Paaiškėjus, kad Živilė ir Jonas Pinskai turi 400 tūkst. eurų grynųjų, J. Pinskus „Delfi“ žurnalistams aiškino, kad šiuos pinigus naudoja ir sodybos Širvintų rajone statyboms. Tačiau pažiūrėjus į naujausią Ž. ir J. Pinskų turto deklaraciją matyti, kad nors sodyba sparčiai kyla, tačiau šeimos santaupos tirpsta lėtai. Taigi, kyla klausimas: kokiomis lėšomis statoma ištaiginga sodyba ant ežero kranto?
Įspūdinga suma grynaisiais
Kaip išsiaiškino „Delfi“, 2024 m. viešai prieinamame Ž. Pinskuvienės turto deklaracijos duomenų išraše nurodyta, kad 2024 m. Ž. Pinskuvienė turėjo daugiau nei 152 tūkst. eurų santaupų.
Jos sutuoktinis J. Pinskus Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo deklaravęs 2024 m. turėjęs 326 tūkst. eurų santaupų.
„Delfi“ taip pat išsiaiškino, kad didžioji dalis šeimos santaupų buvo laikoma kaip grynieji pinigai. Ž. Pinskuvienės santaupos 2024 m. sudarė 152 tūkst. eurų sumą, iš kurios 134 tūkst. eurų buvo laikomi kaip grynieji pinigai. Taigi, banke ji laikė tik 18 tūkst. eurų.
J. Pinskus tuo metu turėjo 326 tūkst. eurų santaupų, o kaip grynuosius laikė 266 tūkst. eurų sumą, vadinasi, banke buvo 60 tūkst. eurų.
Taigi, sudėjus abiejų sutuoktinių santaupas grynaisiais susidaro nemenka suma – 400 tūkst. eurų.
Aiškino, kad grynuosius naudoja ir sodybos statybai
„Delfi“ žurnalistų paklaustas apie didelę grynųjų pinigų sumą, J. Pinskus akcentavo, kad grynųjų pinigų kilmė – visiškai legali, esą lėšos gautos iki jam užsiimant politine veikla. Pasak buvusio parlamentaro, viskas yra institucijų patikrinta, nerasta jokių pažeidimų.
Taip pat jis teigė, kad grynuosius pinigus naudoja ir sodybos statybai.
„Buvo bankų krizė, paskui Covid-19 pandemija. Šiuos pinigus po truputį naudoju sodybos statybai. Tai tikrai pinigai, neuždirbti politinės veiklos metu ar kažkaip „suchimičinti“. Visi pinigai buvo uždirbti, legalizuoti, įteisinti, patikrinti.
Pažiūrėkite, kiek politikų, šiaip žmonių, yra deklaravę grynuosius pinigus ir laiko juos namuose. Čia nematau jokių pažeidimų. Juk ir prezidentas pasakė, kad čia – kiekvieno pasirinkimas“, – sakė J. Pinskus.
Buvęs parlamentaras dar kartą pakartojo, kad deklaruoti grynieji pinigai – legalizuoti ir įteisinti.
J. Pinskui užsiminus, kad šias lėšas naudoja sodybos statybai, pasiteiravome, ar su rangovais, kaip dažnai pasitaiko statybų sektoriuje, atsiskaitoma grynaisiais.
J. Pinskus nepaneigė, kad grynieji pinigai, kaip atsiskaitymo priemonė, šiame sektoriuje egzistuoja, tačiau patikslino, kad tai vyksta iki leistinų ribų. Jis sutiko, kad už smulkesnius darbus, tokius, kaip žemių atvežimas, dažniausiai prašoma sumokėti grynaisiais.
„Taip, taip. Tačiau aš renku dokumentus, nes žinau: vis tiek jūs mane dusinsite. Be to, kai reikės įteisinti statinius, visa tai reikės parodyti. O dabar, statybų procese, tai renku viską“, – portalui „Delfi“ sakė J. Pinskus.
Sodyba kyla, o santaupos tirpsta lėtai
Paskelbus politikų ir jų sutuoktinių naujausias turto deklaracijas už 2025 metus, „Delfi“ susipažino su Ž. ir J. Pinskų pateiktais duomenimis.
