Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė lengvinanti galimybę siuntimą valstybės apmokamoms paslaugoms išduoti ir po mokamos gydytojo konsultacijos. Vis tik kiti piktinosi, ar taip dar labiau nesukuriama nelygybė ir labiau pasiturintiems atveriama galimybė greičiau patekti pas gydytojus.
SAM ką tik pranešė, kad nuo liepos 1 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigos gydytojas specialistas, suteikdamas mokamą paslaugą, turės galimybę pacientui išrašyti siuntimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojamai paslaugai gauti.
Kada galės išrašyti siuntimą po mokamos konsultacijos?
Nors kai kurie gydytojai skubėjo džiaugtis, kad „sveikas protas nugalėjo“, kaip paaiškėjo vėliau, pasikeitimai palies tik dalį mokamas paslaugas teikiančių įstaigų (tiek viešųjų, tiek privačių) ir jų pacientų.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) išaiškinimu, siuntimą gali išduoti bet kuris pirminės sveikatos priežiūros specialistas toje pačioje įstaigoje (šeimos gydytojas, slaugytojas, burnos higienistas, gydytojas specialistas), jei jų teikiamos paslaugos yra apmokamos iš PSDF, t. y. įstaiga turi sutartį su Valstybine ligonių kasa.
„Siuntimą gali išduoti ir gydytojas specialistas, suteikęs mokamą paslaugą įstaigoje, jeigu įstaiga turi sutartį su Valstybine ligonių kasa dėl jo paslaugų.
Tai yra jei pacientas gavo mokamą paslaugą todėl, kad neatitiko sąlygų gauti ją nemokamai, bet specialistas nustatė, kad toliau reikalingas gydymas, kuris jau gali būti apmokamas iš PSDF, tas pats specialistas turi teisę išduoti siuntimą tęstinėms nemokamoms paslaugoms“, – aiškino ligonių kasų specialistai.
Kita vertus, išvydę pasikeitimus dalis gyventojų piktinosi, esą taip tik atveriamas lengvesnis kelias gauti sveikatos paslaugas turtingiesiems.
Jų svarstymu, tokiu būdu turėdamas pinigų žmogus nueina pas gydytoją privačiai, gauna paslaugą ir kartu siuntimą valstybės apmokamai paslaugai. Kitaip sakant, tiek šis, tiek tas pacientas, kuris galbūt vizito pas specialistą laukė mėnesiais, tai paslaugai, kur gavo siuntimą, stos į vieną eilę.
PSDF biudžetas nėra „be dugno“
Seimo Sveikatos reikalų komitete dirbanti Socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė pabrėžė, kad naujas reguliavimas padeda taisyti spragas, kad be reikalo nebūtų švaistomi PSDF pinigai ir gydytojų laikas.
„Norisi taupyti ir pacientų nervus, sveikatą, ir gydytojų laiką, kad vizitų nereikėtų dubliuoti“, – sakė ji.
Dabartinė sistema išties stokojo logikos: jei apsilankius pas specialistą ir už vizitą sumokėjus iš savo kišenės paaiškėjo, kad žmogui reikia išsamesnio ištyrimo ar kito specialisto konsultacijos, gydytojas tokio siuntimo nemokamai paslaugai išduoti negalėjo.
Tokiu atveju pacientui reikia eiti pas savo šeimos gydytoją, prašyti siuntimo patekti pas specialistą, sulaukti jo konsultacijos, o tada gauti siuntimą reikalingam tyrimui. Kitaip sakant, tokiu atveju jis užima vietą eilėje to žmogaus, kuriam to galbūt reikia labiau ir kuris dar apskritai nepateko pas gydytoją.
Vis tik kartu Seimo narė akcentavo, kad PSDF biudžetas nėra „be dugno“, kad būtų leista siuntimus valstybės apmokamoms paslaugoms išduoti po visų mokamų konsultacijų.
„Negali taip būti, kad visi išrašinės siuntimus į kairę ir dešinę be jokios atsakomybės. Dėl to, manau, ir buvo delsiama keisti tvarką, kol nėra kontrolės mechanizmo. Šiaip buvo pasirašytas susitarimas su privačiu sektoriumi ir buvo numatytas šis punktas dėl siuntimų.
