Nuskriausti, gudrūs ar godūs – ūkininkai jūsų pinigus paėmė, bet dabar nori pamiršti? (1)

Naujienos

Šiomis dienomis daug dėmesio skiriama ūkininkų protestams. Vieni gyventojai juos palaiko ir pritaria valdžios kritikai. Kiti pastebi brangią ūkininkų techniką, automobilius ir yra įsitikinę, kad jų reikalavimai nepagrįsti.

Dirbę kaime, žino, kad tai nėra lengva. Be to, dažnai ūkininkų veiklos rezultatai visiškai nuo jų pačių nepriklauso. Prasti orai, kenkėjai, ligos, staiga itin išaugusios trąšų, degalų kainos ar kritusios produkcijos supirkimo kainos gali lemti nemenkus nuostolius.

Kita vertus, dirbantys žemės ūkyje neretai nutyli ir, kaip savaime jiems priklausantį dalyką, priima milijardus eurų, kuriuos kaip paramą gauna iš visų mokesčių mokėtojų (tiek Lietuvos, tiek visos Europos Sąjungos) mokamų pinigų.

Žemdirbių niekas neverčia užsiimti žemės ūkiu, už tai imti pinigus ir laikytis tam tikrų reikalavimų. Tačiau, panašu, kad dabar jie atsisako vykdyti įsipareigojimus ir su paimtais pinigais atsisveikinti nenori.

Viena iš problemų, kurią reikalauja spręsti protestuojantys ūkininkai, yra daugiamečių pievų atkūrimas. Ūkininkai gavo šimtus milijonų eurų tam, kad pievos būtų neariamos arba prireikus – atkurtos. Tačiau dabar jie nenori laikytis įsipareigojimo, už kurį gavo pinigų.

Kam reikalingos ilgametės pievos

Kaip teigia Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), Lietuva, įstodama į Europos Sąjungą, įsipareigojo saugoti ilgametes, natūralias pievas ir ganyklas.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, natūralios pievos ir ganyklos – tai neatskiriama Lietuvos kraštovaizdžio ir kultūros dalis, jos atlieka svarbų vaidmenį gamtoje ir mūsų visų gyvenime.

Pievų ekosistemos esą labai svarbios biologinei įvairovei. Jos yra daugelio rūšių organizmų buveinės.

„Pievose gyvena paukščiai, įvairūs laukiniai vabzdžiai (bitės, vapsvos, kamanės, skruzdėlės, drugiai, vabalai, žiogai), kiti bestuburiai, auga daugelio rūšių augalai.

Mažindami natūralių pievų plotus, trikdome šią ekosistemą, jos mitybines grandines, ir tai neigiamai veikia vabzdžius apdulkintojus, nuo kurių priklauso daugelio mūsų auginamų žemės ūkio kultūrų derlius ir kurie taip pat yra svarbus maisto šaltinis daugelio rūšių gyvūnams“, – aiškina Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.

Nuo 2023 m. daugiamečių žolynų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis Lietuvoje negalėjo sumažėti daugiau kaip 5 proc., palyginti su buvusiu 2018 m. Paaiškėjus, kad šis santykis sumažėjo 18,64 proc., suartas pievas privaloma atkurti, aiškina NMA.

„Teikdami paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškas, ūkininkai įsipareigoja daugiamečių pievų nearti, o NMA pareikalavus – jas atkurti, jei visos Lietuvos mastu daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis sumažės daugiau kaip 5 proc.“ – nurodo NMA.

Paprastai kalbant, Lietuvoje buvo suarta daugiau pievų, negu buvo įsipareigota nearti. Tokie duomenys apskaičiuoti įvertinus pačių ūkininkų deklaruotus pasėlius – už tai jie gauna tiesiogines išmokas ir kitokią paramą.

Kritikuoja valdininkus

Pagrindinė dabartinių ūkininkų protestų organizatorė yra Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT), kuriai vadovauja Radviliškio rajono ūkininkas Ignas Hofmanas.

Neseniai išplatintame rašte ji nesutiko, kad ūkininkai deklaravo daugiau suartų pievų ir apkaltino skaičiuojančius, kiek reikia pievų atkurti.

