Pamačius tragišką vaizdą po Naujųjų užvirė kraujas: „Mieli žmonės, kada jūs suvoksite“

Naujienos

Naujųjų metų naktį gyvūnų globos namuose „Šiaulių letenėlė“ įvyko skaudi nelaimė. Išsigandusi fejerverkų, prieglaudos globotinė kalytė Chalva bandė pasprukti iš voljero, bet įstrigo tarp virbų ir pasismaugė.

Apie įvykį prieglauda pranešė socialiniame tinkle „TikTok“.

„Nepaprastai skaudu. Naujųjų metų rytas, o mes nebeturime savo gražuolės Chalvos. Kodėl? išsigandusi fejerverkų ji bandė ištrūkti iš voljero, o galva užstrigo, radome ją tiesiog kabančią be gyvybės ženklų.

Mieli žmonės, kada jūs suvoksite, kad ne vieni žemėje gyvename, kad dar yra mūsų mažieji draugai, kurie eina iš proto, nesuprasdami, kas vyksta. Fejerverkams – ne!!!“ – teigiama įraše.

@siauliu.letenele Skaudančia širdimi, linkime gražių naujų ir….PRAŠOM, LABAI PRAŠOM, nebenaudokite ferjerverkų🙏🙏🙏#siauliuletenele #ferjerverkaiiraugintiniai #fireworksandpets #ferjerverkamsne #nofireworks #prieglaudosakimirkos #prieglaudosnetektis ♬ Sad Music – Max-Music

Apie nelaimę nenutuokė

Kaip naujienų portalui tv3.lt sakė prieglaudos vadovė Ingrida Butkutė, tokia nelaimė įvyko pirmą kartą. Anksčiau, „Šiaulių letenėlės“ savanoriai Naujųjų metų naktį leisdavo kartu su globos namų šunimis, nes šventinį vakarą iš visų pusių pasipildavo fejerverkai.

„Nuo 2016 iki 2020 m. per Naujuosius metus mes važiuodavome šunų raminti. Aplinkui sproginėja žiauriai: ir iš Verbūnų, ir iš Kužių, ir iš Kuršėnų pusės“, – pasakoja I. Butkutė

Vėliau, įrengus voljerus, buvo tikėtasi, kad situacija pasikeis ir prie gyvūnų nebereikės budėti, tačiau negalėjo nė įsivaizduoti tokios nelaimės.

„Įsirengėme voljerus, galvojome, kad saugius. Chalva pas mus ne pirmi metai gyveno. Kaip taip nutiko, aš nežinau. Baisus įvykis. Negalėjome pagalvoti, kad pro tą mažą tarpelį [išlįs]. Ten, kur buvo būda, ji neturėjo galimybės pabėgti, ji lipo per sieną ir bandė išbėgti“, – sako prieglaudos vadovė.

Jos teigimu, Chalva buvo vidutinio dydžio šuo, normaliomis sąlygomis jos galva negalėjo tilpti tarp voljero virbų. Vadinasi, išgirdęs fejerverkus šuo patyrė tokią paniką, kad bandė ištrūkti net pro mažiausią plyšį.

Kiti „Šiaulių letenėlės“ gyvūnai liko gyvi, rimtesnių sužalojimų nepatyrė.

Taisys voljerus

Prieglaudai paskelbus vaizdo įrašą apie nelaimę, komentatoriai pasidalijo į dvi stovyklas: vieni pritarė, kad žmonės turi išmokti švęsti be fejerverkų, kiti kaltino „Šiaulių letenėlę“ sakydami, kad ši nepasirūpino vlojerų apsauga. Anot I. Butkutės, visi prieglaudos voljerai panašūs, o anksčiau panašių incidentų nėra buvę.

„Esame užtaisę visus voljerus, kad šunys per grotas neišliptų, bet kad šitaip per galą bandytų bėgti… Aš ir pati galvoju, kad galėjome užtaisyti, bet voljeras visą laiką toks buvo ir niekada tokios nelaimės nėra nutikę“, – sako prieglaudos vadovė.

