Pastaruoju metu pensijų tema yra viena aktualiausių šalyje. Nepaisant to, kad aktyviausios diskusijos šiuo metu vyksta dėl II pensijų pakopos, paraštėse nelieka ir „Sodros“ mokamos pensijos, dėl kurių ateities kyla nerimas. Būtent todėl vis pasigirsta minčių apie pensinio amžiaus ilginimą.
Po daugiau nei dešimtmetį trukusio proceso Lietuvoje susilygino vyrų ir moterų pensinis amžius – nuo šių metų jis siekia 65 metus.
Tačiau jau ne kartą kalbėta apie tai, kad pensinis amžius galėtų būti ilginamas ir iki 67, 70 ar net 72 metų.
Kai kurios šalys tokių veiksmų imasi jau dabar, tačiau esminis rodiklis, leidžiantis tai daryti, – ilgėjanti gyvenimo ir sveiko gyvenimo trukmė.
Tuo metu Lietuvoje nuolat pabrėžiamos demografinės problemos: mažėjantis gimstamumas ir didesnis pensininkų nei dirbančiųjų skaičius, dėl ko ateityje mažės pensijos. Kad taip neįvyktų, būtų galima dar labiau prailginti pensinį amžių.
Tačiau ar tokie pokyčiai galėtų įvykti Lietuvoje?
Reikėtų prailginti dar 2 metais?
„Žinių radijo“ laidoje dalyvavęs Socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis neslėpė, kad Lietuvoje pensinio amžiaus suvienodinimas ir prailginimas iki 65-erių – tikrai pasiteisinęs sprendimas.
„Jei to nebūtume padarę, mūsų pensijos, jei dabar joms būtų skiriama tokia pat suma, būtų trečdaliu ar net perpus mažesnės nei jos yra dabar. Taigi, visumoje šis sprendimas pasiteisino“, – komentavo specialistas.
Tačiau jis pridėjo, kad prielaidų dar labiau ilginti pensinį amžių yra.
Vienas svarbiausių dalykų kalbant apie tokius pokyčius, anot jo, yra vyresnio amžiaus žmonių užimtumo galimybės.
„Jei mes nepadarome pažangos vyresnio amžiaus žmonių užimtumo srityje, tai tokį klausimą reikėtų atidėti. Jei jau nuspręstume prailginti, tada kartu reikėtų galvoti ir apie tai, kaip padarysime, kad vyresnio amžiaus žmonės galėtų rasti darbą“, – nurodė T. Medaiskis.
Tiesa, pašnekovas atkreipė dėmesį, kad Lietuva ir dabar nėra tokioje prastoje situacijoje vyresnio amžiaus žmonių užimtumo klausimu.
„55–64 metų amžiaus žmonių užimtumas, pagal „Eurostat“ duomenis, Europos Sąjungoje (ES) yra 65 proc. Tuo metu Lietuvoje – 69 proc.
Tai reiškia, kad mūsų vyresnio amžiaus žmonių užimtumas dar netgi yra didesnis nei ES vidurkis. Bet, jei lyginsime su Skandinavijos šalimis, kur tokių žmonių užimtumas yra 70–80 proc., tai dar yra kur tobulėti“, – pastebėjo profesorius.
Visgi jis pasidalijo, kad 67 metai šiuo metu yra riba, link kurios juda daugelis šalių. Profesorius pabrėžia, kad norint imtis tokių pokyčių reikia juos vykdyti iš lėto. Tai reiškia, kad, nusprendus ilginti pensinį amžių, toks amžius įsigaliotų tik, pavyzdžiui, dabartiniams 40-mečiams.
„Mes nekalbame apie dabar. Kalbame apie tai, kas galėtų būti galbūt už 10 metų. Kadangi tas sprendimas turi įsigalioti ne iš karto, o po kažkokio laikotarpio, todėl apie tai, kas bus aktualu po dešimtmečio, galime pradėti kalbėti dabar“, – paaiškino jis.
Pasak profesoriaus, per tą laikotarpį reikia spręsti problemas, kurios dabar pensinio amžiaus prailginti neleistų. Pavyzdžiui, rūpintis vyresnio amžiaus žmonių kvalifikacija.
Reikia džiaugtis dabartine padėtimi ir nieko nekeisti?
Laidoje taip pat dalyvavusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė nemano, kad pensinį amžių Lietuvoje reikėtų dar ilginti. Anot jos, kol kas reikėtų pasidžiaugti esamu rezultatu.
