Gegužę Lietuvoje keletą kartų buvo paskelbtas oro pavojus, o gyventojams nurodyta evakuotis iš pastatų ir eiti į artimiausias priedangas. Visgi evakuacijų metu paaiškėjo, kad tokiai situacijai kai kurie miestai buvo nepasirengę: trūko priedangų, į jas netilpo žmonės, o kai kurios iš jų buvo užrakintos.
Tada gyventojai dalijosi, su kokiomis problemomis teko susidurti evakuacijos metu. Pavyzdžiui, kai kurie gyventojai atkreipė dėmesį į atstumą iki artimiausios priedangos.
Kai kurie vilniečiai naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad Vilniuje yra vietų, kur iki artimiausios priedangos – 1,7 kilometro.
Kiti nuogąstavo, kad priedangų tiesiog per mažai. Pavyzdžiui, sostinėje netoli oro uosto yra vos dvi priedangos.
„Štai kaip atrodo viena iš pavojingiausių Vilniaus vietų – oro uosto zona. Visame rajone vos 2 priedangos. Gavus pranešimą dėl oro pavojaus – neturime kur eiti“, – dalijasi vyras.
Kiti gyventojai pasakojo, kaip priedangos buvo užrakintos arba jose netilpo visi žmonės.
Tuo metu ugdymo įstaigose, mokyklose ir darželiuose vaikai buvo išvesti į rūsius. Vis dėlto dalis tėvų pasibaigus pavojui ėmė dalintis, kad chaosas buvo ir mokyklose, mat į rūsius visi nesutilpo, dalis vaikų laukė tiesiog koridoriuose, sporto salėse ir panašiai.
Visi šie nesklandumai sukėlė nemažai abejonių, ar valstybė tikrai yra pasirengusi nenumatytiems atvejams.
Visgi savivaldybės primena, kad priedangas gyventojai gali įsirengti ir savo daugiabučiuose, o tam skiriama parama.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokio dydžio finansavimą priedangų įrengimui skiria savivaldybės, kokiems darbams gali būti panaudoti pinigai ir kas gali pretenduoti į finansavimą.
Projektą planuoja įgyvendinti iki 2030 metų
Vilniaus miesto savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas nurodė, kad priedangų įrengimas ir esamų patalpų pritaikymas vykdomas pagal Vidaus reikalų ministerijos projektą, kuris yra planuojamas įgyvendinti iki 2030 metų.
Pasak jo, finansavimas gali būti skiriamas:
- daugiabučių namų savininkų bendrijoms ar bendrasavininkiams;
- savivaldybės įstaigoms (ypač švietimo, socialinėms);
- kitiems viešosios ar bendruomeninės paskirties objektams.
Visgi G. Grubinskas pastebėjo, kad norint gauti finansavimą, reikia atitikti svarbias sąlygas.
„Svarbi sąlyga – sprendimams dėl priedangos įrengimo ar pritaikymo turi pritarti pastato patalpų savininkų dauguma (50 proc. + 1), o projektinius dokumentus gali pasirašyti tik teisėtas savininkas arba jo įgaliotas asmuo“, – pažymėjo savivaldybės atstovas.
Anot jo, Vilniuje šia galimybe naudojamasi aktyviai, mastas nuosekliai auga, įtraukiama vis daugiau daugiabučių ir bendruomeninių objektų.
„Finansavimas įgyvendinamas etapais. 2025 m. baigiamajame etape finansuoti 32 objektai, o šiemet projektiniame etape planuojama 60 objektų. Iš viso tai sudaro 92 objektus, gerinamas ir pritaikomas plotas siekia 57 tūkst. kv. m, juose pasislėpti pavojaus atveju galės 38 tūkst. žmonių.
Bendra investicijų suma siekia apie 4,78 mln. eurų“, – dalijosi pašnekovas.
Jis pridūrė, kad finansavimas skiriamas ne tik patalpų sutvarkymui, bet visų pirma jų realiam parengimui veikti kaip priedangoms.
Lėšos gali būti naudojamos:
- projektinės dokumentacijos rengimui;
- vėdinimo sistemų įrengimui ar modernizavimui;
- rezervinio elektros tiekimo (generatorių) įrengimui;
- gaisrinės saugos (dūmų aptikimo, signalizacijos) sprendiniams;
- langų apsaugai nuo skeveldrų;
- įėjimų, evakuacinių išėjimų ir patekimo organizavimui;
- pritaikymui riboto judumo asmenims;
- apšvietimui ir minimaliai būtinos įrangos užtikrinimui.