Po skaudaus įvykio „Šiaulių letenėlė“ taisys šunų voljeruose esančias skyles, taip pat spręs, ar Naujųjų metų naktį nereikėtų ir vėl budėti prieglaudoje.

Ragina atsisakyti fejerverkų 

Pireš Naujuosius metus organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ ragino atsisakyti fejerverkų ir pasidalijo patarimais, kaip apsaugoti savo augintinius.

„Tikime, kad gyvūnus mylinti bendruomenė seniai atsisakė tokių „pramogų”, tačiau kviečiame atlikti švietėjišką misiją ir prašome paprotinti kaimyną, kuris jau nuo Kalėdų šaudo „saliutus” bei paaiškinti jam, kad fejerverkai pavojingi:

ŽMONĖMS. Fejerverkų keliamas triukšmas daro neigiamą įtaką žmonių, kenčiančių nuo potrauminio streso sutrikimo, autizmo, psichologinei būsenai. Nuo garsaus fejerverkų sprogimo gali trūkti ausų būgneliai (ypač tai pavojinga kūdikiams). Nesuirusios smilkstančios dalelės ar neatsakingas fejerverkų naudojimas gali apdeginti žmogų, sužeisti veidą ar net nuplėšti galūnes. Fejerverkų sprogimai kelia stresą karą išgyvenusiems asmenims.

NAMINIAMS GYVŪNAMS. Mokslininkai nustatė, kad fejerverkų labiausiai bijo šunys. Jų klausa palyginti su žmonių yra stipresnė net keturis kartus. Be to, jie girdi ne tik tylesnius garsus, bet ir aukštesnius tonus. Nuo stipraus garso net būdami namuose gyvūnai patiria didžiulį stresą: katės slepiasi po lova ar tamsiame kamputyje, o šunys paniškai blaškosi, ieškodami ramesnės vietos, loja ar staugia, gali net apsišlapinti ar pradėti naikinti namų apyvokos daiktus. Gyvūnas, išsigandęs sprogimų, gali pabėgti, pasiklysti ar dar blogiau – papulti po automobilio ratais. Pasitaiko atvejų, kai fejerverkai sužaloja gyvūnų akis, snukius, galūnes ar net pražudo juos.

LAUKINIAMS IR BENAMIAMS GYVŪNAMS. Triukšmingi fejerverkai ypač pavojingi miesto paukščiams, čia gyvenantiems ar atklydusiems laukiniams gyvūnams ir miesto benamiams šunims, katėms – jie yra išbaidomi, gali sutrikti jų orientacija erdvėje, išsigandę jie ima blaškytis o, susidūrę su kliūtimi, gali net žūti. Gyvūnai, paukščiai per klaidą prisiėdę neirių šiukšlių, likusių po fejerverkų, gali apsinuodyti ar net mirti.

ORUI. Teritorijose, kuriose intensyviai leidžiami fejerverkai, oro tarša kietosiomis dalelėmis gali padidėti iki dešimties kartų ir gali išsilaikyti nuo dviejų iki 14 valandų. Kartu į aplinką patenka fejerverkų sudėtyje esančios sveikatai ir aplinkai žalingos medžiagos – kalis, chloras, natris, magnis, aliuminis, siera.Padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija ore ypač pavojinga vaikams ir senjorams, širdies ir kvėpavimo takų ligomis sergantiems žmonėms. Dėl neteisingo pirotechnikos naudojimo žmonės patiria sunkius sužalojimus, dažniausiai galvos, veido, akių, galūnių.

APLINKAI. Naudojant fejerverkus lieka daug šiukšlių. Gatvėse paliktose pirotechnikos pakuotėse esančios cheminės medžiagos gali būti išplautos į paviršinius ir požeminius vandenis, teršia dirvožemį. Nesudegusios, smilkstančios detalės gali sukelti gaisrus“, – įspėjo „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“.

