Nuo neatmenamų laikų žmonės griebdavosi magiškų priemonių, kad praturtėtų. Ir, reikia pripažinti, jiems tai pavykdavo. Jei pakaks tikėjimo ir atkaklumo , susikursite savą slaptą ritualą.
Būtent savą, nes magija – menas, kuris reikalauja individualaus požiūrio.
Tylos skraistė
Sutikite, jei viskas būtų taip paprasta, šiandien visi būtume turtingi. Kol kas, deja, skurdžių daug, o turtuolių – saujelė. Regis, turčiai pralobo visai ne magišku būdu. Šiaip ar taip, to jums niekas nepasakos. Pabandykite patys prisivilioti pinigų į piniginę.
Kad pinigai visada plauktų jums į rankas, viename piniginės skyrelių būtinai laikykite vieno, dviejų ar penkių litų monetą ir niekada jos neišleiskite. Jis bus tarsi magnetas: saugos jūsų pinigus, atliks pinigų energijos laidininkės funkciją.
Gana veiksmingai pinigus pritraukia išbandytos liaudiškos priemonės, pavyzdžiui, krieno šaknis ir viržio šakelė. Dideli šių augalų kiekiai kaupia materialią energiją. Kartkartėmis pakeiskite juos šviežiais – gamtiniai akumuliatoriai, kaip ir dirbtiniai, išsikrauna.
Piniginė – ne nuotraukoms
Yra daiktų, kurių ne tik nereikia, bet tiesiog negalima laikyti piniginėje. Jokiu būdu piniginėje nesinešiokite artimųjų nuotraukų. Pirma, jos sutrikdo piniginius energijos srautus, antra, piniginės ir pačių pinigų energija per nuotraukas gali daryti įtaką jūsų artimiesiems. Galite paversti taurų žmogų šiukščiu materialistu, gerą ir jautrų – bejausmiu šykštuoliu. Tegul piniginė atlieka jai skirtą funkciją.
Piniginių būna įvairių: sunkių odinių, lengvų – iš dirbtinės odos ar minkštos zomšos. Jų funkcija ta pati – laikyti pinigus. Žinokite, kad piniginė privilios ne pinigus, o skurdą, nes „toks tokį traukia“ (vienas iš pagrindinių magijos dėsnių). Taigi pirkite solidžią piniginę su daugybe skyrelių smulkioms monetoms ir kupiūroms.
Beje, sintetinės piniginės irgi netinka. Dirbtiniai audiniai šalti ir nepraleidžia materialios energijos, o būtent jos ir reikia piniginei, kad ši trauktų pinigus.
Reikšminga ir spalva. Optimalios – metalo ar žemės, nuo juodos iki gelsvos, auksinės, galima net oranžinio atspalvio.
Milijonai iš anapus
Kartkartėmis tenka išgirsti apie lobius, rastus senelio veltinyje, už sijos palėpėje, moliniame puode ar dar dievai žino kur. Aistringi numizmatai tai žino ir nepailsdami ieško.
Ispanų verslininkas Eduardas Siera, su reikalais atvykęs į Stokholmą, laisvalaikiu užsuko į bažnyčią. Ji buvo tuščia, tik prie altoriaus stovėjo karstas. Kaip tikras katalikas ispanas priklaupė prie velionio ir pasimeldė už jo sielą. Atsistojęs jis pamatė užuojautų knygą ir joje užsiregistravo, kaip ir buvo prašoma prisegtame raštelyje.
Iš visko sprendžiant, jis pirmasis pasirašė užuojautos žodžius. Po kurio laiko verslininkas gavo laišką iš Stokholmo ir iš jo sužinojo, kad paveldėjo milijonus. Pasirodo, miręs švedas Ensas Svensonas, prie kurio karsto ispanas pasimeldė, neturėjo artimųjų ir testamentu visą savo turtą paliko pirmajam, kuris pasimels už jo sielą!