„Nenutrūkstamai deklaruojant žolinius pasėlius 5 metus iš eilės, tokie pasėliai deklaravimo sistemoje automatiškai buvo pažymimi, kaip daugiametės pievos. Todėl 2018 m. referencinis plotas yra neadekvačiai didelis ir prasilenkia su tikrove“, – rašte nurodo I. Hofmanas.

Jis stebėjosi, kad, Lietuvoje mažėjant gyvulių skaičiui, daugiamečių pievų plotas didėjo. Anot LŽŪT, tą lėmė valdininkų sprendimai.

„Nei žemdirbiai, nei žemių savininkai nesukūrė ydingų biurokratinių įstatymų, kurie žemdirbius šiandien įspraudė į numatomų sankcijų rėmus už šio painaus ir ydingo teisinio reglamentavimo nesilaikymą. Valdininkų nenoras prisiimti atsakomybę už dirbtinai sukurtą valstybinio masto problemą yra perkeliamas ant jaunų, neseniai pradėjusių ūkininkauti ūkio subjektų“, – rašoma tarybos rašte.

Taryba kritikuoja esamą situaciją. Esą, jei nebus rasta išeičių, nemažai ūkininkų bankrutuos, nes dabar žiemkenčiais apsėtus laukus pavasarį bus reikalaujama išarti ir vėl sėti pievas.

Daugiausia, ką galima gauti iš pievos – tai šieno. Ariant ją, galima sėti ar sodinti įvairius javus ar daržoves ir už tai uždirbti gerokai daugiau papildomų pinigų. Dėl to ūkininkams naudinga jas dirbti.

Paėmė milijonus, o dabar nenori laikytis reikalavimų

Kaip minėta, teikdami paramos už žemės ūkio naudmenų, kitus plotus ir ūkinius gyvūnus, paraiškas, ūkininkai kasmet įsipareigodavo nearti daugiamečių pievų, o NMA pareikalavus – jas atkurti.

2014–2022 m. visiems pareiškėjams, kurie laikėsi 3 žalinimo išmokos reikalavimų (pasėlių įvairinimo, Ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (EASV) išskyrimo ir daugiamečių pievų ar ganyklų išlaikymo) buvo mokama žalinimo išmoka, informavo Žemės ūkio ministerija.

Pasak jos, pareiškėjams nereikėjo įvairinti pasėlių ir deklaruoti EASV, t. y. buvo laikoma, kad jie atitinka žalinimo reikalavimus, kai deklaruotos pievos sudarė daugiau nei 75 proc. paramai tinkamo ploto.

Žalinimo išmokai buvo skiriama 30 proc. tiesioginių išmokų, kas sudarė apie 1,2 mlrd. eurų. per 8 metus (arba 150 mln. kasmet).

Daugiamečių pievų ir ganyklų per 8 metus buvo deklaruota apie 5,3 mln. ha arba vidutiniškai 662,5 tūkst. ha per metus.

Už šiuos (daugiamečių pievų) plotus tiesiogiai per 8 metus buvo išmokėta 320 mln. eurų žalinimo išmokos, o įvertinus tai, kad su daugiametėmis pievomis buvo galima padengti žalinimo reikalavimus ir gauti išmokas už visus deklaruotus plotus, suma, kuria buvo netiesiogiai sumokėta už daugiamečių pievų išlaikymą, sudarė apie 1 mlrd. eurų.

Per metus vidutiniškai apie 120 tūkst. ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių deklaravo pasėlius ir gavo žalinimo išmokas.

Pasak ŽŪM, daugiau nei 99 proc. visų ūkių ir plotų gavo žalinimo išmokas per 2015–2022 m., nepriklausomai ar jie savo valdose turėjo pievų ar ne.

„O kadangi niekam per tą laikotarpį neteko atstatyti pievų, žalinimo išmokas gavo ir tie ūkininkai, kurie suarė visas savo pievas“, – aiškino ministerija.

NMA duomenimis, bendrai per 2023 metus buvo išmokėta 837 mln. eurų paramos 121,2 tūkst. gyventojų ir 2,8 tūkst. juridinių asmenų.

Gyventojams teko 608 mln. eurų paramos, o įmonėms ir įstaigoms – 229 mln. eurų.

Taigi, vienam gyventojui pernai teko vidutiniškai po 4503 eurus, o įmonei – po 81,7 tūkst. eurų.

Šaltinis: tv3.lt

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis.lt
error: Alert: Content is protected !!