Ketvirtadienį Seime – kratos „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio ir jo pavaduotojos Daivos Petkevičienės kabinetuose. Buvęs prokuroras atskleidžia, kaip vykdomos kratos ir ką jos reiškia politikams.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio ir jo pavaduotojos Daivos Petkevičienės kabinetuose Seime ketvirtadienį atlieka kratas.
FNTT patvirtino, jog atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo, ketvirtadienį atliekamos kratos parlamentarų ir partijos „Nemuno aušra“ būstinėje.
Kaip teigiama FNTT pranešime, kratos minėtų politikų darbo vietose Seime ir „Nemuno aušra“ būstinėje vykdomos, atliekant tyrimą dėl Seimo narių automobilių nuomos partijai.
Buvęs prokuroras: krata – tai ikiteisminio tyrimo stadija
Situaciją pakomentavo buvęs prokuroras, advokatas dr. Linas Belevičius. Advokatas pabrėžia, kad kratos – tai ikiteisminio tyrimo stadija. Išvadų, ar asmuo, kurio aplinkoje vykdomos kratos, yra kaltas, daryti negalima.
„Ar kaltas, ar nekaltas, ar nusikaltimas iš tikrųjų buvo padarytas, ar nebuvo… Tai yra pradinė ikiteisminio tyrimo stadija. Tai yra informacijos rinkimo etapas ir tikrai ne išvadų darymas ir ne kažkokių tai procesinių sprendimų darymas“, – komentavo advokatas L. Belevičius.
Pasak advokato, kratos gali būti atliekamos ir asmenims, kurie nepadarė nusikaltimo. Pavyzdžiui, asmenų, kurie yra susiję su potencialiu įtariamuoju.
„Jeigu pareigūnai turi duomenų, kad galbūt nusikalstamą veiką padarė pilietis A, bet pilietis A bendravo su piliečiu B, tai gali būti daroma krata ir pas pilietį B, nors jam neturima jokių pretenzijų. Tiesiog manoma, kad pas jį galbūt yra išlikusi kažkokia informacija“, – pridūrė advokatas.
Paėmė kompiuterį, planšetinį kompiuterį ir du telefonus
Remigijus Žemaitaitis sako, kad jo namuose bei parlamente esančiame kabinete ketvirtadienį apsilankę FNTT pareigūnai paėmė Seimo kompiuterį bei planšetinį kompiuterį, du telefonus.
Per kratas dažniausiai paimami dokumentai, kompiuteriai, elektroninės informacijos laikmenos, ryšio priemonės, pinigai ir kiti objektai, priklausomai nuo tyrimo pobūdžio.
„Paprastai pareigūnai ieško elektroninės informacijos laikmenų. Elektroninė informacija gali būti išlikusi tiek kompiuteryje, jo atmintyje ar net ir ištrintuose failuose. Taip pat ryšio priemonių, telefonuose ar planšetėse, ar kompiuteryje išlieka susirašinėjimų elektroniniu paštu, programėlėmis, žinutėmis istorija“, – sakė L. Belevičius.
Pasak advokato, kratos tvarka nepriklauso nuo asmens statuso. Kratos tvarka nesikeičia, jei ji atliekama parlamentaro kabinete ar namuose.
„Kratos darymo tvarka tai priklauso nuo konkrečios situacijos. […] Pareigūnai turi teisę patekti į patalpas, teritorijas, saugyklas. Jeigu dalyvaujantys asmenys atsisako atidaryti kažkokias saugyklas, [pareigūnai] turi teisę jėga jas atidaryti ir tada ieško tų objektų, kurių buvo leista ieškoti tyrimų teisine nutartimi“, – aiškino advokatas.
Surinkus duomenis, jie analizuojami. Pasak advokato, tyrimas gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų.
„Jeigu yra paimta daug elektroninės informacijos laikmenų, tas tyrimas gali ir užtrukti, kadangi specialistams reikia atidaryti tuos įrenginius, persikelti informaciją, kai kada tie įrenginiai būna šifruoti, tai vėlgi užtrunka. Tai gali trukti ir kelis mėnesius, ir kelis metus“, – sakė L. Belevičius.
Žemaitaitis: tai bus pospyris daugiau dirbti
Po žinių apie parlamentarų kabinetuose vykdomas kratas, „Nemuno aušros“ pirmininkas žurnalistams komentavo situaciją.
„Vyksta ikiteisminis tyrimas (…) dėl automobilio naudojimo, tai (pareigūnams reikia – ELTA) sutikrinti, ar atitinka faktiškai nuo dokumentų pateiktų ikiteisminio tyrimo institucijose (…). Aš manau, kad tik įsitikins, ar kompiuterio duomenys ir čia esantys duomenys atitinka“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė parlamentaras.