„Dalis šių sprendinių gali būti naudojami kasdienėje veikloje ir kartu didinti patalpų parengtį priedangos funkcijai. Pagal galiojančius reikalavimus, priedanga turi būti parengta per 12 valandų nuo nurodymo gavimo, todėl vertinant patalpas atsižvelgiama ir į galimybę jas per šį laiką atlaisvinti bei pritaikyti naudojimui“, – aiškino specialistas.
Finansavimas gali siekti 100 proc. išlaidų
Tuo metu Kauno savivaldybės administracijos Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vyriausiasis specialistas Paulius Jurkevičius, nurodė, kad 2026 m. iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto daugiabučių namų priedangų įrengimui numatyta skirti 100 tūkst. eurų.
Pasak jo, maksimali finansavimo suma vienos priedangos įrengimui nėra nustatyta – ji priklauso nuo numatomų darbų apimties.
„Kauno priedangų įrengimo daugiabučiuose namuose programoje gali dalyvauti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai. Paraiškas gali rengti ir teikti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius“, – įvardijo P. Jurkevičius.
Anot pašnekovo, norint gauti finansavimą, daugiabučiame name turi būti ne mažiau kaip vienas įėjimas / išėjimas ir bent vienas avarinis įėjimas / išėjimas, arba paraiškoje turi būti numatytas antrojo avarinio išėjimo įrengimas.
Taip pat butų ir kitų patalpų savininkų dauguma turi priimti sprendimą, kad įrengta priedanga būtų įtraukta į Kauno miesto priedangų ir jų poreikio sąrašą.
Kauno miesto savivaldybės atstovas nurodė, kad finansavimas gali siekti iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
Lėšos gali būti skiriamos:
- laikančiųjų konstrukcijų ekspertizei (jeigu ji reikalinga);
- statinio projekto ir, jei būtina, projekto ekspertizės parengimui;
- statybos techninei priežiūrai;
- priedangos įrengimo darbams.
„Finansuojami darbai apima papildomų avarinių išėjimų įrengimą, apsauginių skydų ir priešgaisrinių durų montavimą, konstrukcijų stiprinimą, ventiliacijos sistemų įrengimą ar modernizavimą, avarinio apšvietimo, gaisro signalizacijos, autonominio elektros tiekimo, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemų įrengimą, patalpų ženklinimą, išorės apsaugos priemonių įrengimą bei kitus Programos priede numatytus darbus, būtinus priedangos funkcionalumui ir saugumui užtikrinti“, – aiškino jis.
Kauno mieste 2025 m. savivaldybės lėšomis buvo finansuotas 6 daugiabučių namų priedangų įrengimas.
Artimiausiame Kauno tarybos posėdyje planuojama svarstyti sprendimo projektą dėl finansavimo skyrimo dar dviejų daugiabučių namų priedangų įrengimui.
Vienam daugiabučiui – iki 10 tūkst. eurų
Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriaus Civilinės saugos poskyrio vyriausioji specialistė Greta Andrušaitienė įvardijo, kad vienam daugiabučiui gali būti skiriama iki 10 tūkst. eurų iš Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto.
„Finansavimo dydis priklauso nuo įgyvendintų priedangos pritaikymo priemonių ir surinktų balų skaičiaus. Šiais metais šiam konkursui savivaldybė yra numačiusi 100 tūkst. eurų finansavimą.
Konkursą organizuoja Šiaulių miesto savivaldybės administracija. Paraiškas vertina Savivaldybės mero potvarkiu sudaryta darbo grupė, o galutinį finansavimą konkurso laimėtojams skiria Savivaldybė.“, – įvardijo pašnekovė.
G. Andrušaitienė paaiškino, kad finansavimu gali pasinaudoti daugiabučių namų bendrijos, jungtinės veiklos sutartimi įgalioti asmenys arba daugiabučių administratorių atstovaujami daugiabučiai.
„Svarbiausi reikalavimai – priedangos patalpa turi būti įtraukta į Savivaldybės parinktų priedangų sąrašą, paženklinta ir prireikus prieinama visuomenei. Taip pat turi būti priimtas butų savininkų sprendimas dėl priedangos įrengimo“, – pridūrė savivaldybės atstovė.