Nors J. Pinskus teigė, kad grynuosius pinigus naudoja sodybos statyboms, tačiau deklaracijoje jo santaupos, palyginti su 2024 metais, sumažėjo kukliai.
Pavyzdžiui, Ž. Pinskuvienės santaupos 2025 m. netgi padidėjo. Kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma išaugo 2913 eurų ir pasiekė 13 7831 euro sumą.
Jonas Pinskus, Živilė Pinskuvienė
FOTO: Elta
2025 m. metais daugiau nei 4000 eurų sumažėjo jos paskola. Kito Ž. Pinskuvienės turto vertė išliko nepakitusi.
Tokį patį paskolos sumažėjimą deklaravo ir J. Pinskus. Jo kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma 2025 m. sumažėjo 24 tūkst. eurų.
Pažiūrėjus į dronu darytas Ž. ir J. Pinskų sodybos nuotraukas, matyti, kad sodyba sparčiai kyla. Tačiau esminis klausimas – ar ji taip greitai kiltų, jei 2025 m. į ją būtų investuota vos 24 tūkst. eurų?
Vertinant viešai prieinamus duomenis, naujų paskolų, regis, taip pat neatsirado.
Kai buvo rengiama publikacija, „Delfi“ bandė susisiekti su Ž. ir J. Pinskais. Tačiau nesėkmingai.
Ž. Pinskuvienė į jai elektroniniu paštu pateiktus klausimus neatsakė. Jeigu atsakymus gausime vėliau, straipsnį papildysime.
Ž. Pinskuvienės paklausėme, kokiomis lėšomis vyksta šeimos sodybos ir priklausinių statybos.
Jei pernai santaupų sumažėjo 24 tūkst. eurų, ar tai reiškia, kad visi sodybos pastatai iškilo už šią sumą?
Be to, klausėme, ar Širvintų rajono merė gali patvirtinti savo sutuoktinio žodžius, kad statyboms naudojami ir šeimos grynieji pinigai.
Tačiau, kaip minėta, Ž. Pinskuvienė į šiuos klausimus neatsakė.
Ištaiginga sodyba ant ežero kranto
„Delfi“ jau rašė, kad Širvintų rajono merė Ž. Pinskuvienė ir jos sutuoktinis J. Pinskus nusipirko du didelius sklypus prie ežero ir pradėjo sodybos statybas. „Delfi“ išsiaiškino sklypų kainą ir atkreipė dėmesį į tai, kad sandoris neatsispindi politikės šeimos turto deklaracijoje. Nagrinėjant Pinskų statybas kilo ir daugiau klausimų, pvz., ar sodybos priklausiniais vadinamos dirbtuvės ir vasaros virtuvė tikrai bus naudojamos pagal paskirtį. Po „Delfi“ paklausimo Statybų inspekcija ėmė vertinti, ar teisėtai išduotas statybos leidimas.
2024 m. sausio mėnesį Ž. ir J. Pinskai nusipirko du sklypus prie Žebokštos ežero Širvintų rajono Kaimynų kaime.
Ž. ir J. Pinskų sodybos projektas: gyvenamasis namas
FOTO: Delfi
Sandorius jie sudarė su dviem fiziniais asmenimis. Pirmo sklypo dydis – 0,5593 ha, antro – 1,1389 ha.
Didesnis sklypas su senais statiniais, Registrų centro duomenimis, kainavo 35 tūkst. eurų. Už mažesnį sklypą Ž. ir J. Pinskai sumokėjo 15 tūkst. eurų. Taigi, iš viso už abu sklypus politikės šeima sumokėjo 50 tūkst. eurų.
Tais pačiais metais Pinskų šeimos užsakymu bendrovės „Arch Divizija“ vadovas architektas Kazys Strazdas parengė naujo sodybos komplekso projektą. Viską suderinus buvo gautas statybos leidimas. „Delfi“ žurnalistams, susipažinusiems su projektine dokumentacija, kilo klausimas, ar dirbtuvėmis ir vasaros virtuve pavadintų statinių neplanuojama naudoti kaip gyvenamųjų.