Norėtųsi užtikrinti visiems vienodas galimybes gauti sveikatos paslaugas. Bet yra skirtumas, jeigu žmogus gydytis pasirenka įstaigoje, kuri neturi sutarties su Valstybe ligonių kasa, tai šiandien jam tenka susimokėti. Bet jeigu privati įstaiga turi sutartį, tai jokių problemų nėra.
Tačiau kilo diskusijos, kad jeigu sutarties neturi ir gydytojas nori nusiųsti žmogų platesniam ištyrimui, ko patys suteikti negali, negalėdavo rašyti siuntimo. Tai ta problema kol kas išlieka“, – komentavo O. Leiputė.
Pacientų atstovė: esminis klausimas liko neišspręstas
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė sutiko, kad šis pakeitimas tikrai geras, tačiau informacija išplatinta taip, kad žmonėms lieka neaiškumų.
Iš pateiktos informacijos žmonėms sunku susigaudyti, kokiais atvejais tai galios, nes pakeitimas išties koreguoja situaciją maža dalimi atvejų.
Tos pagrindinės didžiosios problemos, kai gavę paslaugą privačioje įstaigoje žmonės klausdavo, ar tolimesnis siuntimas čia nemokamas, įstaiga atsakydavo, kad sutarties su ligonių kasa neturi, tad negali išrašyti siuntimo nemokamai paslaugai. Deja, šios situacijos pakeitimai nesprendžia“, – komentavo ji.
Paklausta, ar, kaip pastebi kai kurie gyventojai, negalima įžvelgti neteisybės, nes tuomet galintys susimokėti už konsultaciją siuntimą nemokamai paslaugai gaus greičiau nei tas, kuris stovi eilėje kur nors poliklinikoje, pašnekovė siūlė į sistemą pažiūrėti plačiau.
„Čia turbūt gal ne tiek žmonių, kiek sistemos subalansavimo klausimas. Dabar išties iš dalies yra taip, kad kas pirmesnis, tas gudresnis. Nes tos įstaigos, kurios veiklą pradėjo anksčiau, turi sutartis su ligonių kasa, o tos įstaigos, kurios šviežiai įsiregistravo, jos yra mažesnės, lankstesnės, tačiau jos neturi sutarčių su ligonių kasa ir ten žmogus jau turi mokėti.
Taigi ta mūsų sistema toli gražu nėra subalansuota ir nėra sudaromos vienodos sąlygos. Tad dabar vienas pakeitimas ar kitas, turbūt reikės vertivertinti nt ant balanso lygmenyje, nes tikrai sistema nėra adekvati, jinai nėra tolygi. Ir turbūt va apsisprendus,
Jeigu pusantrų metų kalbame, kad pertekliniai siuntimai, neracionalus krūvis gydytojams, slaugytojams yra didžiulė problema, kai tą patį žmogų dėl biurokratinių kliūčių reikia konsultuoti du tris kartus, tai reikia apie tai galvoti“, – sakė N. Čiakienė.
Žmonės dėl sveikatos linkę mokėti papildomai
POLA direktorės pastebėjimu, realybė tokia, kad susidurdami su sveikatos iššūkiais žmonės linkę susimokėti už konsultacijas. „Tai žmonės, kurie susiduria su sveikatos iššūkiais, jie yra, yra linkę susimokėti tą suprantamą pinigų sumą, ar ne, kuri yra už konsultaciją.
Aišku, kai jau prasideda gydymo kainos, kai kalbam apie vaistus, operacijas, intervencines procedūras, kainos siekia tūkstančiais ir susimokėti jau neįmanoma.
Oficialūs duomenys rodo, kad visgi Lietuva yra iš tų šalių, kur žmonės iš savo kišenės susimoka daugiausiai. Privataus draudimo lėšos, deja, jos dar šitos naštos neamortizuoja.
Tai išties turbūt turime dar nemažai padaryti, kad ir sistema veiktų labiau subalansuotai ir tie žmonių mokėjimai būtų pagrįsti. Dabar kitą sykį jie sumoka ir tris kartus už tą patį – tiesiog iš nevilties, desperacijos kuo greičiau išspręsti savo sveikatos problemą“, – komentavo ji.
Pašnekovė sutiko, kad turbūt nėra nė vienos šalies, kur sveikatos draudiminė sistema veiktų be priekaištų, tačiau tiesiog visoms suinteresuotoms grupėms ir valdžios institucijoms reikia kalbėtis.
