Ilgus metus ilgi plaukai buvo neatsiejama virusologo Gyčio Dudo įvaizdžio dalis, tačiau po beveik dviejų dešimtmečių jis ryžosi pokyčiui, kurį nulėmė ne mada, o labai praktiška priežastis.
Po beveik dviejų dešimtmečių su ilgais plaukais apsisprendimą nulėmė žygis Kolumbijoje
„Nusikirpti plaukus galvojau senokai, pagrinde dėl nepatogumo, taip pat nemažai dėl nemokėjimo ir tingėjimo juos normaliai prižiūrėti. Paskutiniu kantrybės lašu 2024 m. tapo keturių dienų žygis į Ciudad Perdida Kolumbijoje. Žygio metu dažnai stodavome pailsėti ir nuolatinis plaukų užkabinimas užsimetant ar nusiimant kuprinę galų gale privertė galutinai nuspręsti grįžus į Lietuvą nusikirpti. Parskridau naktį prieš Velykas, daviau progą šeimai paskutinį kartą pasigrožėti šukuosena, kurią turėjau nuo maždaug 2008 m. ir iškart kitą rytą plaukus nusikirpau.
Gytis Dudas
FOTO: Asmeninis archyvas
Nauja šukuosena man patinka, turbūt ko pasiilgau labiausiai buvo vasariškos kepurės – beisbolo, dviratininko ar tradicinės kolumbietiškos iš šiaudų (sombrero vueltiao) – kurios ant galvos visuomet jautėsi keistokai su ilgais plaukais. Taip pat tapo daug lengviau stovyklauti, kuomet nereikia rytinę kavą gerti atnarpliojant plaukus be šukų. Plaukus kaip ir anksčiau kerpu namie, bet ko tikrai pasiilgstu yra dažyti plaukai. Dabar jie per trumpi ir per dažnai kerpami, kad apsimokėtų skalpą plikinti peroksidu. Čia kaip gyvenime – yra pliusų ir yra minusų, ir tiesiog reikia susitaikyti su savo pasirinkimu.“
Gyčio Dudo portretas
FOTO: ELTA / Josvydas Elinskas
Išskirtinė išvaizda akademinėje bendruomenėje netrukdė – priešingai, padėjo būti lengviau atpažįstamam
„Dėl išvaizdos nesu pastebėjęs daugiau dėmesio akademinėje bendruomenėje. Mokslinėse konferencijose dalyviai žino tave iš tavo darbų, tad lieka labai mažai vietos išankstiniams įsitikinimams suvaidinti kažkokį vaidmenį bendravime. Netgi atvirkščiai, konferencijose būdavau lengviau atpažįstamas kolegoms, o viename seminare mano doktorantūros vadovas pristatydamas mano darbus auditorijai tiesiog pasakė, kad sėdžiu gale, „šiuo metu su mėlynais plaukais“. Būtent taip po seminaro po to mane susirado mano darbais susidomėję mokslininkai.
Plaukus visuomet dažiau dėl to, kad man patiko, bet jei tuo galima pasinaudoti palengvinti komunikaciją naujose situacijose tai laikau tik dar vienu pliusu.’’
Gytis Dudas
FOTO: DELFI / Andrius Ufartas
Pasak mokslininko, stereotipai apie išvaizdą gali atgrasyti jaunus žmones nuo svajonių profesijos
„Manau, kad visuomenėje įsišakniję stereotipai apie tai, kaip turėtų atrodyti vienos ar kitos profesijos atstovai, yra žalingi. Iš vienos pusės jie vaikams, svajojantiems apie įvairias profesijas, leidžia klaidingai suprasti, kad kada nors gali tekti rinktis tarp profesijos ir autentiškos savo išvaizdos. Jei dėl tokių stereotipų jaunas žmogus pasirinks nebūti vienos ar kitos srities ekspertu, pralaimime mes kaip visuomenė, o ne jie kaip individai.
Ne sykį koncertuose ir festivaliuose alternatyviai atrodantys žmonės man sakė, kaip gera televizijos ekrane matyti žmogų, atrodantį kaip jie. Iš kitos pusės, kaip stereotipinis mokslininkas neatrodyčiau net be auskarų ir tatuiruočių, kadangi kasdien nedirbu molekulinėje laboratorijoje ir nedėviu chalato. Šiuolaikinėje biologijoje turime ištisas sritis, kuriose mokslininkai darbuojasi prie kompiuterių.
Gytis Dudas
FOTO: DELFI / Andrius Ufartas
Asmeniškai dėl savo išvaizdos nesu susidūręs su kritika kasdieniame gyvenime. Jei dėl mano išvaizdos kažkas kada nors nusprendė nebendrauti, nebendradarbiauti ar neklausyti, ką turiu pasakyti, laikau tai tų asmenų praradimu, ne savo. Socialiniuose tinkluose kritika, žinoma, liejasi gausiai, tačiau turiu įtarimą, kad nemaža dalis komentarų nėra autentiški.“
Šaltinis: DELFI.LT
