Pastaruoju metu netrūksta diskusijų ir informacijos apie pensijas ir jų kaupimą. Visgi kai kurie dalykai gyventojams ir toliau išlieka neaiškūs.
Pavyzdžiui, neretai gyventojai galvodami apie ateitį susimąsto, kas nutiktų su pensijai kauptais pinigais po jų mirties. O tai nemažai priklauso nuo to, ar asmuo buvo sulaukęs pensinio amžiaus, ar ne.
Taigi, kas gyventojui mirus vyksta su „Sodros“ pensijos ir II pensijų pakopos lėšomis?
Kodėl pensijų pinigai atitenka svetimiems?
Pagal įstatymus, kiekvienas dirbantis asmuo kas mėnesį pensijų socialiniam draudimui turi mokėti 8,72 proc. nuo savo atlyginimo.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus uždirba vidutinį lietuvišką 2415,7 euro atlyginimą (prieš mokesčius), per mėnesį už būsimą pensiją „Sodrai“ turi sumokėti beveik 211 eurų.
Per metus susidaro nemenka suma – 2532 eurai. Jei žmogus už tokią algą pradirba 30 metų, tuomet per juos „Sodrai“ už pensiją turi sumokėti beveik 76 tūkst. eurų.
Jeigu darbuotojas sulaukia pensinio amžiaus ir išėjęs į pensiją ilgai gyvena, didelė tikimybė, kad ši suma arba didelė jos dalis jam bus išmokėta.
Visgi, jei žmogus miršta anksčiau laiko, visi jo sumokėti pinigai atitenka svetimiems žmonėms.
Taip yra todėl, kad pensijų sistema Lietuvoje remiasi einamojo finansavimo principu. Tai reiškia, kad pensijos finansuojamos iš dirbančiųjų socialinio draudimo įmokų.
„Kitaip tariant, dirbdami ir mokėdami įmokas „mokame“ pensijas dabartiniams pensininkams, o išėję į pensiją gausime pensijas, kurias finansuos tuo metu dirbantys ir įmokas mokantys žmonės“, – kiek anksčiau naujienų portalui tv3.lt nurodė „Sodra“.
Anot jos specialistų, mokėdami socialinio draudimo įmokas žmonės nekaupia pinigų – jie kaupia darbo stažą ir pensijų apskaitos vienetus, kurie vėliau lemia pensijos dydį.
„Kai miršta senatvės pensijos gavėjas, kuris savo mirties mėnesį dar negavo pensijos, ji išmokama mirusįjį laidojančiam asmeniui. Kartu išmokama paskirtos pensijos vieno mėnesio dydžio suma.
Po žmogaus mirties jo sutuoktiniui ar sutuoktinei yra mokama našlių pensija, kurios dydis yra vienodas visiems gavėjams ir nepriklauso nuo mirusiojo pensijos dydžio“, – apibendrino „Sodra“.
Kas mirus vyksta su II pakopos pensijų pinigais?
Tuo metu su II pakopos pensijomis yra kiek kitaip. Kiekvieną mėnesį ją kaupiantis asmuo sumoka 3 proc. nuo savo atlygio.
Taigi tas pats vidutinį atlygį uždirbantis asmuo papildomam pensijos kaupimui sumoka apie 73 eurus (2415,7 x 0,03). Per metus tai yra apie 876 eurus.
Jei tokią algą gaunantis žmogus pensiją II pakopoje kaupia 30 metų, jis susimoka apie 26,3 tūkst. eurų.
Kai darbuotojas sulaukia pensinio amžiaus, ši suma, investicinis prieaugis ir valstybės skatinamųjų įmokų suma yra dalijama į dalis, kurios kiekvieną mėnesį yra pridedamos prie jo „Sodros“ pensijos. Ši dalis yra vadinama anuitetu.
Tai reiškia, kad anuitetas yra periodinė pensijų išmoka, kai sukauptas turtas „paverčiamas“ reguliariais mokėjimais visam likusiam gyvenimui, nepriklausomai nuo to, kiek žmogus gyvens.
Pavyzdžiui, 2025 m. gruodį anuitetą įgiję gyventojai vidutiniškai gaudavo 78,05 euro (be paveldėjimo teisės), o su paveldėjimu – 66,75 euro.
Neretai specialistai pabrėžia, kad apie II pensijų pakopą sklando nemažai mitų, pavyzdžiui, kad mirus jų pinigai atitektų pensijų fondų valdymo įmonei ar „Sodrai“.
Visgi tiesa yra ta, kad sukaupti pinigai yra žmogaus nuosavybė ir jie jokiais būdais neatitenka nei pensijų fondų valdymo įmonei, nei „Sodrai“.
Jei II pakopoje pensiją kaupęs asmuo miršta, jo sukauptus pinigus gali paveldėti giminaičiai.
„Paveldėtas turtas turi būti išmokėtas įpėdiniams pinigais, bet ne anksčiau, negu pervestos pensijų įmokos už kalendorinį mėnesį, kurį dalyvis mirė.
Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi paveldėjimo faktą patvirtinančius dokumentus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną dalyvio pensijų sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus konvertuoja į pinigus tos dienos pensijų fondo vienetų verte ir ne vėliau kaip per 7 darbo dienas juos išmoka įpėdiniams“, – dalijosi Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA).
LIPFA pažymi, kad, jei asmuo miršta nesulaukęs pensinio amžiaus, visas jo II pakopoje sukauptas turtas yra paveldimas.
Tokiu atveju lėšos paveldimos pagal mirusiojo sudaryta testamentą arba įstatymą (giminystės ryšį).
„Paveldėtojai per tris mėnesius nuo mirties dienos turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Ta pati tvarka galioja, ir jei gyventojas jau sulaukė pensinio amžiaus, bet nespėjo sudaryti pensijų išmokos sutarties“, – pabrėžė asociacija.
Tuo metu, jei žmogus pensijos sulaukia, jis gali įsigyti pensijų anuitetą ir pasirinkti vieną iš trijų anuiteto rūšių, iš kurių dvi – su paveldėjimo galimybe.
Pasirinkus anuitetą šios lėšos laikomos ir investuojamos specialiame fonde, iš kurio mokami pinigai pensijos sulaukusiems II pakopos dalyviams. Išmokos apskaičiuojamos maždaug 20 metų laikotarpiui, nes apytikriai tiek vidutiniškai gyvena pensijos sulaukę lietuviai.
Jei žmogus gyventų ilgiau, jis išmokas gautų visą gyvenimą ir šios išmokos viršytų sumą, kuri buvo sukaupta. Trumpiau gyvenantieji išmokų gautų mažiau, tačiau tiek, kiek reikėtų iki gyvenimo pabaigos.
Tai reiškia, kad II pensijų pakopoje sukaupti pinigai paveldėtojams neatitenka tik tuo atveju, kai pats kaupiantysis pasirenka anuitetą be paveldėjimo galimybės.
LIPFA dalijasi, kad per ketvirtį fiksuojama per tūkstantį paveldėjimo atvejų, o išmokėtos sumos paskutinį ketvirtį sudarė apie 7 mln. eurų.
Šaltinis: tv3.lt