Pinigai po kojomis
Belgas Žozefas Tajandis nebuvo numizmatas ir nesvajojo apie lobį, bet visai netikėtai tapo krūvos sidabrinių savininku.
Kartą kaimyno bute šėlo jaunimas. Muzika labai smarkiai griaudėjo. Žozefas niekaip negalėjo užmigti. Ko tik jis nedarė: ir kepurę užsivožė, ir po antklode lindo. Galiausiai įsiuto: čiupo kūjį, ir kad ims tvatinti į sieną. Po trečio smūgio iš skylės pasipylė sidabrinių monetų lietus!
Šešiametis Timis Morsolas apskritai nenutuokė, kas yra lobis. 1996 metais jis lipdė smėlio pilį Venesuelos pajūryje. Drėgnos „statybinės“ medžiagos nuolatos trūko, ir berniukas rausėsi vis gilyn.
Netikėtai jo pirštukai užkabino kažkokią medinę atplaišą. Berniūkštis į pagalbą pasikvietė tėvus. Šie apie lobius išmanė daug, todėl darbavosi entuziastingai. Netrukus ant smėlio gulėjo medinė dėžė su piratų lobiais: aukso taurėmis, perlais, brangakmeniais, senoviniais brangiais ginklais ir kitomis gėrybėmis! Pasirodo, senovėje ši sala buvo paversta piratų baze.
Pagal įstatymą Venesuelos Vyriausybė pasiliko 40 proc. rasto lobio, o visa kita – apie tris milijonus dolerių – atiteko Morsolų šeimai.
Dar labiau (2004 metais) pasisekė britui Kenui Alenui iš Bristolio. Jis savo sode iškasė 20 tūkst. senovinių romėniškų monetų. Lobį laimingasis rado už 6 metrų nuo savo namo. Keraminė urna su bronzinėmis monetomis buvo paslėpta 1,2 metro gylyje.
Archeologai bemat paskelbė, kad tai vienas iš reikšmingiausių romėnų monetų lobių, rastų Didžiojoje Britanijoje. Jis datuojamas 307-337 metais prieš Kristų.
Pranašiški sapnai
1910 metais netoli Graco mirė turtingas žmogus Karlas Ciseris. Po jo mirties paveldėtojai rado tik kelis šimtus kronų, nors tikrai žinojo, kad velionis turėjo taupomąją knygelę su gana didele pinigų suma. Vietos gyventojai apie tai nemažai kalbėjo, o po savaitės pirklio žmona susapnavo, kad yra Ciserio kabinete ir krapšto iš sienos kažkokį akmenį. Atsivėrusioje nišoje gulėjo… taupomoji knygelė. Gandas apie tai pasiekė artimuosius. Jie paprašė moters parodyti vietą, kurią ji susapnavo. Viskas pasitvirtino.
2005 metais 48-erių anglė Karem Heiz susapnavo, kaip loterijoje išlošė didžiulį prizą. Pabudusi moteriškė papasakojo vyrui ir vaikams, ką pirktų už tuos pinigus. Po poros savaičių jos svajonė išsipildė – moteris išties laimėjo 2,6 mln. svarų sterlingų.
Pranašiški sapnai, kuriuose dažnai dalyvauja ir vaiduokliai, neretai padaro žmones turtingus. Štai kokia istorija nutiko Naujojo Džersio gyventojui Frenkui Pireneliui. Neaiškiomis aplinkybėmis buvo nužudyta Floridoje poilsiavusi jo 24-erių duktė. Nelaimingas tėvas susapnavo, kad duktė liepia jam nedelsiant nusipirkti loterijos bilietą ir nurodyti skaičius, surašytus ant loterijos bilieto, kuris guli jos automobilyje.
Rytą tėvas nuėjo į policiją, pervertė dukters popierius, nusirašė reikiamus skaičius ir nusipirko vieną vienintelį bilietą. Galima įsivaizduoti, kaip jis jautėsi, kai šis bilietas laimėjo 10 mln. dolerių!
Parengta pagal dienraščio “Respublika” priedą “Julius/Brigita”
