Vis daugiau žmonių svarsto pasitraukti iš II pensijų pakopos, tačiau kokias pasekmes tai gali turėti jų ateities finansams? Ar šis žingsnis tikrai užtikrina didesnį saugumą senatvėje, ar gali sukelti papildomų iššūkių?
Apie tai, kas laimi ir kas pralaimi traukiantis iš II pensijų pakopos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Sodros“ komunikacijos atstovė Malgožata Kozič ir ekonomistas Raimondas Kuodis.
Kas laukia žmonių pasitraukus iš II pensijų pakopos?
„Sodros“ puslapyje matėme informaciją, kad pateikus prašymą pasitraukti arba atsiimti dalį lėšų, bendrovė įvertins prašymą ir sprendimą pateiks ketvirčio pabaigoje. Ar galite priminti, kaip vyksta šis procesas ir kada bus žinomi tikslūs skaičiai, kiek žmonių pasitraukia?
M. Kozič: Skaičiai turėtų būti matomi kito ketvirčio pradžioje. Įstatymas numato, kad prašymai renkami visą ketvirtį. Nesvarbu, ar žmogus prašymą pateikė sausio antrą dieną, ar kovo paskutinę dieną, jis savo pinigus atgaus iki balandžio vidurio.
Visą ketvirtį pensijų kaupimo bendrovės kaupia prašymus, o sprendimus priims kito ketvirčio pradžioje. Taip bus visus dvejus metus, kol truks pereinamasis laikotarpis. „Sodra“ pačių kreipimųsi nemato, nes juos renka bendrovės.
Kai bendrovė priims sprendimą, ji jį užregistruos registre ir tada mes matysime, kad žmogus nebedalyvauja kaupime. Tai pakeis jo socialinio draudimo įmokų tarifą, nes dalyvaujantis žmogus papildomai moka 3 proc. įmokų. Kai sprendimai bus priimti, skaičius matysime balandžio mėnesį.
Patikslinkime: dėl ketinančių pasitraukti jūs dabar matote tik preliminarią informaciją ar visai jos nematote?
M. Kozič: Visai nematome, nes tuos prašymus kol kas tik renka pensijų kaupimo bendrovės.
Žmonėms dažnai neaišku, kas nutinka su likusiais pinigais, jeigu jie atsiima dalį lėšų arba tuos 25 proc.
M. Kozič: Galimybė atsiimti iki 25 proc. lėšų yra šios reformos pasekmė. Žmogus, kuris nenutraukia kaupimo, bet dėl asmeninių priežasčių nori pasiimti dalį lėšų, pateikia prašymą bendrovei. Ta suma jam išmokama, o likusi dalis lieka pensijų fonduose ir toliau investuojama.
Šia galimybe galima pasinaudoti vieną kartą per visą kaupimo laikotarpį. Jeigu žmogus vėliau nepasitrauks iš kaupimo, tikėtina, kad jis jame dalyvaus iki senatvės pensijos amžiaus.
Ar pensijų amžiaus ilginimas yra būtinas Lietuvoje?
Matome ir kitą problemą – prastą demografinę situaciją Lietuvoje ir tikėtina, kad ateityje bus daugiau pensininkų negu dirbančiųjų. Ar pritartumėte siūlymams vėlinti pensinį amžių?
R. Kuodis: Pensinio amžiaus ilginimas yra natūralus dalykas. Turėtume orientuotis į tai, kad žmogus pensijoje praleistų maždaug 18 metų. Jeigu gyvenimo trukmė ilgėja, natūralu, kad žmonės turi ilgiau dirbti, juolab kad šiais laikais mažiau reikia fizinio darbo.
Kita vertus, sparčiai ateina humanoidai ir robotika – juos galima laikyti kapitalu, bet jie pakeis daugybę paslaugų, kurias dabar atlieka žmonės: pavyzdžiui, senelių priežiūrą ar pagalbą ligoninėse.
Netolimoje ateityje humanoidai, kurių kaina prognozuojama apie 20 tūkst. eurų, pakeis daugelį funkcijų – gyvenimas dėl to gali tapti lengvesnis tiems, kurie juos turės. Pasaulis yra sparčioje tranzicijoje dėl mažo gimstamumo, bet dėl to nereikia labai baimintis, nes prieš 100 metų žmonių buvo gerokai mažiau, ir planeta tik šiek tiek atsipūs nuo mūsų gausos.
Lietuvoje turime dešimtis tūkst. pensininkų, kurie toliau dirba. Vokietijoje dirbantiems pensininkams tam tikra pajamų suma, pavyzdžiui, iki 2 tūkst. eurų, yra neapmokestinama. Ar kas nors panašaus būtų įmanoma Lietuvoje, siekiant padėti dirbantiems pensininkams?
R. Kuodis: Prieš 16 metų, būdamas pensijų reformos darbo grupės nariu, siūliau reformą, kurią šalis vis tiek anksčiau ar vėliau padarys. Žmogus, dirbdamas pensinio amžiaus metu, gauna trigubą grąžą: moka įmokas į savo sąskaitą, trumpėja laikas iki tikėtinos mirties ir jis gauna vadinamąją „Sodros“ grąžą – tai automatiškai skatina likti darbo rinkoje.
Pas mus mažai reklamuojama, kad jeigu lieki dirbti papildomus metus neišėjęs į pensiją, tavo pensija didėja po 8 proc. kasmet, ir tai galima daryti iki 5 metų. Tai labai apsimoka, nekalbant apie socializaciją ir discipliną, kurią suteikia darbas. Nereikia jokių specialių paskatų, jeigu būtų sukurta skaidri sistema, kuri aiškiai sakytų, kad dirbti apsimoka.
Šaltinis: tv3.lt