„Mes padarėme buhalteriškai klaidą, kai neturėjome finansininkės. Tada auditas atliko (patikrinimą – ELTA) ir sako: jūs neužpildėte varnelės, neužpildėte susietais asmenimis. Mes tą padarėme (…). Klaida yra mūsų, ją galima per metus ištaisyti. Mes ją iškart ištaisėme“, – akcentavo jis.
Pasak politiko, per kratas buvo paimta elektroninė įranga.
„Išsinešė Seimo kompiuterį ir Seimo planšetę“, – sakė jis.
Anot „aušriečių“ lyderio, atliekant kratas buvo paimti ir du telefonai.
Anksčiau buvo skelbta, kad atlikę kratas partijos būstinėje pareigūnai išsinešė dvi dėžes. Vis dėlto, pats R. Žemaitaitis sako, kad būstinėje jie nieko negalėjo rasti.
„Būstinėje absoliučiai nieko negali būti, nes ten (…) senasis mano būstas. Tai nebent surinko nežinau ką“, – teigė politikas.
Politikas pažymi, jog teisėsaugos institucijų veiksmai bus paskata daugiau daugiau ir intensyviau dirbi. Vis dėlto, partijos pirmininkas pripažįsta, jog tyrimas gali baigtis įvairiai – esą egzistuoja ir nepalankaus galutinio sprendimo galimybė.
„Dar didesnis (pasiryžimas – ELTA) dirbti. Vadinas, einu teisinga kryptimi. Tai bus didelis pospyris daugiau važiuoti, daugiau dirbti, ką jau vėl rytoj pradedu – važiuoti per Lietuvą (…). Teisinga kryptis reiškia, kad politinė jėga auga, ji kyla, ir kad mes turime turėti gerus rezultatus“, – kalbėjo Seimo narys.
„Visą laiką egzistuoja bet kuri galimybė. Tai yra teisiniai dalykai. Tai yra įrodymų vertinimas“, – teigė jis.
ELTA primena, kad FNTT patvirtino, jog atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo, ketvirtadienį atliekamos kratos parlamentarų „aušriečių“ R. Žemaitaičio ir Daivos Petkevičienės darbo vietose ir partijos „Nemuno aušra“ būstinėje.
Taip pat pareigūnai atlieka kratą ir R. Žemaitaičio namuose, Vilniuje.
Kaip teigiama FNTT pranešime, kratos vykdomos, atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Seimo narių automobilių nuomos partijai.
Ikiteisminį tyrimą atlieka FNTT pareigūnai. Tyrimas buvo pradėtas kovo pradžioje, išnagrinėjus asmenų pareiškimuose nurodytą informaciją. Tyrimas tęsiamas, šioje tyrimo stadijoje įtarimai niekam nepareikšti.
VRK dėl automobilių nuomos nustatė pažeidimus
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) kovą nusprendė, kad partija „Nemuno aušra“, 2024 m. iš savo lyderio R. Žemaitaičio bei partijos narės D. Petkevičienės nuomodamasi automobilius ir jiems už nuomą sumokėjusi iš partijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, lėšas panaudojo ne pagal paskirtį, o finansinių ataskaitų rinkinyje pateikti duomenys buvo klaidingi. VRK vertinimu, partija dokumentais negalėjo pagrįsti 49,5 tūkst. eurų išlaidų.
Šie pažeidimai VRK buvo pripažinti šiurkščiais. Dėl to balandžio 2 d. komisija nutarė partijai „Nemuno aušra“ neskirti daugiau nei 240 tūkst. eurų siekiančios pusmečio dotacijos.
Taip pat R. Žemaitaičiui ir D. Petkevičienei nurodyta partijai atitinkamai grąžinti 26 776 bei 15 349 eurus.
Šį VRK sprendimą R. Žemaitaitis, D. Petkevičienė ir partija „Nemuno aušra“ apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Jie siekia, kad komisijos sprendimas būtų panaikintas. Teismas trečiadienį išnagrinėjo bylą ir sprendimą joje ketina skelbti birželio 10 d.
Vasario pradžioje pilietinė iniciatyva „Viešpirkiai“ paskelbė apie „Nemuno aušros“ 2024 m. sausio 17 d. sudarytą automobilio nuomos sutartį, kurios vertė – 31,5 tūkst. eurų. Ji galiojo iki tų pačių metų lapkričio 13 dienos, tačiau buvo paviešinta tik šių metų sausio 29 dieną. Sutartyje matyti, kad pirkėjas yra „Nemuno aušra“, o tiekėjas – partijos lyderis R. Žemaitaitis.
Šaltinis: TV3.LT