„Dėl to, kad reikia mažinti biurokratinę naštą ir trumpinti paciento kelią, atrodo, jau visi buvome sutarę“, – pridūrė ji.
Įstatymo pataisas jau teikė tris kartus
Seimui ne kartą teikusi įstatymo pataisas dėl galimybės siuntimus iš PSDF apmokamoms paslaugoms ir privačiai dirbantiems gydytojams konservatorė Jurgita Sejonienė pabrėžė, kad iš to išloštų tik pacientai.
„Čia kalbama apie paciento kelio ir jo sveikatos problemų sprendimo trumpinimą. Paciento nereikėtų vaikyti pas gydytojus tik dėl formalumo. Juk privačioje įstaigoje, kuri neturi sutarties su VLK, dirbantis specialistas, yra lygiai taip tiek pat kvalifikuotas, licencijuotas, kaip ir valstybinėje įstaigoje arba privačioje, turinčioje sutartį su VLK, dirbantį specialistas.
Ir jeigu jis mato, kad įstaigoje negali suteikti reikalingo ištyrimo, pagalbos, reikia aukštesnio lygio specialisto, papildomo ištyrimo, tada jisai ir turėtų siųsti specialistui.
Nelogiškas, kad pacientas vėl eitų pas šeimos gydytoją, pas kurį yra prisirašęs, jis, jau žinodamas išankstinę specialisto nuomonę, vėl siųstų pakartotiniai antro lygio specialisto konsultacijai, o tada jis – papildomam ištyrimui arba aukštesnio, trečio lygio specialisto konsultacijai…
Dėl šito jau esu tris kartus teikusi įstatymo projektą, tikiuosi, dabar vėl bus proga jį pateikti. Analogiškai kaip ir dėl kompensuojamųjų vaistų – jei nėra sutarties su ligonių kasa, jų išrašyti negalima. Kažkaip keista nuogąstauti, kad gydytojas išrašinėtų receptinį vaistą vien tam, kad „apiplėštų“ valstybinę ligonių kasą“, – komentavo ji.
Nemato neteisybės – visi stoja į vieną eilę
Seimo narė sutiko, kad į privačią kliniką mokamų paslaugų žmogus gali kreiptis tik tais atvejais, kai turi pinigų, tačiau nematė pagrindo teigti, kad tai galėtų suteikti kažkokių privilegijų greičiau gauti paslaugas.
„Kai jis gauna siuntimą aukštesnio lygio specialistai, papildomam ištyrimui, stoja į bendrą eilę ir registruojasi lygiai tokia pačia tvarka kaip bet kuris kitas pacientas, kuris gavo siuntimą valstybinėje sveikatos priežiūros ar privačioje įstaigoje, kuri turi sutartį su ligonių kasa. Jokio prioriteto jam nėra suteikiama. Be to, jis jau ir taip susimokėjo už konsultaciją iš savo kišenės, tad sutaupė PSDF lėšų.
Čia kaip tik matau didelį teisingumą pacientų atžvilgiu. Šiandien tikrai yra tokių žmonių, kurie rūpinasi savo sveikata ir investuoja į ją, nes tikrai PSDF biudžeto lėšomis ne viską galima padengti, poreikis yra daug didesnis“, – konstatavo J. Sejonienė.
Gali išrašyti ir kompensuojamuosius vaistus
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad anksčiau ligonių kasos skelbė ir apie pasikeitimus dėl kompensuojamųjų vaistų išrašymo mokamos konsultacijos metu.
„Sveikatos apsaugos ministro įsakymo 5.6 punktas skelbia, kad „teisę išrašyti receptus kompensuojamiesiems vaistiniams preparatams ir (ar) kompensuojamosioms MPP turi sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys asmens sveikatos priežiūros įstaigose, Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka pasirašiusiose sutartį dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis.
Šie sveikatos priežiūros specialistai taip pat gali išrašyti receptus kompensuojamiesiems vaistiniams preparatams ir (ar) kompensuojamosioms MPP teikdami mokamą asmens sveikatos priežiūros paslaugą, jeiįstaiga ir Valstybinė ligonių kasa yra sudariusios sutartį dėl atitinkamų paslaugų apmokėjimo PSDF lėšomis“, – priminė ligonių kasų specialistai.
Šaltinis: TV3.LT
