Seime svarstant 2026 m. valstybės biudžetą keltas klausimas ir dėl skiriamų pinigų Krašto apsaugos ministerijai, konkrečiau, pinigų panaudojimo gynybos reikmėms. Valdančiųjų narys valstietis Valius Ąžuolas teigė, kad, pagal NATO susitarimą, dalis pinigų gali būti naudojama dvigubos paskirties keliams, tiltams ir pastatams. Opozicijos atstovė konservatorė Ingrida Šimonytė išgirdusi tokius žodžius rėžė supratusi, kodėl buvo atleista buvusi krašto apsaugos ministrė.
Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos nariai Gintarė Skaistė ir Laurynas Kasčiūnas siūlė pataisą dėl Krašto apsaugos ministerijos lėšų panaudojimo.
„Ši tema jau ne kartą buvo pristatyta. Esmė ta, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) pasakė, kiek mums reikia lėšų tam, kad įgyvendintume nacionalinės divizijos ir vokiečių brigados priėmimo projektus iki 2030 metų. Šiame biudžete numatyta 5,38 proc. gynybai, atseit. Tačiau numatytos išlaidos ateina su keletu žvaigždučių, kur parašyta, kad galima tas pačias lėšas skirti ir keliams, ir savivaldybių projektams, ir kitoms savivaldybių iniciatyvoms. Todėl siūlome atsisakyti gynybos išlaidų išplovimo ir numatyti, kad krašto apsaugos asignavimai gali būti skirti tik gynybos projektams, o ne savivaldybių infrastruktūros ar socialiniams inžinerijos projektams.
Teisę lėšas iš krašto apsaugos asignavimų skirti savivaldybių projektams siūlome išbraukti ir numatyti, kad tokią teisę turėtų Vyriausybė iš skolintų lėšų tuomet, kai atsiranda poreikis, tačiau krašto apsaugos asignavimai turėtų būti neliečiami, skiriami būtent gynybos poreikiams finansuoti, o ne įvairių savivaldybių iniciatyvoms“, – pristatydama pataisą kalbėjo buvusi finansų ministrė G. Skaistė.
Kaip teigė dabartinis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, Vyriausybės pozicija yra nepritarti: „Krašto apsaugos ministerija yra centrinė institucija, atsakinga už mūsų gynybą, ir ji turi turėti didžiausią lankstumą ir didžiausias, lanksčiausias galimybes reaguoti į bet kokias grėsmes.“
Valdančiojoje koalicijoje dirbančios Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys valstietis Valius Ąžuolas teigė, kad jei pinigų reikės keliams ar savivaldybei, tai tas ir bus daroma.
„Kai konservatoriai dvigubos paskirties iš gynybos skirdavo tiems patiems keliams, tai buvo labai gerai. O dabar jau nebegalima skirti. NATO susitarimas pasakytas yra aiškiai – 1,5 proc. iš gynybos gali būti skiriama dvigubos paskirties.
Tai ši valdančioji dauguma matydama kelių būklę, tiltų būklę, savivaldybėse tam tikrų pastatų, kurių taip pat reikia dvigubos paskirties, tai ir darys tą būtinai. Ir mes netgi sutarę esame, kad tas 1,5 proc. bus tikrai ta vieta, pagal NATO susitarimą, kur galima daryti tuos susitarimus. Tai mes tik laikysimės NATO susitarimų. O jūs jau vadovaukite ir rėkite, kaip norite. Patinka jums ar nepatinka.
Ir kai patys rėkiate, kad pareigūnams ginklų trūksta, tai tuos pačius ginklus ir amuniciją galima pirkti iš dvigubos paskirties. (…) Patinka ar ne, bet politinė valia bus tokia, kokia bus“, – rėžė V. Ąžuolas
NATO susitarimas pasakytas yra aiškiai – 1,5 proc. iš gynybos gali būti skiriama dvigubos paskirties. Tai ši valdančioji dauguma matydama kelių būklę, tiltų būklę, savivaldybėse tam tikrų pastatų, kurių taip pat reikia dvigubos paskirties, tai ir darys tą būtinai.
Valius Ąžuolas
Tai išgirdusi I. Šimonytė replikavo, kad, pagal VGT, pinigai turi būti skirti divizijai.
„Labai įdomių dalykų išgirsti, kai paklausai, nes galvojau, kad mes čia VGT sprendimą įgyvendiname ir, pagal VGT sprendimą, tam, kad mes turėtume išvystytą diviziją iki 2030 m., mums šiaip jau reikia 5,5 proc. BVP kiekvienais metais grynai gynybai, o ne kam kitam, kam gali būti skirta pagal NATO susitarimą. Negana to, kad jūs neskiriate per trejus metus 5,5 proc. nei vienais metais, o skiriate iš esmės tokią pačią įšaldytą sumą, kas trečiais metais yra tik 5 proc. BVP, tai, pasirodo, jūs dar ir nesiruošiate tų pinigų naudoti divizijos išvystymui.
Tiesiog nuostabus atvirumas. Tikiuosi, kad visi šitai klauso, ir dabar aš jau suprantu, dėl ko buvo atleista buvusi krašto apsaugos ministrė“, – teigė I. Šimonytė.
Konservatorių siūlytai pataisai pritarta nebuvo.
„Delfi“ primena, kad įgyvendinant Vyriausybės programą bei Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026–2030 metais gynybai reikia skirti ne mažiau 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Pagal priimtą 2026 m. biudžetą, Krašto apsaugos ministerijos finansavimas kartu su Gynybos fondu 2026 m. sudarys 4,8 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. BVP. Iš šios sumos 700,3 mln. eurų sudarys Valstybės gynybos fondo lėšos.
Dar prieš biudžeto priėmimą buvo imta kalbėti, kad iš tiesų gynybos biudžetas bus mažesnis, nei skelbiama. Dėl to KAM vyko neoficialus susitikimas su visuomenininkais ir žurnalistais. Po kilusių įtampų su premjere, tuometinė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pranešė ketinanti atsistatydinti iš pareigų.
Šaltinis: delfi.lt