Apsaugokite augintinius nuo fejerverkų

„Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ kartu su gyvūnų elgsenos specialiste Ugne Nedzinskaite parengė rekomendacijas, kaip padėti augintiniams iškęsti fejerverkus.

Fejerverkų metu laikykite gyvūnus namie:

  • Šaudant fejerverkams likite su augintiniais namuose, nevedžiokite jų – tai sumažina jų streso lygį bei padeda išvengti pabėgimo.
  • Jei tik yra galimybė, išvykite į užmiestį, sodybą, ten, kur nešaudo fejerverkai.
  • Jei jūsų augintiniai gyvena lauko voljere, įveskite juos į patalpas, kad išvengtumėte gyvūno stresavimo ar net pabėgimo.

Fejerverkų metu nepalikite gyvūnų vienų:

  • Kadangi gyvūno reakcija į fejerverkus neprognozuojama, geriausiai būkite kartu su jais.
  • Elkitės įprastai, nes gyvūnai atpažista Jūsų išgastį ir jį perima.
  • Užimkite gyvūną, kad atitrauktumėte dėmesį nuo triukšmo.
  • Jei matote, kad reikia – paguoskite gyvūną. Pvz. jeigu gyvūnas ramiau jaučiasi ant Jūsų kelių ar glostomas, tai jį reikėtų laikyti ant kelių ir glostyti, kalbinti ramiu balsu, sakyti gyvūnui žinomus malonius žodžius ir pan.
  • Jei jau visgi tenka išvykti – palikite įjungtą šviesą, muziką ar televizorių.

Minimalizuokite triukšmą bei pabėgimo galimybę:

  • Sandariai uždarykite langus, orlaides, duris, angas, pro kurias gyvūnas gali išlįsti.
  • Užtraukite užuolaidas – gyvūnai bijo ne tik garso, bet ir ryškių šviesų.
  • Pagarsintas televizorius, muzika padės užgožti fejerverkų sprogimų keliamą triukšmą.

Leiskite gyvūnams kur nors pasislėpti:

  • Leiskite savo gyvūnui pačiam susirasti saugią vietą ir pabūti ten per fejerverkų šaudymą, net jei įprastai tai yra draudžiama vieta.
  • Jei augintinis turi narvą (ypač paukščiai) – apdenkite jį, patraukite nuo lango, taip suteiksite daugiau jaukumo.

Pasirūpinkite, kad prieš fejerverkus gyvūnai būtų sotūs:

  • Pamaitinkite gyvūnus – sotūs gyvūnai yra ramesni, mieguistesni.
  • Pripildykite jų dubenėlius šviežio vadens – išsigandę, nerimo kamuojami gyvūnai greičiau ištrokšta, o atsigėrę greičiau nusiramina.

Skanėstų naudojimas:

  • Jeigu gyvūnas stresuoja tiek, kad neima skanėstų, tai jo streso lygis tikrai labai didelis ir kišti per jėgą skanėstų nereikia, nes nepadės.
  • Jeigu gyvūnas ima bent kokius nors skanėstus, tai reikėtų juos ir duoti, siekiant nukreipti dėmesį nuo fejerverkų, net jeigu įprastai taip gausiai skanėstų ir neduodate.
  • Jeigu gyvūnas fejerverkų metu ima tik kažkokios vienos rūšies, ypatingai mėgstamus, skanėstus, tai reikėtų turėtų jų atsargų.

Vaistų naudojimas:

  • Vaistai gali būti labai efektyvi priemonė stresui mažinti, bet jų griežtai negalima duoti savo nuožiūra, juo labiau vaistų, skirtų žmonių gydymui.
  • Visus vaistus turėtų paskirti veterinarijos gydytojas – rekomenduojame su juo pasikonsultuoti iš anksto.

Pasirūpinkite iš anksto prevencinėmis priemonėmis gyvūno pabėgimo atveju:

  • Būtinai paženklinkite savo gyvūną.
  • Uždėkite ant antkaklio pakabuką su šeimininko telefono numeriu.
  • Mikročipas ir telefono numeris padės greičiau surasti pabėgusio augintinio šeimininkus.

