Žmonės, patiriantys finansinių sunkumų, dažnai nustemba sužinoję, kad socialinė parama jiems nepriklauso, nors pajamos – minimalios. Nuo 2026 metų valstybės remiamos pajamos siekia 233 eurus, o vertinant teisę į paramą atsižvelgiama ne tik į atlyginimą, bet ir į turimą turtą, santaupas ar net būsto plotą.
Ar tikrai net ir gaunant labai mažas pajamas socialinė parama gali nepriklausyti vien dėl turimo turto?
Socialiniai tinklai
Socialiniuose tinkluose nėščia moteris pasidalijo savo situacija ir klausė, ar neturėdama darbo stažo gali tikėtis bent socialinės paramos. Ji rašė:
„Sveiki, esu nėščia, vasario 11 d. išeinu į dekretines atostogas. Jokių išmokų negausiu, nes neturiu reikiamo darbo stažo. Iki šiol buvau registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau dabar nori mane išbraukti. Auginu dukrą – ar tokiu atveju man arba vaikui vis tiek priklausys socialinė pašalpa? Sakė, kad iki 3 metų mokama socialinė pašalpa, bet ar ji priklausys, jei neturiu jokių pajamų? Ačiū visiems, kurie atsakys.“
Į šį įrašą sureagavę gyventojai dalijosi savo patirtimis ir skirtingais atvejais, su kuriais jiems teko susidurti.
Viena moteris teigė, kad auginant mažametį vaiką registracija Užimtumo tarnyboje nėra būtina, tačiau parama gali būti skiriama ne pačiam tėvui, o vaikui:
„Jums nereikia registruotis Užimtumo tarnyboje, jei auginate vaiką iki 3 metų, tačiau jei negaunate alimentų, socialinė pašalpa bus skiriama tik vaikui.“
Kiti komentatoriai atkreipė dėmesį, kad nėštumas pats savaime nėra pagrindas išbraukti iš Užimtumo tarnybos, o statusas gali būti tik laikinai pakeičiamas:
„Visų pirma, jie neturi teisės išmesti iš Užimtumo tarnybos. Aš pati šiuo metu esu nėštumo ir gimdymo atostogose, sistemoje tiesiog pažymėjo, kad esu išleista į dekretą, ir dar pratęsė man bedarbio išmoką. Pasibaigus dekretui, mano statusas bus laikinai pristabdytas iki tol, kol vaikas pradės lankyti darželį.“
„Kai buvau nėščia, pati buvau registruota Užimtumo tarnyboje – pateikiau pažymą apie nėštumą ir viskas buvo tvarkoje, tikrai niekas neišbraukė. Pateikite gydytojo pažymą ir problemų neturėtų kilti.“
Gyventojai taip pat priminė, kad net ir neturint reikiamo stažo gali priklausyti kitos išmokos:
„Socialinė pašalpa jums, panašu, turėtų priklausyti. Taip pat galite gauti vienkartinę nėščiosios išmoką, o gimus vaikui – vienkartinę išmoką. Jei šeimos pajamos nesieks nustatytos ribos vaiko pinigams, galėsite kreiptis ir dėl papildomų vaiko pinigų.“
Kai kurie dalijosi ir alternatyviais sprendimais, pavyzdžiui, mokymusi profesinėje mokykloje:
„Yra galimybė stoti mokytis nuotoliniu būdu į profesinę mokyklą ir iki kol vaikui sueis 2 metai gauti 444 eurus per mėnesį, taip pat profesinės mokyklos stipendiją. Aš pati stojau mokytis, todėl šią išmoką gausiu iki vaikui sukaks dveji metai – tokia suma tikrai nepamaišo.“
Kas keičiasi nuo 2026 metų
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nurodo, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. piniginės socialinės paramos vertinimas atliekamas pagal atnaujintus dydžius ir normatyvus, kurie skiriasi nuo ankstesniais metais galiojusių.
Šie vertinimo principai taikomi ne tik socialinei pašalpai, bet ir būsto šildymo, geriamojo bei karšto vandens išlaidų kompensacijoms.
Pirmiausia tai susiję su valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio indeksavimu, nuo kurio priklauso ir pajamų, ir turto vertinimo ribos.
Nuo 2026 metų VRP siekia 233 eurus, todėl atitinkamai perskaičiuojamos pajamų ribos, lemiančios teisę į socialinę pašalpą bei kitas piniginės socialinės paramos formas. Taip pat didėja turto vertės normatyvai, nes kilnojamojo turto, santaupų ir kitų vertybių ribos yra tiesiogiai susietos su VRP dydžiu.
Be to, nuo 2026 m. birželio 1 d. įsigalioja pokyčiai būsto ploto vertinime – asmenims, gyvenantiems vieno ar dviejų butų namuose, būsto ploto normatyvas didinamas nuo 60 iki 90 kv. metrų. Vadinasi, kad daliai gyventojų, kuriems anksčiau parama nepriklausė dėl per didelio būsto ploto, nuo 2026 metų situacija gali keistis palankiau.
