Nuo 2026 m. sausio mėn. Vokietijoje dirbantys pensinio amžiaus žmonės gali uždirbti iki 2 tūkst. eurų nemokėdami jokio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir kartu gaudami pensiją. Specialistai įvertino, ar panaši mokestinė paskata būtų naudinga ir mums.
Lietuvos banko (LB) ekonomistai aiškina, kad nauja iniciatyva Vokietijoje siekiama paskatinti pensinį amžių pasiekusius gyventojus toliau savanoriškai dalyvauti darbo rinkoje ir prisidėti prie gerovės kūrimo.
Taip pat mažinti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, palaikyti sukauptą darbo patirtį ir gauti neapmokestinamų darbo pajamų išsaugant teisę į senatvės pensiją.
LB atstovai neslepia – ši Vokietijos iniciatyva verčia apmąstyti tokios priemonės tikslingumą Lietuvoje.
Siūlo nemokėti socialinio draudimo įmokų
LB ekonomistų teigimu, galimybė dirbantiems pensininkams nemokėti dalies socialinio draudimo įmokų (Lietuvos atveju – nedarbo, motinystės, ilgalaikio darbo ir pan.) galėtų būti geresnė alternatyva nei atleidimas nuo GPM, kurio pajamomis finansuojami bendrieji visuomenės poreikiai.
Kai asmenys jau gauna senatvės pensiją, papildomai mokamos socialinio draudimo įmokos dažnai palyginti nedaug padidina gaunamą pensiją, todėl iš esmės tampa mokesčiu darbo pajamoms.
Dėl šios priežasties kai kurios valstybės, pvz., Švedija, taiko mažesnius senatvės pensijų socialinio draudimo įmokų tarifus pensiją gaunantiems darbuotojams.
Ir tai duoda gana aiškius rezultatus: pagal dirbančių 70–74 m. amžiaus gyventojų dalį Švedija išsiskiria visoje Europos Sąjungoje (ES).
Pasak banko atstovų, galimybė nemokėti visos senatvės socialinio draudimo įmokos pasiekus pensinį amžių ir gaunant pensiją padidina vyresnio amžiaus asmenų paskatas dirbti, o darbdavių – paskatas juos samdyti.
Palyginti su GPM išimtimis, įmokų lengvatos paprastai yra mažiau regresyvios ir silpniau skatina pajamų perkėlimą ar dirbtinį pasitraukimą iš darbo: „Lengvatinis su pensiniu amžiumi ir pensininko statusu susietas apmokestinimas gali sukurti paskatas piktnaudžiavimui.
T. y. paskatinti formaliai išeiti į pensiją siekiant lengvatinio apmokestinimo ir vėliau grįžti į darbą arba perkelti pajamas į laikotarpį po pensinio amžiaus.“
Be to, LB vertinimu, dėl mažesnės socialinių įmokų sumos valdžios sektorius per metus netektų apie 8–17 mln. eurų pajamų.
Lietuviai dirba bene ilgiausiai ir gyvena trumpiausiai
Vis tik LB ekonomistai atkreipia dėmesį – pensininkų užimtumas Lietuvoje jau dabar yra palyginti didelis, todėl mažai tikėtina, kad panašios paskatos reikšmingai padidintų pensininkų dalyvavimą darbo rinkoje.
Pvz., jau dabar Baltijos šalys pirmauja ES pagal dirbančių pensininkų užimtumą. Lietuvoje 65–69 m. amžiaus žmonių užimtumas yra 2,8 karto didesnis už ES vidurkį.
Pas mus tik 35,9 proc. asmenų nustoja dirbti pradėję gauti senatvės pensiją, kai bendrai ES – 64,1 proc. O viena iš galimų pagrindinių priežasčių yra mažos pensijos.
Banko atstovai pamini, kad, „Eurostat“ duomenimis, didelė dalis Baltijos šalių gyventojų toliau dirba daugiausia dėl finansinių priežasčių, o palyginti nemaža dalis dirbti nustoja dėl ligos.
Pvz., Lietuvoje 65 m. sulaukę gyventojai vidutiniškai gali tikėtis gyventi sveikai iki 72,4 m., o Švedijoje – iki 78,9 m.
Taigi dar labiau paskatinti vyresnio amžiaus lietuvius dirbti gali būti sunku dėl palyginti prastų sveikatos rodiklių.
Anot LB ekonomistų, esant dideliam vyresnio amžiaus gyventojų užimtumui, mokestinių lengvatų poveikis Lietuvos darbo pasiūlai būtų ribotas, o biudžeto netektys – realios.
„Skatinamosios priemonės dirbantiems pensininkams būtų prasmingos tada, jei jos turėtų potencialo reikšmingai <…> paskatinti ir toliau dirbti tuos, kurie be tokios priemonės būtų pasitraukę.
Šiuo metu Lietuvos pensininkams labiau reikia ne paskatų dirbti, o didėjančių pensijų ir gerėjančių sveikatos rodiklių – papildomai šalies darbo rinką reiktų stiprinti kitomis visuomenės grupėmis“, – pabrėžė banko ekonomistai.
Mokestinėms lengvatoms pensininkams nepritaria
Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Justinas Argustas atkreipia dėmesį, kad ateityje, senstant visuomenei, reikės daugiau biudžeto pajamų, o ne mažiau.
Jis pabrėžė, kad vyresnio amžiaus žmonės yra visaverčiai visuomenės nariai, kurie kaip ir visi kiti naudojasi įvairia infrastruktūra, pvz., sveikatos priežiūra, todėl turi prisidėti prie visuomenės gerovės mokėdami mokesčius.
J. Argustas pažymi, kad jau dabar pensinio amžiaus lietuviai gali dirbti ir gauti niekaip neribojamas pensijas.
O, kadangi dirbdami samdomą darbą jie toliau moka socialinio draudimo įmokas, senatvės pensija jiems kasmet būna perskaičiuojama ir padidinama, atsižvelgiant į papildomai įgytą stažą bei įgytus apskaitos vienetus:
„Todėl dirbantys senatvės pensijos gavėjai gali ne tik užsidirbti papildomų pajamų, bet ir ilgainiui pasididinti savo senatvės pensiją.“
Ilgins nedarbo išmokų gavimą iki 15 mėn.
J. Argustas pamini, kad, siekiant paskatinti priešpensinio amžiaus žmones ilgiau išlaikyti darbo rinkoje, padėti nuo jos nenutolti ir nesirinkti išankstinės senatvės pensijos (kuri mažina senatvės pensiją), nutarta nedarbo išmokos mokėjimą jiems papildomai pratęsti dar 4 mėnesiais.
Įprastai bedarbiams Lietuvoje nedarbo išmoka yra mokama 9 mėn., tačiau bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai ir jie yra įgiję ne mažesnį kaip 20 metų pensijų socialinio draudimo stažą, nedarbo išmokos buvo mokamos 11 mėn.
Tačiau nuo 2026 m. liepos 1 d. asmenys, kuriems iki pensijos liko ne daugiau kaip 5 metai ir kurie turi 20 metų pensijų socialinio draudimo stažą, nedarbo išmkos bus mokamos 15 mėn.
Šaltinis: TV3.LT
