Perspėjimas dėl naujos pandemijos grėsmės: mokslininkai Sibire aptiko „zombių virusą“

Naujienos

Tirpstančiuose ledynuose ir dirvožemiuose mokslininkai atrado senovinį virusą, kuris yra apie 50 tūkst. metų senumo. Mokslininkų manymu, jei daugiau klimatas šils taip sparčiai, kaip šyla dabar – mus gali pasiekti ligos, kuriomis sirgo žmonės prieš 300 tūkst. metų ir sukelti naują pandemiją.

Tyrėjai jau išskyrė Metuzolos mikrobų – arba dar vadinamų zombių virusų – atmainas ir nuogąstauja, kad gali kilti nauja pandemija, kurią sukels liga iš tolimos praeities.

„The Guardian“ teigimu, dėl šios priežasties mokslininkai pradėjo atidžiai stebėtį Arktį ir bando nustatyti ankstyvuosius senovinių mikroorganizmų sukeltų ligų atvejus.

Dėmesys skiriamas šiltiems regionams

„Šiuo metu analizuojant pandemijos grėsmes daugiausia dėmesio skiriama ligoms, kurios gali atsirasti pietiniuose regionuose ir vėliau išplisti į šiaurę“, – teigė Aix-Marseille universiteto genetikos specialistas Jean-Michelis Claverie.

„Priešingai, mažai dėmesio skiriama protrūkiui, kuris gali kilti tolimojoje šiaurėje, o paskui išplisti į pietus, ir tai, mano nuomone, yra aplaidumas. Ten yra virusų, kurie gali užkrėsti žmones ir sukelti naują ligos protrūkį“, – pridūrė specialistas.

Biotechnologijos Lietuvoje

Senovinė virusų forma

Panašiai mąsto ir Roterdamo Erasmus medicinos centro virusologė Marion Koopmans. Ji teigia, kad niekas nežino, kokie virusai slypi amžinajame įšale.

„Reali rizika, jog ten gali būti toks virusas, kuris gali sukelti ligos protrūkį, tarkime, senovinę poliomielito formą. Turime daryti prielaidą, kad kažkas panašaus gali nutikti“, – pridūrė ekspertė.

2014 m. Jean-Michelis Claverie vadovavo mokslininkų grupei, kuri Sibire išskyrė gyvus virusus ir įrodė, kad jie vis dar gali užkrėsti vienos ląstelės organizmus, nors tūkstančius metų buvo palaidoti ledynuose. 2023 m. tolimesni tyrimai parodė, kad egzistuoja kelios skirtingos virusų atmainos septyniose skirtingose Sibiro vietose. Pasirodo, šios atmainos gali užkrėsti kultūrines ląsteles (ląsteles auginamas laboratorijoje) nepaisant to fakto, kad vienam virusui mėginyje buvo 48 tūkst. metų.

Žmonėms nekelia pavojaus

„Šie virusai galėjo užkrėsti tik amebas ir nekėlė jokio pavojaus žmonėms. Tačiau tai nereiškia, kad kiti virusai, kurie yra įšalę, negali sukelti žmonėms ligų. Pavyzdžiui, nustatėme genominius raupų ir herpeso virusų, kurie yra gerai žinomi žmonių patogenai, pėdsakus“, – teigė genetikos specialistas.

Amžinasis įšalas užima penktadalį šiaurinio pusrutulio ir yra sudarytas dirvožemio, kurio temperatūra ilgą laiką laikėsi žemiau nulio. Mokslininkai nustatė, kad kai kurie sluoksniai išliko įšalę šimtus tūkstančių metų.

„Esminis amžinojo įšalo aspektas yra tas, kad jame šalta, tamsu ir trūksta deguonies, o tai puikiai tinka biologinei medžiagai išsaugoti“, – praėjusią savaitę laikraščiui „Observer“ sakė Jean-Michelis Claverie.

„Į amžinąjį įšalą galima įdėti jogurto ir jis gali būti valgomas ir po 50 000 metų“, – pridūrė ekspertas.

Vakcinacija, skiepai (Irmantas Gelūnas/Fotobankas)

Įšalas keičiasi

Tačiau amžinasis įšalas pasaulyje keičiasi – viršutiniai sluoksniai tirpsta, nes klimato kaita neproporcingai veikia Arkties regioną. Meteorologų teigimu, šis regionas šyla kelis kartus sparčiau nei vidutinis pasaulinio atšilimo tempas.

„Pavojus kyla dėl kito visuotinio atšilimo poveikio – Arkties jūros ledo nykimo. Dėl to Sibire spartėja laivyba, eismas ir pramonės plėtra. Planuojamos milžiniškos kasybos operacijos, kurių metu ketinama iškasti didžiules skyles giliai amžinajame įšale, kad būtų išgaunama nafta ir rūdos. Šios operacijos išlaisvins didžiulius kiekius patogenų, kurie ten vis dar klesti. Kalnakasiai vaikščios ir kvėpuos virusais. Poveikis gali būti katastrofiškas“, – pridūrė genetikos ekspertas.

Lietuvos mokslininkas sulaukė pripažinimo: gavo 2,5 mln. eurų dotaciją (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Žmonių sukeltos pandemijos

„Jei pažvelgtume į epidemijų protrūkių istoriją, vienas iš pagrindinių veiksnių buvo žemės paskirties keitimas. Nipah virusą platino vaisėdžiai šikšnosparniai, kuriuos iš jų buveinių išstūmė žmonės. Panašiai beždžionių raupai buvo susiję su urbanizacijos plitimu Afrikoje. Būtent tai ir matysime Arktyje: visiškai pasikeis žemės naudojimas, o tai gali būti pavojinga, kaip matėme kitur“, – teigė M. Koopmans.

Mokslininkai mano, kad amžinojo įšalo giliausiuose sluoksniuose gali būti iki milijono metų senumo virusų, kurie yra daug senesni už mūsų rūšies virusus.

„Mūsų imuninė sistema galimai yra niekada neturėjusi kontakto su kai kuriais iš šių mikrobų, ir tai kelia nerimą. Scenarijus, kad nežinomas virusas, kažkada užkrėtęs neandertalietį, sugrįš pas mus, nors ir mažai tikėtinas, tapo realia galimybe“, – teigė Jean-Michelis Claverie.

Dėl šios priežasties Jean-Michelis Claverie ir kiti bendradarbiauja su Arkties universitetu – tarptautiniu švietimo tinklu poliariniame regione – planuodami įkurti karantino patalpas ir suteikti medicininių žinių, kurios leistų nustatyti ankstyvuosius ligos atvejus ir juos gydyti vietoje, bandant suvaldyti infekciją.

Šaltinis: tv3.lt

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis.lt
error: Alert: Content is protected !!