„Ką tik pasiekėme ribą, kai pensinis amžius visiems susilygino iki 65-erių ir man atrodo, kad dabar reikėtų ramiai ir sustoti. Dabar apie tai jokių kalbų tikrai nėra, nes jokie rodikliai net nerodo požymių, kad būtų galimybė ilginti pensinį amžių“, – komentavo ji.
Ministrė pažymėjo, kad itin svarbus momentas yra tai, kad Lietuva kol kas ryškiai atsilieka pagal sveikatos lygį sulaukus pensinio amžiaus. Todėl pensinio amžiaus ilginimas nebūtų tinkamas sprendimas.
„Jei Europos sveikas amžius, kurį gyventojai pragyvena pensijoje, yra apie 20 metų, tai Lietuvoje tie skaičiai siekia gerokai mažiau“, – paaiškino ji.
Taip pat, pasak J. Zailskienės, statistika rodo, kad Lietuvoje yra nemažai 60 metų ir vyresnių žmonių, kurie jau nebedirba. Anot jos, taip yra todėl, kad nemažai tokio amžiaus žmonių dirba ne biuruose, o fizinį darbą ir jam atlikti tiesiog nebeturi sveikatos.
Ji pridėjo, kad šiuo metu situacija Lietuvoje yra gera, o tendencijos parodys, kada reikės pokyčių.
„Manau, kad šiuo metu pensijų dydžio ir pensinio amžiaus santykis yra geras. Šis pokytis per 10 metų labai sistemingai ir neskausmingai įgyvendintas. Todėl dabar reikia džiaugtis pasiektu rezultatu ir stebėti tendencijas“, – komentavo ministrė.
Ne visi yra motyvuoti pasilikti darbo rinkoje
Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) vadovė Aurelija Maldutytė pastebėjo, kad ir dabar Lietuvoje yra nemažai dirbančių pensinio amžiaus žmonių.
Anot jos, jei toks darbuotojas kuria pridėtinę vertę, jis visuomet bus pageidaujamas.
„Mes turime statistiką, kad ir dabar turime didėjantį kiekį žmonių, kurie net pensiniame amžiuje dirba. Tie žmonės, kurių yra aukšto lygio kvalifikacija, kurie turi labai ypatingas žinias ir kurie turi motyvacijos, noro bei sveikatos, tai tie ir dalyvauja darbo rinkoje. <…>
Ką mes matome iš darbdavių, tai tikrai darbuotojai, kurie sukuria didelę pridėtinę vertę, tai juos tik sveikina, jei jie nusprendžia ir toliau dirbti. Nėra taip, kad suėjo 65 metai ir iš karto įvyksta skambutis, skatinantis eiti lauk. Taip nėra, jei yra kuriama vertė. Kai kuriama vertė, visai nesvarbu, kokio mažiaus žmogus“, – komentavo pašnekovė.
Visgi ji pabrėžė, kad darbdaviai susiduria su tokia problema, kad yra vyresnių žmonių, kurie pridėtinės vertės nebesukuria ir nėra motyvuoti mokytis.
„Mums, kaip darbdaviams, didžiausia problema yra ta, kad yra žmonių, kuriems trūksta skaitmeninių ar kitokių įgūdžių, bet nėra motyvacijos mokytis. Tai yra didelis pokytis ir viskas priklauso nuo to kaip kiekvienas adaptuojamės ir prisitaikome“, – paaiškino A. Maldutytė
Todėl natūralu, kad tokių darbuotojų darbdavys gali ir nenorėti pasilikti.
Visgi LDK vadovė pastebėjo, kad per mažai kalbama apie tuos darbo pensinio amžiaus metu aspektus, kurie turėtų gyventojus motyvuoti pasilikti darbo rinkoje.
„Mes gana mažai šnekame, kad mūsų pensinė sistema yra tokia, kuri skatina padirbėti ilgiau, nes kiekvieni papildomi metai po pensinio amžiaus dirbant vėliau padidina pensiją“, – nurodė pašnekovė.
Jai pritarė ir T. Medaiskis, kuris paaiškino, kad imantis tokių pokyčių reikia mokėti tinkamai juos iškomunikuoti visuomenei.
„Valdžia nepakankamai moka kalbėti su visuomene, kai priimami tokie pakeitimai. Nereikia gąsdinti, reikia paaiškinti motyvus ir kad pensijos dėl to bus didesnės“, – komentavo profesorius.
Šaltinis: tv3.lt