Gyvūnų vedžiojimas „fejerverkų sezono” metu:

  • Šio laikotarpio pasivaikščiojimų metu būtinai vedžiokite šunį tik su pavadėliu.
  • Gyvūnas, išsigandęs sprogimų, vedamas baimės ir nerimo, gali pabėgti, pasiklysti ar dar blogiau – papulti po automobilio ratais.
  • Rinkitės vaikščiojimui laiką, kai yra mažiausia tikimė, kad bus šaudomi fejerverkai ar petardos.

Kaune fejerverkai pradėjo šaudyti tiesiai į žmones

Nuo fejerverkų kasmet nukenčia ne tik gyvūnai. Naujųjų metų naktį Kaune užfiksuota pavojinga situacija. Skaitytojai praneša, kad Kaune netoli Jotvingių viaduko nukrito fejeverkų dėžė, o fejerverkų šūviai pasileido į žmonės.

Vaizdo įraše matyti, kaip būrys žmonių stebi naujametinius fejerverkus, kol staiga šūviai pasileidžia tiesiai į juos.

Naktį iš gruodžio 31 d. į sausio 1 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD ) Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba iš viso gavo 13 pranešimų apie degančius fejerverkus. Tačiau apie tai, kad Kaune fejerverkai būtų pataikę į žmones, suvestinėje nenurodoma.

Leisdami fejerverkus Alytaus ir Klaipėdos regionuose susižeidė du vyrai

Leisdamas fejerverkus Klaipėdos ir Alytaus regionuose susižalojo du vyriškiai, o Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Marijampolės apskrityse apie nelaimes policija kol kas duomenų neturi.

Įvairiuose mistuose gauta daug pranešimų apie degančias petardų dėžes, į konteinerį įmestus fejerverkus.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Kristina Janulevičienė BNS nurodė, kad žinomas vienas atvejis, kada dėl fejerverkų susižalojo žmogus.

„Iki šios valandos (13 val.) registruotas vienas įvykis, kai vyras dėl neatsargumo bandydamas uždegti fejerverkų, susižalojo akį“, – teigė ji.

Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus duomenimis, iki 9 val. gautas vienas pranešimas.

Kretingos rajone Raguviškių kaime, pirminiais duomenimis, leisdamas fejerverkus susižalojo vyras. Jis perduotas medikams.

Dažniausi incidentai – degantys fejerverkai

Kėdainių policija pirmadienį po vidurnakčio gavo kelis pranešimus, kad Chemikų, Sodų gatvėse dega konteineriai. Nustatyta, kad degė sukrautos pirotechnikos atliekos.

„Kauno apskrityje šventinę naktį, 6 val. ryto pranešimų apie asmenis, nukentėjusius nuo fejerverkų negauta“, – pirmadienį pranešė Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Anksčiau, sekmadienį apie 17 val. 58 min. buvo gautas pranešimas, kad Kaune, Kuršių gatvėje  vaikinai, išdaužę automobilio stiklą, į jo vidų įmetė petardą.

Atvykus ugniagesiams, automobilio „VW Golf“ salone buvo dūmų – nustatyta, kad automobilio bagažinėje buvo susprogdintas fejerverkas, išdužo bagažinės stiklas. Gaisras nekilo.

Automobilis išvėdintas. Įvykio aplinkybes tiria policijos pareigūnai.

Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, kaip BNS pranešė jo atstovai, nėra registruota nelaimingų atsitikimų, susijusių su fejerverkais.

Panevėžio apskrities policija ir kol kas negavo pranešimų apie nukentėjusius nuo fejerverkų.

Sekmadienį ir iki pirmadienio ryto Klaipėdos apskrityje gauti 334 pranešimai apie galimus pažeidimus ar nusikalstamas veikas, pradėta 12 ikiteisminių tyrimų. Pernai tuo pačiu metu buvo gauti 304 pranešimai, pradėta 18 ikiteisminių tyrimų.

Šaltinis: tv3.lt

 

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis.lt
error: Alert: Content is protected !!