaugoms apmokėti, nes viena sritis ar vienas gydymo būdas vaistais, operacija ar psichologo konsultacija nėra kažkuo geresnis už kitą. Jie visi gelbėja gyvybes ir mažina kentėjimą. Tai taip iš tikrųjų gali būti, kad galbūt naudosime paslaugų pinigus vaistams, o galbūt vaistų pinigus – paslaugoms“, – svarstė jis ir pridūrė, kad vaistams šiemet skirta rekordiškai didelė suma – 19 proc. viso fondo lėšų.
„Tokios didelės proporcijos nėra niekada buvę. Vaistų finansavimas yra ypatingai geras. Šiemet iš rezervinio sąrašo į kompensavimą įtraukime visus vaistus, taip, kaip numato įstatymai. Pagal įstatymus galime šiemet vaistų naujų ir nebeįtraukinėti“, – sakė G. Bendorius.
VLK uždėjo apynasrį daliai viršsutartinių paslaugų
Šiemet PSDF biudžetas sudaro daugiau kaip 4,309 mlrd. eurų pajamų ir tiek pat išlaidų. Pagrindinę biudžeto išlaidų dalį sudaro lėšos sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti – daugiau kaip 3 mlrd. eurų. Pernai PSDF lėšomis liko neapmokėta viršsutartinių sveikatos priežiūros paslaugų už 26,8 mln. eurų.
Primename, kad 2024 m. buvo pranešta, jog VLK viršsutartines asmens sveikatos priežiūros paslaugas apmokės lanksčiau – skelbta, jog gydymo įstaigos galės anksčiau gauti apmokėjimą už paslaugas, kurių suteikė daugiau nei buvo numatyta sutartyje, o pacientai laiku gaus reikiamą pagalbą.
Tuomet VLK išreiškė lūkestį, jog pokyčiai įstaigoms suteiks daugiau lankstumo, valdant savo finansus, ir leis geriau atliepti realius pacientų poreikius.
Tačiau 2025 metų gegužę VLK pranešė apie įsigaliojusią naują paslaugų apmokėjimo tvarką, kur prioritetas bus skiriamas tikslingoms paslaugoms. Pagal ją, prioritetinės viršsutartinės paslaugos apmokamos pirmumo tvarka.
Skelbta, kad, atsižvelgiant į PSDF galimybes, sutartis viršijančios paprastos konsultacijos ir neprioritetinės reabilitacijos paslaugos bus apmokamos iki 70 proc., neprioritetinės stacionarinės paslaugos iki 30 proc., kitos paslaugos iki 100 proc. jų bazinės kainos.
Šaltinis: TV3.LT
