Lenkijoje kyla pasipiktinimo banga po to, kai Volodymyras Zelenskis vienam Ukrainos kariniam daliniui suteikė Ukrainos sukilėlių armijos didvyrių vardą – armijos, Lenkijoje laikomos atsakinga už II-ojo pasaulinio karo žudynes. Dalis lenkų politikų jau siūlo bausti Kyjivą: atimti iš Zelenskio Baltojo erelio ordiną, nukabinti Ukrainos vėliavas ir net blokuoti Ukrainos kelią į Europos Sąjungą.
Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Mariusz Antonowicz.
Kodėl Zelenskio sprendimas supykdė Lenkiją?
Tai kad suprastume, galbūt, kodėl karinio dalinio vardas sukėlė tiek pykčio iš Lenkijos pusės, galite tiesiog trumpai ir glaustai priminti tą istoriją – Ukrainos sukilėlių armija, ką ji padarė lenkams II-ojo pasaulinio karo metais?
M. Antonowicz: Iš esmės, 1943–1945 metais, kai tapo aišku, kad vėl sugrįš Tarybų Sąjunga, Ukrainos sukilėlių armija ruošėsi sovietų atėjimui ir tikėjosi, kad pavyks sukurti nepriklausomą Ukrainos valstybę.
Kiek tai buvo realu, čia jau kitas klausimas, bet, aišku, problema buvo lenkai. Problema buvo ta, kad toji teritorija prieš karą priklausė Lenkijai. Kad nekiltų jokių pagundų atiduoti šias teritorijas Lenkijai ar apskritai kam nors, jie nusprendė išvalyti tą teritoriją nuo lenkų ir tiesiog pradėjo etninio valymo kampaniją aplink Voluinę, aplink Rytų Galiciją, kurios metu žuvo apie 100 tūkst. žmonių, daugiausia tai buvo civiliai, tarp civilių daugumą sudarė moterys ir vaikai. Tai čia yra trumpa istorija. O dar, aišku, yra atsakomosios akcijos, kurias vykdė „Armija Krajova“, kurių metu apie 15–20 tūkst. ukrainiečių buvo nužudyta.
Ar Ukraina neįvertino Lenkijos reakcijos?
Kodėl ukrainiečiai – jie juk žinojo, kad tai yra jautrus klausimas – negi jie neįvertino, kokia gali būti Lenkijos reakcija, jeigu jie tokį pavadinimą kariniam daliniui suteiks?
M. Antonowicz: Mano nuomone, turbūt Zelenskio aplinkos žmonės galėjo tai nujausti, bet, turbūt, nujautė ir manė tai, kad, visų pirma, jiems Lenkija nėra tokia svarbi, kokia ji buvo anksčiau, karo pradžioje, todėl su ja galima lengvabūdiškiau elgtis.
Kitas dalykas – jų pozicija yra tokia, kad iš esmės lenkams nėra kur dėtis, jie vis tiek turi juos remti, niekur jie nepasidės, tai susiję su šių dviejų faktorių kombinacija. Be to, aišku, yra vidaus politiniai dalykai, kurie vyksta Ukrainoje – tai yra populiarėjimas ir noras prisišlieti prie tos Ukrainos sukilėlių armijos atminimo, nes čia, žinoma, yra atminties konfliktas: lenkams jie yra žudikai, pirmiausia atsimenami dėl tų žudynių, o Ukrainoje jie atsimenami dėl antisovietinio pasipriešinimo.
Šie faktoriai – Ukrainos vidaus politika, įsitikinimas, kad lenkams nėra kur dėtis, ir kad jiems apskritai net neatrodo tokia svarbi Lenkija, lėmė, kad jie tiesiog nusprendė, jog galima ignoruoti potencialią Lenkijos reakciją.
Ar šį konfliktą dar galima sušvelninti
Ar galima daryti prielaidą, kad nepavyko sušvelninti tos situacijos? Kas turėtų įvykti, kad ji vis dėlto sušvelnėtų? Ar pakaktų tik pervadinti karinį dalinį? Ar to užtektų?
M. Antonowicz: Aš sakyčiau, mes nežinome, ką Kyrylo Budanovas ir ką jis sutarė su Lenkijos pareigūnais, bet matome, kad dabar, šiomis dienomis, Donaldas Tuskas labai švelnina toną. Jis apeliuoja ir jo pagrindinė mintis yra ta, kad raminkime emocijas, niekam tai neatneša jokios naudos, ir ieškokime išeities.
Tai toks trumpalaikis sprendimas, nes reikia turėti omenyje, kad prieš tą sprendimą pagaliau, po ilgos pertraukos, įvyko Lenkijos ir Ukrainos istorikų kongresas, kas yra labai svarbu Lenkijos pusei – pagaliau Ukrainos nacionalinės atminties institutas leido vykdyti žudynių aukų palaikų paiešką ir perlaidojimą. Matant, kaip kalba Lenkijos premjeras, jis labai bijo, kad tie trapūs dalykai gali subyrėti.
Bendrai žvelgiant iš Lenkijos pusės, tai yra platesnis aspektas ta prasme, kad Lenkija neturi jokios politikos Ukrainos atžvilgiu iš esmės, išskyrus tai, kad reikia remti juos kovoje prieš Rusiją, bet tarkime, kaip turėtų atrodyti Ukrainos narystė Europos Sąjungoje? Nes ji kels milžiniškas pasekmes žemės ūkiui, ekonomikai, balsavimams politinėje sąrangoje. Kaip apskritai tai turėtų atrodyti? Ar bus tas Lenkijos ir Ukrainos aljansas, ar ne? Ar mes to siekiame, ar ne? Ar jis yra realus, ar nerealus? Apie tai nėra diskutuojama.
Žvelgiant iš Lenkijos pusės, reikia apskritai turėti kažkokią koncepciją, ko mes norime iš tos Ukrainos ir kadangi yra tokia tuštuma, tokie klausimai labai greitai užima eterį ir labai greitai apima visas emocijas.
Iš Ukrainos pusės galima šiek tiek pajuokaujant pasakyti, kad jie traktavo ir vis dar traktuoja Lenkiją iš esmės kaip ketvirtąją Baltijos valstybę – tokią, kuri visą laiką juos palaikys. Ukrainiečių akyse jie turi būti amžinai dėkingi ir besąlygiškai visą laiką juos remti.
Mes galime atsiminti 2022 metų rudenį, kai Lenkijoje, Pševodove, nukrito ukrainiečių priešlėktuvinė raketa ir pražudė 2 civilius gyventojus – iki šiol Zelenskis nepripažino, kad tai buvo jų raketa. Jis iki šiol aiškina, kad tai buvo rusų raketa, ir iki šiol pyksta ant lenkų, nes lenkai išsigando ir nenorėjo kartu su juo sakyti, jog tai yra rusų, o ne ukrainiečių raketa. Tai čia buvo tų santykių atšalimo pradžia. Ukrainiečių pusei reikėtų pradėti traktuoti Lenkiją kaip atskirą valstybę, o ne kaip ketvirtąją Baltijos valstybę.
Visos laidos klausykite čia:
Šaltinis: TV3.LT
