Nuo kito mėnesio įsigalioja nauja nedarbo išmokų tvarka. Keisis teisės į išmoką įgijimo sąlygos, išmokos apskaičiavimo tvarka, minimalus ir maksimalus išmokos dydis. Atsiras papildomų galimybių bedarbiams, kuriems liko nedaug laiko iki pensinio amžiaus, rašoma „Sodros“ interneto svetainėje.
Nuo liepos 1 d. keisis nedarbo išmokų tvarka. Balandžio mėnesį apie tai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė „Facebook“. Pranešime cituojama ministerijos vadovė Jūratė Zailskienė kalbėjo, kad taip bus kuriama didesnė paskata bedarbiams grįžti į darbo rinką.
„[…] Nauji nedarbo draudimo išmokų dydžiai lems stipresnę socialinę apsaugą pirmaisiais trimis nedarbo mėnesiais, tačiau vėlesniais mėnesiais nedarbo draudimo išmoka mažės kiek sparčiau nei dabar“, – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime teigė ministrė Jūratė Zailskienė.
Keisis nedarbo išmokų sąsaja su mokomomis įmokomis
Vienas iš esminių pokyčių – besikeičianti nedarbo išmokų sąsaja su mokomomis įmokomis.
„Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys: pastovioji, kurios dydis vienodas visiems gavėjams, ir kintamoji, kurios dydis priklauso nuo žmogaus buvusių draudžiamųjų pajamų. Nuo liepos didesnę reikšmę turės kintamoji išmokos dalis“, – rašo „Sodra“.
Pagal naujas pataisas, nuo liepos 1 d. didės kintamoji išmokos dalis ir mažės fiksuotoji išmokos dalis, siekiant didint sąsają tarp gyventojų sumokėtų socialinių draudimo įmokų ir gaunamų išmokų.
Fiksuotoji išmokos dalis sumažės nuo 23,27 proc. iki 15 proc. Tuo metu kintamoji išmokos dalis pirmus 3 nedarbo mėnesius sudarys 45 proc. nebedirbančiojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, 4–6 mėn. – 35 proc., 7–9 mėn. – 25 proc. Iki šiol šie dydžiai atitinkamai siekė 38,79 proc., 31,03 proc., 23,27 proc.
Keisis minimali ir maksimali nedarbo išmoka
Nuo liepos pradžios minimali nedarbo išmoka sieks 370 eurų. Šiuo metu minimalus dydis, susijęs su pastovia išmokos dalimi, ir yra 268,30 euro.
Nedarbo išmokos dydis bus lygus 5 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiams, galiojantiems mėnesį, už kurį mokama nedarbo išmoka. 2026 m. bazinės socialinės išmokos dydis bus 74 eurai, tad minimali nedarbo išmoka nuo 2026 m. liepos sieks 370 eurų, rašoma „Sodros“ interneto svetainėje.
Taip pat pagal naują tvarką, nuo liepos ar vėliau įgijus bedarbio statusą bei teisę į nedarbo išmoką, maksimali nedarbo išmoka bus 1 618,51 euro.
Pagal naują tvarką, maksimali nedarbo išmoka visu jos mokėjimo laikotarpiu negali būti didesnė kaip 70 procentų vidutinio darbo užmokesčio (VDU), taikomo apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei apskaičiuoti tais metais, kuriais asmuo įgijo bedarbio statusą. Tai reiškia, kad maksimalus nedarbo išmokos dydis nustatomas bedarbio statuso įgijimo dieną neperskaičiuojamas visu nedarbo išmokos mokėjimo laikotarpiu.
Vidutinis šalies darbo užmokestis, taikomas apdraustųjų asmenų 2026 m. valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti (VDU) – 2 312,15 euro. Patvirtinus naują VDU nedarbo išmoka neperskaičiuojama.
Nedarbo draudimo stažas
Nuo liepos 1 d. į nedarbo draudimo stažą bus neįskaičiuotas laikotarpis, kada gyventojas gavo nedarbo draudimo išmokas, o į jo draudžiamąsias pajamas, pagal kurias skaičiuojamas nedarbo išmokos dydis, nebus įskaičiuojama gaunama nedarbo draudimo išmoka.
Teisei į nedarbo išmoką įgyti nustatytas minimalus 12 mėn. nedarbo draudimo stažas per paskutinius 24 mėn. iki bedarbio statuso įgijimo dienos, vietoj buvusių 30 mėnesių.
„Pakeitimai iš esmės skirti didesniam teisingumui užtikrinti. Bedarbio išmoka bus labiau susieta su žmogaus sumokėtomis įmokomis. Jei žmogus daug metų dirbo ir nesinaudojo Užimtumo tarnybos paslaugomis, tačiau neteko darbo dėl reorganizacijos ar kitų priežasčių, jis gaus didesnę išmoką. Maksimali bedarbio išmoka dabar didėja nuo maždaug 1460 iki daugiau nei 1600 eurų.
Kita problema buvo pasikartojantis naudojimasis sistema. Dalis žmonių užsiregistruodavo Užimtumo tarnyboje, devynis mėnesius gaudavo išmoką, trumpam grįždavo dirbti ir po kurio laiko vėl galėdavo pretenduoti į naują išmoką. Iki šiol tas laikotarpis, kai žmogus gaudavo bedarbio išmoką, būdavo įskaičiuojamas į reikalingą stažą.
Nuo šiol tvarka keisis – po gautos bedarbio išmokos žmogus turės realiai išdirbti 12 mėnesių, kad vėl įgytų teisę į naują išmoką. Tikimės, kad tai sumažins pasikartojančius piktnaudžiavimo atvejus“, – „Dienos komentare“ apie pokyčius kalbėjo ministrė J. Zailskienė.
Tuo atveju, kai bedarbis dėl nedarbo draudimo išmokos kreipsis pakartotinai (t. y. į laikotarpį nedarbo draudimo stažui apskaičiuoti pateks visas arba dalis laikotarpio, už kurį yra priskaičiuota ankstesnė nedarbo draudimo išmoka), bedarbis įgis teisę į nedarbo draudimo išmoką, jei nuo ankstesnės išmokos pradžios iki bedarbio statuso įgijimo dienos jo įgytas nedarbo draudimo stažas bus ne trumpesnis kaip 12 mėn.
Pastaraisiais metais nedarbo išmokų gavėjų skaičius augo
Kaip skelbia „Sodra“, 2026 m. balandžio mėnesį nedarbo draudimo išmoką gavo 81,4 tūkst. žmonių – 1,1 proc. mažiau nei prieš metus, kai ją gavo 82,3 tūkst. gyventojų. Vis dėlto pastaraisiais metais nedarbo išmokų gavėjų skaičius augo.
Per visus 2025 metus nedarbo draudimo išmoką bent kartą gavo 214,8 tūkst. žmonių, 2024 metais – 211,2 tūkst., o 2023 metais – 197,6 tūkst. gyventojų. Išmokos gavėjų skaičius, tenkantis 100 apdraustųjų, išaugo nuo 13,8 iki 15.
Didžiausia nedarbo išmokų gavėjų dalis išlieka tarp jaunimo. Šių metų balandį 100 dirbančiųjų iki 25 metų amžiaus teko 12 nedarbo išmokos gavėjų. Palyginti, tarp 41-50 metų žmonių 100 apdraustųjų tenka 5 nedarbo išmokos gavėjai.
Šaltinis: TV3.LT