SADM pabrėžia, kad nors pats socialinės paramos principas nesikeičia – vertinamos tiek pajamos, tiek turtas – konkrečios ribos ir skaičiai kasmet atnaujinami, todėl gyventojų teisė į paramą kiekvienais metais gali būti vertinama kitaip nei anksčiau.
Taip pat pažymima, kad asmenys, turintys turtą, kuris gali generuoti pajamas, pirmiausia turėtų jį panaudoti finansinei padėčiai gerinti. Pavyzdžiui, turint žemės sklypą, tikimasi, kad jis bus naudojamas žemės ūkio veiklai arba kitaip disponuojamas – nuomojamas ar panaudojamas kitoms teisėtoms pajamoms gauti. Šis reikalavimas taikomas siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui socialinės paramos sistema.
Toks principas taikomas siekiant, kad valstybės parama būtų skiriama tiems, kurie iš tiesų neturi realių galimybių užsitikrinti pragyvenimo iš savo turimų išteklių.
Koks turtas dažniausiai „užkerta kelią“ socialinei pašalpai
Vertinant teisę į piniginę socialinę paramą, atsižvelgiama ne į vieną konkretų objektą, o į visą asmens ar šeimos turimo turto visumą, aiškina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Esą net ir labai mažas pajamas gaunantiems gyventojams socialinė pašalpa ar kitos kompensacijos gali nepriklausyti, jei jų turto vertė viršija nustatytą normatyvą.
Skiriant paramą vertinamas nekilnojamasis turtas (būstas, žemė, kiti statiniai), kilnojamasis turtas (transporto priemonės, žemės ūkio technika) bei finansinis ir kitas vertingas turtas – piniginės lėšos, akcijos, vertybiniai popieriai. Vertinamas visas nuosavybės teise turimas turtas, nepriklausomai nuo to, ar jis faktiškai naudojamas, ar generuoja pajamas.
Visa ši turto vertė sudedama ir lyginama su turto vertės normatyvu, kuris nustatytas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme. Jei turto vertė neviršija nustatyto normatyvo, parama skiriama, o jei viršija – parama bendra tvarka nepriklauso.
Nekilnojamojo turto vertė vertinama pagal būsto ploto normatyvus. Kaip jau minėta, nuo 2026 m. birželio 1 d. vieno ar dviejų butų namuose gyvenantiems asmenims taikomas būsto ploto normatyvas didinamas iki 90 kv. metrų. Nekilnojamojo turto normatyvinę vertę kasmet nustato Registrų centras pagal vidutines rinkos kainas.
Nuo 2026 metų valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis siekia 233 eurus. Vertinant teisę į socialinę pašalpą, vieno gyvenančio asmens pajamos lyginamos ne su pačiu VRP, o su 1,1 VRP dydžiu. Tai reiškia, kad pajamų riba, iki kurios socialinė pašalpa gali būti skiriama bendra tvarka, 2026 metais sudaro 256,30 euro per mėnesį. Viršijus šią ribą, socialinė pašalpa pagal bendrą tvarką nebeskiriama.
Svarbu pabrėžti, kad pajamos nėra vienintelis kriterijus, nuo kurio priklauso socialinė pašalpa.
Vertinant teisę į paramą atsižvelgiama ir į asmens ar šeimos turimą turtą – nekilnojamąjį turtą, santaupas, transporto priemones bei kitus vertingus objektus, kurie gyventojams kartais gali atrodyti nereikšmingi, tačiau pagal galiojančią tvarką tampa kliūtimi gauti paramą.
Be to, skaičiuojant pajamas dalis jų gali būti neįskaitoma, pavyzdžiui, tam tikra darbo pajamų dalis ar tikslinės išmokos, todėl galutinis sprendimas kiekvienu atveju priimamas individualiai savivaldybėje, įvertinus visą žmogaus finansinę situaciją.
Kai parama nepriklauso – vis dar yra išeičių
SADM atkreipia dėmesį, kad net ir tais atvejais, kai, įvertinus turimą turtą, nustatoma, jog asmuo ar šeima neturi teisės į piniginę socialinę paramą, savivaldybėms suteikta teisė visais atvejais vertinti individualią situaciją.
Įvertinus gyvenimo sąlygas ir faktinę padėtį, piniginė socialinė parama gali būti skiriama išimties tvarka, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Taip pat pažymima, kad savivaldybės dažniausiai pačios gauna duomenis apie gyventojų turtą iš valstybės registrų ir informacinių sistemų, todėl papildomų dokumentų gyventojams dažnai pateikti nereikia.
Todėl žmonėms, kurie patiria finansinių sunkumų, tačiau pagal bendrą tvarką parama jiems nepriklauso, rekomenduojama kreiptis į savivaldybės administraciją.
Tokiu būdu gali būti priimtas individualus sprendimas ir užtikrinta, kad parama pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia.
Šaltinis: TV3.LT