Pasak jos, finansavimas skiriamas minimaliems priedangų reikalavimams įgyvendinti: papildomiems avariniams išėjimams įrengti, vėdinimo sistemoms sutvarkyti, rezerviniam elektros šaltiniui (generatoriui) įsigyti ir įrengti, įėjimams pritaikyti riboto judumo asmenims, langų apsaugai, pirmosios pagalbos rinkiniams, būtinoms saugos priemonėms ir sėdimoms vietoms įrengti.
Šiaulių savivaldybės atstovė dalijosi, kad šiuo metu į Šiaulių miesto savivaldybės parinktų priedangų sąrašą yra įtraukti 3 daugiabučiai, kurie jau įsirenginėja priedangas.
Pasak jos, artimiausiu metu planuojama įtraukti dar 4 daugiabučius.
Paraiškų laukiama iki rugsėjo 30 d. todėl tikimasi dar didesnio susidomėjimo.
Klaipėdoje šiuo metu lėšų neskiria
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė Rasmina Beniušienė naujienų portalui tv3.lt įvardijo, kad šiuo metu Klaipėdoje tiesioginės kompensacijas ar paramos lėšos patiems gyventojams individualiai įsirengti priedangas savo daugiabučių rūsiuose nėra skiriamos.
„Visgi Klaipėdos miesto savivaldybė aktyviai atnaujina ir modernizuoja jau atrinktus rūsius, kurie yra įtraukti į Savivaldybės mero potvarkiu patvirtintą priedangų sąrašą.
Atrinktos 28 priedangų patalpos, kuriose bus įrengiama vėdinimo sistema, rezervinis elektros tiekimas (generatoriai), langų apsaugos priemonės, keičiamos evakuacinių išėjimų durys. Taip bus pagerinta priedangų būklė“, – komentavo R. Beniušienė.
Seniems pastatams tokia pareiga nenumatyta
„Sorainen“ vyresnioji teisininkė Gabrielė Raižytė‑Džulė pažymi, kad viešojoje erdvėje sąvokos priedanga ir slėptuvė dažnai vartojamos kaip sinonimai, tačiau teisiniu požiūriu jos reiškia skirtingus dalykus.
Pasak jos, priedanga skirta trumpalaikei apsaugai: tai vieta, kur gyventojai galėtų pasislėpti oro pavojaus ar netiesioginio apšaudymo metu.
Slėptuvė yra specialios paskirties objektas, skirtas užtikrinti valstybės institucijų veiklą ekstremaliomis sąlygomis, o kolektyvinės apsaugos statiniai yra platesnė kategorija – tai statiniai ar patalpos, pritaikyti gyventojų apsaugai ir laikinam prieglobsčiui ekstremaliųjų situacijų ar karo metu.
„Kai kalbame apie gyventojų saugumą miestuose, praktikoje dažniausiai turime omenyje priedangas. Būtent jos yra labiausiai prieinamos visuomenei ir realiai pritaikomos trumpalaikei apsaugai kilus pavojui“, – sako G. Raižytė‑Džulė.
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą priedangos turi būti projektuojamos visuomenės poreikiams naudojamiems pastatams (išskyrus religinius), kuriuose gali būti daugiau nei 100 žmonių, taip pat aukštesniuose nei penkių aukštų daugiabučiuose.
Kitaip tariant, tam tikrų statinių projektavime priedangos jau yra privalomas. „Šiandien klausimas jau nebėra, ar priedanga reikalinga: klausimas, kaip ją suprojektuoti taip, kad ji būtų realiai naudojama ir funkcionali“, – komentuoja teisininkė.
Tuo metu esamiems pastatams bendros pareigos įsirengti priedangas nėra nustatyta. Tai reiškia, kad sprendimai dažniausiai priklauso nuo savininkų – daugiabučių bendrijų ar komercinių objektų valdytojų.
Kartu akivaizdu, kad civilinės saugos sistema iš dalies remiasi būtent esamų statinių pritaikymu. Viešojoje erdvėje akcentuojama renovacijos svarba ir galimos finansinės priemonės tokiems sprendimams įgyvendinti.
„Didžioji dalis gyventojų naudosis ne naujai statomomis, o esamose patalpose įrengtomis priedangomis, todėl jų tinkamumas yra kritiškai svarbus“, – pažymi ekspertė.
Seni statiniai vertinami pirmiausia pagal jų praktinį tinkamumą – ar jie gali apsaugoti žmones nuo realių grėsmių, o ne ar atitinka visus naujų projektų techninius kriterijus.
Šaltinis: TV3.LT