Ž. ir J. Pinskų sodybos projektas: gyvenamasis namas
FOTO: Delfi
Įdomi dar viena detalė: Pinskų nusipirktų sklypų pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, o naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.
Statybos inspekcijos taip pat paklausėme, kas šiuo atveju yra sodybos pastatų rangovas. Jos atstovai nurodė, kad, pagal pateiktą pranešimą apie statybos pradžią, darbai vykdomi ūkio būdu.
Gyvenamasis namas su trimis drabužinėmis ir skalbykla
Išvalytame žemės sklype ežero pakrantėje statomi ir šiuo metu įrengiami šie statiniai: 199,6 kv. m ploto vieno aukšto gyvenamasis namas ir 95,7 kv. m ploto garažas.
Tai du atskiri statiniai. Taip pat projekte numatyti dar trys pastatai: 24,9 kv. m ploto pirtis ežero pakrantėje, 70 kv. m ploto vasaros virtuvė ir tokio pat ploto dirbtuvės.
Ž. ir J. Pinskų sodybos projektas: dirbtuvės
FOTO: Delfi
Šiuo metu įrengiamas Ž. ir J. Pinskų šeimos namas iš tiesų ištaigingas. Pagal projektą jame numatyta įrengti 53 kv. m ploto svetainę, tris drabužines, skalbyklą, miegamąjį ir du kambarius, taip pat atskirus sandėliuką, vonią, tualetą, tualetą su dušo kabina. Turėtų atsirasti ir stoginė keturiems automobiliams.
Projektiniuose dokumentuose nurodyta, kad namo svetainėje ir kambariuose grindys bus išklotos kietmedžio parketu, o kitose patalpose – keraminėmis plytelėmis. Kambarių sienos bus nudažytos emulsiniais dažais, o kitų patalpų – iki lubų išklijuotos plytelėmis.
Ž. ir J. Pinskų sodybos projektas: vasaros virtuvė
FOTO: Delfi
Pavyzdžiui, 96 kv. m ploto garažas su stogine suprojektuotas taip, kad jame ne tik tilptų 2 automobiliai ir dar 2 būtų galima pastatyti pastogėje, bet kad atliktų ir visai kitą funkciją.
Čia numatytas 13,3 kv. m ploto medžioklės kambarys, taip pat pagalbinė patalpa ir tualetas (8 ir 1,9 kv. m ploto atitinkamai).
Pirtis taip pat įrengiama su stogine ir pastate – kelios patalpos. Didžiausia jų – tai 13,4 kv. m ploto poilsio patalpa. Pirtis perpus mažesnė. Dar yra priešpirtis ir tualetas.
Ž. ir J. Pinskų sodybos projektas: pirtis
FOTO: Delfi
Ž. ir J. Pinskų dirbtuvių ir vasaros virtuvės projektai kelia įvairių minčių.
Žvelgiant į dokumentus randasi pagrindas įtarti, kad čia planuojama įrengti ne darbo ir ne maisto ruošimo, o gyvenamąsias erdves.
Pusę dirbtuvių pastato užimanti 31 kv. m ploto patalpa projekte pavadinta dirbtuvėmis. Tačiau joje numatyta įrengti du atskirus kambarius, koridorių ir dušą su tualetu.
Du 13,5 kv. m ploto kambariai projekte vadinami sandėliais, abi patalpos turi langus. Šių dirbtuvių sanitarinio mazgo patalpa gana erdvi – 3,4 kv. m ploto. Iš projekto matyti, kad joje telpa dušo kabina, unitazas ir kriauklė.
Ž. ir J. Pinskų sodybos projektas: sklypo planas
FOTO: Delfi
Toks pat patalpų išdėstymas numatytas ir Ž. ir J. Pinskų šeimos sodybos vasaros virtuvės pastato projekte. Čia taip pat suprojektuoti du 13,5 kv. m ploto kambariai, erdvi svetainę ar valgomąjį primenanti patalpa ir koridorius.
Abu statiniai – 70 kv. m ploto, tad, pagal Statybų techninį reglamentą (STR), priskiriami II grupės nesudėtingų statinių kategorijai.
Šaltinis: DELFI.LT
